Tačiau Ukrainos dronų smūgiai yra mažiausia sudedamoji dalis to, kodėl pastaruoju metu Maskvoje ir didžiojoje dalyje likusios šalies teritorijos buvo plačiai išjungtas internetas.
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (RSPP) vadovas Aleksandras Šochinas kovo 26 d. atviroje susitikimo dalyje V.Putinui sakė, kad mobiliojo ryšio apribojimai „apsunkino įmonių ir piliečių gyvenimą“, ir išreiškė viltį, kad bus rastas „sisteminis subalansuotas sprendimas“.
Viešojoje susitikimo dalyje V.Putinas nekomentavo A.Šochino žodžių. „Financial Times“ daro prielaidą, kad prezidentas pateikė savo reakciją po to, kai vėliau bendravo su verslininkais jau be kamerų.
Rusija yra sukūrusi daugiasluoksnę oro gynybos sistemą, kuri apima elektroninį slopinimą, fizines užtvaras ir net rezervistų dalinius. Tačiau to akivaizdžiai nepakanka, kad būtų galima pasipriešinti Ukrainos dronų technologijų pažangai, pastebima straipsnyje.
Paskutiniu metu surengtos Ukrainos dronų atakų bangos rodo, kad Ukrainos tolimojo nuotolio dronų pramonė lenkia Rusijos pramonę, nepaisant to, kad Rusija nuolat vykdo oro antskrydžius prieš bepiločių orlaivių gamintojus Ukrainoje, nurodė Rusijos gynybos ministerijai artimas šaltinis.
„Kokia nauda iš rezervistų su ragatkėmis?“
Kai kurios verslo įmonės skeptiškai vertina priemones, kurių imasi vyriausybė, įskaitant rezervistų naudojimą kovai su dronais, pažymėjo „Financial Times“.
Vienas stambus verslininkas pareiškė: „Kokia nauda iš rezervistų su ragatkėmis?“ Jo teigimu, įmonė turėjo pati įrengti bokštelius ir ištempti apsauginius tinklus, tam išleisdama mažiausiai 1,5 mlrd. rublių (16,5 mln. eurų).
Įmonės Rusijoje buvo priverstos pačios mokėti už dronų apsaugos priemones, o tai dar labiau padidino verslo nepasitenkinimą.
Bendrovė „Rosneft“ naudoja savo elektroninio trikdymo sistemas, skirtas slopinti nuotoliniu būdu valdomus dronus, skrendančius ne mažesniame kaip 35 metrų aukštyje. Tačiau tokios sistemos pasirodė esančios neveiksmingos prieš naujuosius Ukrainos dronus, kurie skraido iš anksto užprogramuotais maršrutais be ryšio.
Prieš V.Putino susitikimą su stambiaisiais verslininkais Maskvoje buvo paskelbtas daugiadienis interneto išjungimas, trukęs nuo pirmųjų kovo dienų. Apribojimai mieste prasidėjo kovo 5 d. vakare, o iki kovo 10 d. skundų dėl mobiliojo interneto problemų sulaukta iš visų sostinės administracinių rajonų, išskyrus Naująją Maskvą. Tačiau didžiausio masto blokavimai buvo miesto centre, kur yra oficiali V.Putino rezidencija.
Mobilusis internetas Maskvos centre pradėjo veikti tik kovo 24 d. – po 19 dienų trukusio atjungimo.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas atjungimus, interneto išjungimą pavadino pateisinamu kovojant su dronais.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina smarkiai padidino smūgių Rusijos naftos eksporto infrastruktūrai intensyvumą. Baltijos uostai Primorskas ir Ust Luga, kuriems tenka daugiau kaip 40 proc. Rusijos naftos eksporto pajėgumų jūroje, buvo atakuojami beveik kasdien. Ukrainos kariuomenė taip pat atakuoja Juodosios jūros uostus.
Kovo mėnesį Ukraina pirmą kartą nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto karas, per vieną mėnesį paleido daugiau atakos bepiločių orlaivių nei Rusija, rodo Ukrainos karinių oro pajėgų ir Rusijos gynybos ministerijos duomenys, kuriuos išanalizavo JAV transliuotojas ABC ir prancūzų atvirųjų šaltinių analitikas Klemensas Molinas.
