Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Perspėjimai nė motais: Ukraina pasiryžusi iš Rusijos atimti milijardus dolerių
17:42
Ukraina pradėjo radikalią atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą kampaniją, siekdama atimti iš Kremliaus pasipelnymo šaltinį, gaunamą dėl karo su Iranu, rašo laikraštis „The New York Times“.
Vien per pastarąjį mėnesį Kyjivas prisiėmė atsakomybę už 10 didelio masto išpuolių. Skaudžiausios Maskvai buvo atakos prieš Baltijos uostus Ust Lugą ir Primorską, per kuriuos jūra eksportuojama apie 40 proc. rusiškos naftos.
„Kiekvienas barelis rusiškos naftos, kurio negalima eksportuoti, yra pinigai, kurių Maskva negali išleisti karui“, – pabrėžiama straipsnyje.
Ukrainos gynybos ministerija aiškiai nurodė, kad šiais koordinuotais tiksliniais smūgiais siekiama atimti iš Kremliaus „milijardus dolerių, kurie tiesiogiai paverčiami raketomis ir amunicija“.
Pasak „The New York Times“, nuo praėjusių metų rugsėjo Ukrainos bepiločiai orlaiviai jau buvo išjungę arba sugadinę apie 20 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
Tačiau, energetikos analitikų teigimu, situacija yra dvejopa. Rusija apmokestina gavybą, o ne tik pardavimus, todėl nuo tanklaivių smūgių nukenčia įmonės, tačiau Rusijos valstybės iždas gali likti pilnas dėl kylančių pasaulinių kainų.
Be to, karas Irane privertė JAV laikinai sušvelninti sankcijas Rusijos naftai, kad būtų išvengta energetinio šoko.
„Smūgiai Rusijos uostams mažina eksportą. Tačiau mažesnis kiekis lemia didesnes kainas“, – pažymėjo energetikos ekspertas Damienas Ernstas.
Nepaisant to, Ukrainos pusė nusiteikusi ryžtingai. Prezidento vyriausiojo patarėjo sankcijų klausimais Vladyslavo Vlasiuko teigimu, vien dėl paskutinę kovo savaitę įvykdytų atakų Rusija patyrė daugiau kaip 500 mln. dolerių nuostolių.
„Matome sumažėjusią tanklaivių krovą, nereguliarias uostų operacijas ir net „tuščias dienas“ pagrindiniuose uostuose“, – pažymėjo jis, pridurdamas, kad taip visiškai prarandamas Rusijos eksporto sistemos patikimumas.
Pasak laikraščio, prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė gavęs "signalų“ iš Vakarų partnerių, kuriais prašoma sumažinti atakų prieš Rusijos energetikos sektorių intensyvumą dėl rinkos nestabilumo, tačiau Kyjivas pasirengęs sustoti tik tuo atveju, jei Rusija nustos apšaudyti Ukrainos elektros tinklus.
„Jei jiems pavyks tęsti šią atakų seriją, tai gali pakeisti karo eigą, – įvertino Serhijus Vakulenka, Berlyne įsikūrusio „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos centro vyresnysis mokslinis bendradarbis. – Bet tai dar pamatysime“.
Britų pulkininko vertinimas: kas laukia Putino ir Rusijos pasibaigus karui
18:59
Net jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rytoj sustabdytų karą Ukrainoje, Rusijai prireiktų ne vienų metų, kad bent šiek tiek priartėtų prie normalaus gyvenimo. Tokią nuomonę interviu Ukrainos „24 kanalui“ išsakė Jungtinės Karalystės armijos atsargos pulkininkas Philipas Ingramas.
Pasak jo, Kremliaus valdovas neturi galimybės užbaigti karo neskausmingai, mat jei tai įvyktų, jo artimiausia aplinka ir oligarchai prarastų didelę dalį verslo struktūrų, kurios buvo pertvarkytos pagal karo reikmėms pritaikytas nusikalstamas schemas.
„Tam, kad jie vėl sugrįžtų į tai, ką turėjo anksčiau visuomenėje su normalia ekonomika, prireiktų normalių santykių su tarptautine bendruomene. Net jei Putinas rytoj nutrauktų karą, prireiktų dvejų su puse ar net dešimties metų, kad būtų bent kiek priartėta prie kažko, kas primena normalią būseną. Vadinasi, jie neturės galimybės uždirbti tų pinigų, kurių norėtų“, – sako P.Ingramas.
Be to, pažymėjo britų karininkas, nutraukus karo veiksmus, kils problemų dėl visų žmonių, grįšiančių iš fronto linijos. Nors tai ir nėra profesionalūs kariai, jie turi kovinės patirties bei įgūdžių elgtis su ginklais ir sprogmenimis.
„Jie yra įniršę. Iš jų buvo tyčiojamasi. Juos kankino savi vadai. Kai jie grįš į visuomenę, neturės jokių įsidarbinimo perspektyvų. Jie negaus tų pinigų, kurie jiems buvo pažadėti, ir šis pyktis vėl išsiverš į išorę. Putinas ir jo artimiausia aplinka puikiai supranta, kad negali to leisti“, – pažymėjo P.Ingramas.
Jo nuomone, būtent tuo momentu Rusijoje gali atsirasti tam tikra opozicija ar bent jau prasidėti jos užuomazgos, ir tai Putinui kels realų susirūpinimą.
Putinas prarado globalią įtaką
Buvęs britų kariškis taip pat paaiškino, kaip pasikeitė Rusijos lyderio globali įtaka pasaulyje po to, kai Kremlius prarado sąjungininkus Sirijoje ir Venesueloje bei po JAV smūgių Iranui.
„Pažiūrėkite į tai, ką daro Trumpas. Viena vertus, jį labai lengva kritikuoti, nes atrodo, tarsi jis palaikytų Putiną ir nuolat kritikuotų prezidentą Zelenskį. Tačiau jei pažvelgtume į jo veiksmus iš globalios perspektyvos – Nicolaso Maduro pašalinimas Venesueloje, Basharo al Assado išstūmimas iš Sirijos, tai, ką jis daro Irane – visa tai iš tikrųjų mažina platesnę Rusijos paramą ir vis labiau izoliuoja Rusiją“, – mano ekspertas.
Pasak jo, smūgiai Rusijos šešėliniam laivynui, ES skatinimas imtis tokių veiksmų ir NATO narių raginimas realiai didinti gynybos biudžetus dar labiau stiprina išorinį spaudimą Rusijai.
„Todėl gali būti, kad Trumpas veikia labai gudriai ir žaidžia prieš Putiną: asmeniniame lygmenyje kalba jam apie paramą, tačiau tuo pat metu išoriškai griauna šią platesnę įtaką“, – darė prielaidą kariškis.
Kinija ir Indija reikalaus grąžinti skolas
P.Ingramas mano, kad tai turės Rusijai kur kas rimtesnį ilgalaikį poveikį, ypač karui pasibaigus, kai ji bandys atkurti savo įtaką pasaulyje.
„Ji bus labai stipriai susitelkusi į save. Tai reiškia, kad fokusuodamasi į vidinius klausimus, Rusija faktiškai vis labiau priklausys nuo Kinijos, Indijos ir kitų šalių, naudodama jų išteklius ir paramą karui prieš Ukrainą finansuoti“, – teigia ekspertas.
Pasak jo, kai konfliktas pasibaigs, Kinija ir Indija reikalaus vykdyti skolinius įsipareigojimus, o Rusija negalės sau to leisti.
„Manau, jei norėtume Trumpo veiksmuose įžvelgti ką nors teigiamo, nors beveik neabejotinai jis pats to taip neformuluoja, tai, ką jis daro, daro kur kas stipresnį ilgalaikį poveikį Rusijos gebėjimui atsigauti po savo neteisėto karo prieš Ukrainą, nei būtų buvę teikiant visą taktinę paramą Ukrainai dėl greitesnės karo pabaigos“, – nuomonę išsakė P.Ingramas.
Ukraina kyla į viršų
Jis padarė prielaidą, kad kitu žingsniu gali tapti tai, jog „stiprėjant spaudimui ir drastiškai mąžtant Rusijos įtakai, atsiras parama Ukrainai, kuri užtikrins taktinę pergalę ir leis išstumti rusus“. Kartu jis pridūrė, kad nesvarbu, ar ji ateis iš JAV, ar iš Europos, „svarbiausia, kad Ukraina gautų reikiamus pajėgumus“.
P.Ingramas pripažino, kad Ukraina pirmauja pasaulyje priešdroninės kovos srityje, „nes turi bepiločius orlaivius, bepilotes antžemines transporto priemones, bepiločius jūrų aparatus, antvandenines ar povandenines sistemas“. Taip pat jis priminė, kad Ukraina, neturėdama savo laivyno, sunaikino trečdalį Rusijos laivyno.
„Manau, pasaulis pradeda pripažinti Ukrainos padėtį. Todėl Ukraina kyla į viršų. Rusija yra gniaužiama tarptautinio spaudimo. O Putinas sėdi ir naiviai galvoja, kad viską kontroliuoja. Ne, taip nėra“, – pabrėžė ekspertas.
Akibrokštas iš JAV viceprezidento lūpų: Orbanas padėjo suprasti, ko reikia Ukrainai ir Rusijai
17:26
JAV viceprezidentas J.D.Vance'as pareiškė, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas padėjo Amerikai suprasti, ko reikia Ukrainai ir Rusijai, kad būtų pasiekta taika. Tokie jo žodžiai nuskambėjo per bendrą spaudos konferenciją su Vengrijos premjeru Budapešte.
Iš pradžių Vengrijos žiniasklaidos atstovas paprašė J.D.Vance'o pakomentuoti kai kuriuos „Zelenskio grasinimus Vengrijai ir asmeniškai Viktorui Orbanui“.
Kaip pabrėžė Vance'as, jis nežinojo, kad V.Zelenskis grasino V.Orbanui.
Tuo pačiu viceprezidentas pažymėjo, kad dabartinė Vengrijos vyriausybė yra viena iš nedaugelio, kuri parodė „išmintį ir sumanumą Rusijos ir Ukrainos konflikto atžvilgiu“.
„Klausykite, nereikia ginti karo moralės. Manau, kad Viktoras tai padarė, aš tikrai padariau, o Jungtinių Valstijų prezidentas pasmerkė invaziją. Mums nepatinka karas. Norime, kad jis liautųsi“, – rėžė J.D.Vance'as.
Kartu, pasak jo, kyla klausimas, kaip sustabdyti karą.
„Ir atsakymą duos ne politikai, stovėdami prie mikrofonų, mušdamiesi į krūtinę ir vaidindami kietus, kai kieno nors vaikai siunčiami kovoti konflikte. Tai galima padaryti pasitelkus nuolatinę diplomatiją“, – aiškino jis.
J.D.Vance'as pažymėjo, kad klausia vengrų ir visų europiečių, kokia yra alternatyva taikai: ar toliau siųsti jaunus žmones į šį „baisų karą“, kuriame beprasmiškai tęsiamas smurtas, ar rimtai imtis diplomatijos ir kalbėtis apie taikų sprendimą.
Pasak jo, JAV prezidentas D.Trumpas yra įsipareigojęs siekti susitarimo, nes karas turi neigiamų pasekmių prekybai, moralei ir žmonių gyvybėms.
„Viktoras padėjo mums geriau suprasti, ko reikia ukrainiečiams ir ko reikia rusams, kad būtų pasiekta taika“, – pareiškė J.D.Vance'as.
Jis tikino, kad JAV ir toliau sieks taikos, tačiau joms esą reikia žmonių Europoje, kurie supranta, kas pastatyta ant kortos ir kaip šios derybos vyksta.
Vieta Zelenskio ir Putino susitikimui
J.D.Vance'o teigimu, Budapeštas yra tinkama vieta surengti Ukrainos ir Rusijos vadovų susitikimą. Kaip pabrėžė JAV viceprezidentas, D.Trumpas paprašė Viktoro Orbano surengti aukščiausiojo lygio susitikimą Budapešte.
„Manau, kad, jei kada nors pavyks suvesti šiuos lyderius, tai yra puiki vieta tai padaryti“, – nurodė jis.
Savo ruožtu V.Orbanas pareiškė, kad Vengrija yra pasirengusi Rusijos ir Ukrainos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimui.
Kremliaus fiasko: per savaitę naujas antirekordas ir šimtai lavonų
16:47
Per savaitę Rusijos pajėgos padidino savo okupuotos teritorijos Ukrainoje plotą 2 kv.km, rodo nepriklausomo naujienų portalo „Agentstvo“ išanalizuoti Ukrainos gynybos ministerijai artimo atvirųjų šaltinių projekto „DeepState“ duomenys.
Prastesnė Rusijos kariuomenės padėtis šiemet buvo užfiksuota tik kartą: savaitę nuo vasario 23 d. iki kovo 1 d., kai Rusija pirmą kartą nuo 2024 m. pradžios prarado gabalą teritorijos Ukrainoje.
Ukrainai pavyko nuslopinti Rusijos pranašumą fronto linijoje, anksčiau pareiškė buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Davidas Petraeusas, neseniai grįžęs iš kelionės į Ukrainą.
Pažymima, kad per savaitę nuo kovo 30 d. iki balandžio 5 d. Rusijos pajėgos užėmė apie 8 kv. km teritorijos prie Kupjansko, beveik 5 kv. km prie Slovjansko ir Kramatorsko, 2 kv. km Sumų srityje ir 1,5 kv. km prie Pokrovsko ir Myrnohrado.
Tačiau Rusija neteko po 7 kv. km užgrobtos žemės Melovojės kaimo teritorijoje Charkivo srities šiaurės rytuose ir Zaporižios srities rytuose (į šiaurę nuo Huliapolės).
Kitomis savaitėmis Rusijos karinių pajėgų užgrobtos Ukrainos teritorijos greitis svyravo nuo 34 iki 68 kv. km per savaitę.
Prasidėjęs Rusijos pavasario puolimas dar nedavė apčiuopiamų rezultatų ir negali įgyti pagreičio, net nepaisant bandymų vykdyti mechanizuotas atakas, pirmadienį įvertino Suomijos atvirųjų šaltinių projektas „Black Bird Group“.
Analitikų vertinimu, karinės sėkmės požiūriu 2026 m. kol kas daug panašesni į 2024 m. nei į 2025 m., nes žiemą ir pavasarį Rusijai akivaizdžiai nepavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų. Grupės „Black Bird Group“ ekspertas Emilis Castehelmi mano, kad pirmasis šių metų ketvirtis Rusijai buvo ypač nesėkmingas.
Rusija bandys atgauti puolimo pagreitį, kai ant medžių prasprogs lapai, padedantys pasislėpti nuo bepiločių orlaivių, spėja laikraštis „The New York Times“.
Ukrainos kariškiai ir karo analitikai nesitiki, kad Rusija šį sezoną pasieks didelių laimėjimų. Ukrainos kariuomenė nerimauja ne tiek dėl grėsmės, kad bus užimti miestai, kiek dėl to, kad Rusijos kariuomenė priartės pakankamai arti, jog reguliariomis atakomis padarytų civilių gyvenimą nepakenčiamą.
Rusija „nebeturi pranašumo“, pirmadienį CBS pareiškė buvęs CŽA vadas D.Petreusas. Jo vertinimu, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko kompensuoti Rusijos pranašumą karių skaičiumi, ugnies galia ir ekonomika dėl inovacijų bepiločių sistemų ir aplink jas sukurtos „valdymo ir kontrolės ekosistemos“.
Kovo viduryje, dėl karo Artimuosiuose Rytuose sustabdžius taikos derybas, Rusija suintensyvino puolimą. Karo studijų instituto (ISW) analitikai pagrindiniu puolimo taikiniu įvardijo Ukrainos „tvirtovės juostą“ – pagrindinę gynybos liniją Donecko srityje, į kurią įeina Slovjanskas ir Kramatorskas.
Naujas tikslas – 50 tūkst.
Savo ruožtu Ukraina šiais metais iškėlė tikslą padidinti Rusijos nuostolius fronte: gynybos ministras Michailas Fiodorovas pareiškė, kad nori, jog Rusijos vidutiniai mėnesiniai sužeistųjų ir žuvusiųjų nuostoliai pasiektų 50 tūkst.
Kaip rašo „United24Media“, tai ne tik įspūdingas skaičius, bet ir konkretūs skaičiavimai. Maskva išlaiko 30 – 40 tūkst. karių per mėnesį srautą. Nuolat mažėjanti kreivė galiausiai lemtų, kad Rusijai nepakaktų karių tokiai didelei fronto linijai – per 1 000 km – išlaikyti.
Ukrainai tai yra būdas priversti nutraukti ugnį ir paskatinti Maskvą sėsti prie derybų stalo, kad būtų pradėtos derybos – tam Kyjivas sako esąs visada pasirengęs.
Kol Rusija vis dar turi karinės jėgos, Kremlius bus įsitikinęs, kad turi pajėgų puolamosioms operacijoms ir gali tęsti išsekimo karą. Ukrainai svarbu parodyti priešingai: per pastaruosius tris mėnesius Maskva nepasiekė jokių teritorinių laimėjimų, nors prarado miesto gyventojų skaičiumi prilygstančią kariuomenę.
Iš viso per pastaruosius metus Rusijos kariuomenė neteko 400 tūkst. karių, per ketverius karo metus – daugiau kaip 1,2 mln. karių.
Naujas antirekordas
Balandžio pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė atnaujintus duomenis apie Rusijos nuostolius mūšio lauke. Pasak jo, kovo mėn. žuvo arba buvo sužeistas 35 351 Rusijos karys. Tai patvirtinti Rusijos karių nuostoliai, užfiksuoti vaizdo įrašuose, ir jie tapo nauju rekordu – 2025 m. gruodį Kremlius neteko 35 tūkst. karių.
Kitaip tariant, vidutiniškai kasdien visuose fronto ruožuose Rusijos kariuomenė pnetekdavo po 1140 karių, tarp kurių žuvusieji ir sužeistieji. Neabejojama, kad tikrieji nuostoliai yra dar didesni, nes ne kiekvieną artilerijos smūgį ar kariuomenės koncentracijos puolimą galima tiksliai identifikuoti, kaip ir ne visada galima iki galo patikrinti nuostolius, patirtus per mūšius.
Kariuomenė įspėja: Rusija ir Baltarusija vykdo informacinę ataką prieš Lietuvą
16:14
Priešišką informacinę veiklą stebinčio Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistai atkreipia dėmesį, kad pastarosiomis dienomis girdimi pareiškimai iš oficialių priešiškos valstybės pareigūnų laikytini aktyvia informacine veikla, nukreipta prieš Lietuvą ir mūsų artimiausius partnerius. Naudojama viena iš gerai žinomų taktikų – visuomenės bauginimas, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime žiniasklaidai.
„Pastaruoju metu Rusijos ir Baltarusijos režimai skleidžia melagingą informaciją apie Baltijos šalių oficialų sprendimą leisti naudotis savo oro erdve Ukrainai, rengiant dronų atakas prieš Rusiją. Ši informacija skleidžiama plačiai – nuo pranešimų socialiniuose tinkluose iki aukšto rango Rusijos pareigūnų pasisakymų, o tai leidžia numanyti, kad Kremlius vykdo koordinuotą informacinę ataką“, – teigia kariuomenė.
„Taip siekiama didinti emocinį krūvį ir gąsdinti mus tikinant, kad Rusija yra pasiruošusi numušinėti taikinius virš Baltijos valstybių oro erdvės ar net smūgiuoti į šių šalių teritoriją. Atkreiptinas dėmesys, kad bauginimas, grasinimai panaudoti kinetines priemones, ultimatumų kėlimas, raudonųjų linijų braižymas yra gerai žinomas ir jau ne kartą po pilno masto Rusijos invazijos į Ukrainą naudotas propagandos metodas.
Neabejotina, kad tokiu būdu siekiama mažinti mūsų visuomenės valią gintis, mažinti palaikymą gynybos stiprinimui ir paramą Ukrainai“, – rašoma kariuomenės pranešime.
Europa užmerkė akis prieš tai, kas vyksta Kyjive: taip siekia išlošti laiko sau
15:51
Europos lyderiai vis dažniau mano, kad parama Ukrainai kare su Rusija yra jų pačių saugumo priemonė, o ne moralinis pasirinkimas. Tačiau dėl to europiečiai užmerkia akis prieš demokratinių institucijų degradaciją Ukrainoje, laikraščio „The Wall Street Journal“ nuomonės straipsnyje rašo Kembridžo universiteto ekonomikos profesorius, buvęs prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Oleksandras Rodnianskis.
Autorius atkreipė dėmesį, kad viešojoje retorikoje Europa savo paramą Ukrainai aiškina kaip kovą tarp demokratijos ir autoritarizmo, tačiau už uždarų durų vis dažniau viršų ima kur kas labiau pragmatiški skaičiavimai.
„Jų parama Ukrainai nebėra pirmiausia susijusi su solidarumu su draugiška demokratija. Tai yra siekis laimėti laiko sau“, – pastebėjo ekspertas.
Europa baiminasi, kad, jei Rusija išeis iš šio karo dar mažiau varžoma taisyklių ir teisės bei labiau pasitikinti savo jėgomis, grėsmė kitoms šalims tik padidės.
Šiame kontekste į Ukrainą žiūrima ne tik kaip į valstybę, kurią reikia gelbėti, bet ir kaip į „buferį“, stabdantį agresiją, mano profesorius.
Pasak straipsnio autoriaus, ši strategija turi ir neigiamą pusę. Europa, jo vertinimu, atvirai nepripažįsta savo interesų ir kartu vengia kritikuoti Ukrainos vidaus problemas.
Tai lemia, kad, išlaikant frontą, į antrą planą nugrimzta pačios Ukrainos valstybinių institucijų veiksmingumas. Dėl to gali būti ignoruojami priverstinės mobilizacijos, valdžios koncentracijos ar korupcijos klausimai.
„Gynybiniai karai ne tik apsaugo valstybes, bet ir jas deformuoja“, – pabrėžė O.Rodnianskis.
Dar viena problema
Tarp tokios deformacijos požymių jis mini įtampą tarp valdžios sektorių, sunkumus priimant įstatymus ir priklausomybę nuo išorės finansinės pagalbos. Ekspertas įspėjo, kad karas nebūtinai stiprina institucijas, bet gali jas susilpninti.
Jo teigimu, Europa yra įsitikinusi, kad visas šias deformacijas pavyks ištaisyti pasibaigus karui. Tačiau tai rizikingas požiūris. Dėl to, perspėja buvęs V.Zelenskio patarėjas, ES gali turėti ne stabilią demokratiją prie savo sienų, o „smarkiai ginkluotą, giliai traumuotą, politiškai trapią šalį“.
Autorius pabrėžė, kad tai nėra argumentas prieš paramą Ukrainai, bet, jo nuomone, pats laikas reikalauti sąžiningesnės ir įvairiapusiškos politikos.
Teikiant pagalbą reikėtų atsižvelgti ne tik į karinius poreikius, bet ir į institucinį vystymąsi, skaidrumą ir teisinę valstybę, rašo O.Rodnianskis.
„Buferis gali laimėti laiko. Tačiau jei su juo nebus tinkamai elgiamasi, jis gali tapti dar viena problema“, – padarė išvadą ekonomistas.
Ukraina paleido Švedijos raketą į Rusijos okupuotą naftos platformą
15:38
Ukrainos karinės jūrų pajėgos panaudojo pažangių Švedijos aukštųjų technologijų prieštankinių raketų salvę, kad įvykdytų ataką prieš Rusijos pajėgų okupuotą gręžimo platformą Juodojoje jūroje, nurodoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešime.
Vėlų pirmadienio vakarą Ukrainos karinių jūrų pajėgų paskelbtame vaizdo įraše matyti vaizdai, kaip mažiausiai du raketos formos objektai smogia ir susprogdina platformą „Sivaš“ bei laivą, esančius maždaug už 60-80 km į šiaurės vakarus nuo Krymo pakrantės.
Rusijos pajėgos apleistą gręžimo platformą naudojo oro erdvės stebėjimui, elektroniniam karui ir kaip priešlėktuvinės gynybos platformą.
Trijų minučių trukmės sumontuotame Ukrainos vaizdo įraše matyti, kaip naktį paleidžiamos dvi raketos, o vėliau platformos pagrindiniame denyje įvyksta galingi sprogimai. Kituose oro ir jūros dronų užfiksuotuose vaizduose matyti, kaip Ukrainos robotai-kamikadzės ir pirmojo asmens (ang. FPV) dronai atakavo platformą per įnirtingą naktinį jūrų laivyno puolimą.
Ukrainos karinio jūrų laivyno teigimu, smūgiai buvo vykdomi naudojant RBS-15 („Robotsystem 15“) sistemos raketas „Gungir“ – švedų bendrovės „Saab Bofors Dynamics“ sukurtą tolimojo nuotolio priešlaivinį ginklą, gavusį ironišką pravardę „Iššauk ir užmiršk“. Tiek Rusijos, tiek Ukrainos žiniasklaida antradienį patvirtino, kad mūšyje buvo panaudotos švediškos raketos.
4,35 m ilgio raketa pagal SAAB pareiškimus gali būti paleidžiama iš laivo, oro ar žemės, sveria apie 650 kg, skrieja šiek tiek mažesniu nei 1,0 Macho (garso greitis) greičiu ir į taikinį keliauja naudodama inercinę navigacijos sistemą (INS), GPS ir terminalinį aktyvųjį radiolokacinį nukreipimą.
Iš pradžių pradėtas naudoti devintajame dešimtmetyje, RBS-15 buvo nuolat modernizuojamas, o naujausia jo modifikacija „Mark IV“ laikoma pažangiu, tiksliai valdomu jūriniu ginklu.
Ukrainos karinio jūrų laivyno pareiškime teigiama, kad kiekviena RBS-15 į taikinį nukreipė įprastinę 200 kg didelės sprogstamosios galios kovinę galvutę, tačiau nepateikta jokios informacijos apie tai, kokios modifikacijos raketos buvo panaudotos atakoms, taip pat nenurodyta, kaip Ukrainos kariuomenė įsigijo šiuos ginklus.
Iš Kremliaus – drąsus pareiškimas: pasaulis stoja į eilę prie Rusijos durų
13:43
Antradienį Kremlius pareiškė, kad sudėtingos pasaulio energetikos krizės akivaizdoje iš įvairių šalių gauta daugybė prašymų gauti Rusijos energijos, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Rusija yra antra pagal dydį pasaulyje naftos eksportuotoja po Saudo Arabijos ir turi didžiausias pasaulyje gamtinių dujų atsargas.
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas jau anksčiau siūlė atjungti tiekimą Europos vartotojams, kurie ne kartą sakė nebenorintys pirkti Rusijos energijos dėl karo Ukrainoje.
„Dabar, kai pasaulis užtikrintai žengė gana rimtos ekonominės ir energetinės krizės keliu, kuri kasdien vis didėja, rinka ir rinkos sąlygos energetikos ir energijos išteklių srityje visiškai pasikeitė“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Gaunama labai daug prašymų pirkti mūsų energijos išteklius iš alternatyvių šaltinių. Mes deramės, deramės taip, kad ši situacija geriausiai atitiktų mūsų interesus“, – paaiškino jis.
Buvęs CŽA vadas: Rusija prarado pranašumą kare prieš Ukrainą
13:40
Rusija prarado pranašumą savo plataus masto kare prieš Ukrainą, pareiškė interviu „CBS News“ pareiškė buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Davidas Petraeusas.
„Manau, kad stebėtina tai, jog Rusija nebeturi pranašumo. Rusija skaičiumi yra daug pranašesnė už Ukrainą. Ji lenkia Ukrainą. Jos ekonomika 10 ar 12 kartų didesnė už Ukrainos. Ir vis dėlto Ukrainos kariai dabar stabdo rusus fronto linijoje“, – pažymėjo jis.
Pasak buvusio žvalgybos agentūros vado, per pastaruosius du mėnesius Ukrainos gynybos pajėgos fronto linijoje padarė didesnę pažangą nei Rusija.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad toks scenarijus laikomas mažai tikėtinu dėl Rusijos gyvosios jėgos ir ekonominio masto pranašumo. Tačiau Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko jį įgyvendinti dėl bepiločių sistemų naujovių.
„Tikrasis genialumas yra tai, kaip jie visa tai sujungia“, – pabrėžė D.Petraeusas, turėdamas omenyje bendrą Ukrainos gynybos pajėgų valdymo ir kontrolės ekosistemą.
Jis taip pat įvertino, kad per kelerius ateinančius metus Ukrainoje gali atsirasti visiškai autonominių sistemų. Žmonės joms nustatys misijas, o robotai jas įgyvendins, kalbėjo D.Petraeusas.
Anksčiau 7-ojo oro desantininkų korpuso elektroninės karybos skyriaus vadovas Viktoras Kordonas naujienų portalui „Unian“ teigė, kad Ukrainos gynybos pajėgos gali būti pajėgios pradėti plataus masto kontrpuolimą fronte. Jis pabrėžė, kad Ukraina nepralaimi šio karo, bet didina savo potencialą tolesniam puolimui.
Savo ruožtu Aukščiausiosios Rados užsienio politikos komiteto pirmininkas Oleksandras Merežka pareiškė, kad Ukraina turi pakankamai žmogiškųjų išteklių kariauti dar 10 ar daugiau metų.
„Bloomberg“: Orbanas siūlė Putinui būti „pele, kuri padeda Rusijos liūtui“
12:45
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas spalio mėn. per pokalbį telefonu Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pasakė, kad yra pasirengęs dėti „maksimalias pastangas“ jam padėti. Tai teigiama pokalbio stenogramoje, su kuria susipažino agentūra „Bloomberg“.
Agentūros teigimu, V.Orbanas visų pirma pažadėjo padėti „sureguliuoti“ karą prieš Ukrainą, surengdamas aukščiausiojo lygio susitikimą Budapešte.
„Vakar mūsų draugystė pasiekė tokį aukštą lygį, kad esu pasirengęs padėti, kuo tik galėsiu. Bet kokiu klausimu, kuriuo galiu būti naudingas, esu jūsų paslaugoms“, – pokalbio metu sakė V.Orbanas.
Sukėlė Putino juoką
Vengrijos premjeras priminė pasaką vaikams, kuri, pasak jo, yra populiari jo šalyje. Šioje Ezopo pasakėčioje pelė išlaisvina į tinklą įsipainiojusį liūtą, kuris prieš tai pasigailėjo jos gyvybės. Kaip skelbia stenograma, ši eilutė sukėlė V.Putino juoką.
Trumpas V Orbano ir V.Putino pokalbis telefonu, įvykęs spalio 17 d. apie vidurdienį, apie kurio turinį pranešama pirmą kartą, yra dar vienas įrodymas, kad pagalbos Rusijai politika nustatoma aukščiausiu valdžios lygiu, rašo „Bloomberg“.
Didžiąją pokalbio dalį V.Orbanas ir V.Putinas tarpusavyje keitėsi komplimentais ir gyrė Donaldą Trumpą. Dieną prieš tai jie abu su JAV prezidentu kalbėjosi apie galimą aukščiausiojo lygio susitikimą Budapešte, tačiau galiausiai jis neįvyko.
Telefoninio pokalbio metu V.Orbanas sakė, kad jo draugystė su Rusijos vadovu sustiprėjo nuo 2009 m., kai ji užsimezgė V.Putino gimtajame Sankt Peterburge.
„Kuo daugiau draugų įgyjame, tuo daugiau galime pasipriešinti savo priešininkams“, – pažymėjo V.Orbanas.
Vengrijos ministras pirmininkas išreiškė apgailestavimą, kad jam ir V.Putinui nepavyksta susitikti asmeniškai taip reguliariai, kaip iki pandemijos.
Remiantis stenograma, V.Putinas išreiškė susižavėjimą Vengrijos „nepriklausoma ir lanksčia“ pozicija jo karo prieš Ukrainą atžvilgiu.
„Mums nesuprantama, kodėl tokia subalansuota, nuosaiki pozicija kelia tik prieštaravimus“, – ciniškai kalbėjo V. Putinas.
Ko prišnekėjo Vengrijos ministras
Anksčiau žurnalistai paviešino Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pokalbio įrašą. Portalas „VSquare“ garso įrašą paskelbė skandalo dėl galimo ES uždarų derybų detalių perdavimo Maskvai fone.
S.Lavrovas priminė, kad Rusijos oligarchas Ališeras Usmanovas norėjo, kad jo sesuo Gulbahor Ismailova būtų išbraukta iš ES sankcijų sąrašų, ir P.Szijjarto pažadėjo padėti. Po septynių mėnesių G.Ismailova buvo išbraukta iš ES sankcijų sąrašo.
Sistema neveikia: Briuselyje bręsta diplomatinė revoliucija
12:18
Europos Sąjungos užsienio politikos nesėkmės kasdien vis auga. Blokas susiduria su sunkumais tiek finansuojant Ukrainą, tiek atsakydamas į karą su Iranu. Kaip rašo „Politico“, tai suintensyvino raginimus iš esmės pertvarkyti bloko diplomatiją.
Europos Sąjungos nesugebėjimas priimti vieningų sprendimų, pavyzdžiui, atblokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui, įvesti sankcijas radikaliems Vakarų Kranto naujakuriams ir imtis aršių veiksmų prieš Rusiją, rodo sisteminį paralyžių, leidiniui pripažino devyni ES diplomatai, pareigūnai, įstatymų leidėjai ir ekspertai.
Pasak straipsnio, „ant kortos“ pastatyti ne tik vidiniai procesai: eskaluojant konfliktą Artimuosiuose Rytuose, užsitęsus Rusijos karui Ukrainoje ir tvyrant įtampai transatlantiniuose santykiuose, diplomatai vertina, kad Europos Sąjunga rizikuoja atsidurti geopolitikos paraštėse, nes reikšmingi, visą pasaulį paveikiantys sprendimai priimami greičiau, nei sistema gali juos apdoroti.
Plačiau skaitykite ČIA.
