„Buvo aptarta idėja, kad būtų tikslinga išnagrinėti galimybę paaukštinti Rusijos ir Ukrainos atstovų lygį“, – sakė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas, informuodamas žurnalistus apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ir V.Putino telefoninį pokalbį.
Kaip pažymi CNN, nė vienas iš lyderių nėra paminėtas vardu, ir nėra jokių nuorodų, kad „atstovai“ gali būti paaukštinti iki tokio lygio.
Vėliau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu propagandiniame televizijos kanale užėmė labiau taikinamą toną, pažymėdamas, kad Rusija „neatsisako jokių darbo formų – nei dvišalių, nei trišalių“, ir pabrėždamas, kad „bet kokie kontaktai, kuriuose dalyvauja aukščiausi pareigūnai, turi būti ruošiami su didžiausiu kruopštumu“.
„Kremliaus kalba tai reiškia, kad jie visiškai nesiruošia tam pritarti. Ir tai neturėtų stebinti“, – teigiama straipsnyje.
CNN pabrėžia, kad šį karą V.Putinas pradėjo vienašališkai, „pripažindamas“ dalį Ukrainos teritorijos „nepriklausoma“ ir tvirtindamas, kad Ukraina esą yra „neatskiriama Rusijos Federacijos istorijos, kultūros ir dvasinės erdvės dalis“, o jos „atsiskyrimas“ yra „istorinė klaida“.
„Kodėl jis staiga su juo kalbasi?“
Pasak „Chatham House“ programos Rusijos ir Eurazijos klausimais direktorės Orysios Lucevyč, jei šis susitikimas įvyks, V.Putinas „turės pripažinti iki šiol klydęs, nes sėda prie derybų stalo su prezidentu, kurį jis laiko juokingu, iš šalies, kurios nėra“.
Ji taip pat pridūrė, kad tai būtų didžiulis tono pasikeitimas, kurį rusų tautai būtų „sunku paaiškinti“.
„Putinas tiek ilgai teigė rusams per valstybinę televiziją, kad Zelenskis yra naciai, kad Ukraina yra Vakarų marionetinė valstybė... kad Zelenskis yra nelegitimus, kodėl jis staiga su juo kalbasi?“, – pabrėžė ji.
Pažymima, kad Kremlius ne tik reguliariai abejoja Ukrainos lyderio teisėtumu, bet ir savo paskutiniame „taikos“ memorandume reikalauja, kad Ukraina surengtų rinkimus prieš pasirašydama galutinį taikos susitarimą.
Be to, V.Putinas ir kiti Rusijos pareigūnai retai vadina V.Zelenskį vardu, vietoj to teikdami pirmenybę „Kyjivo režimui“.
Primenama, kad gegužę V.Zelenskis vyko į Turkiją į pirmąsias tiesiogines derybas tarp dviejų šalių „tik tam, kad Putinas ten nusiųstų delegaciją, vadovaujamą istorijos vadovėlių autoriaus“.
Putinas gali sutikti?
Tuo pačiu metu Carnegie Eurazijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Stanovaja pareiškė, kad nors V.Putinas susitikimo su V.Zelenskiu nelaiko kritiškai svarbiu karo atžvilgiu, jis vis tiek gali sutikti, jei manys, kad jis bus sėkmingas.
„Pagrindiniai reikalavimai turi būti ant stalo, o V.Zelenskis turi būti pasirengęs apie tai kalbėti“, – sakė ji CNN komentare.
Šiuo metu V.Zelenskis atmeta šiuos pagrindinius reikalavimus, kurie apima atsisakymą teritorijos, kurią Ukraina vis dar kontroliuoja. Tačiau, pasak T.Stanojovos, V.Putinas mato D.Trumpe „raktą į pokyčius“ šioje situacijoje.
Pažymima, kad D.Trumpas laikomas žmogumi, kuris gali padėti įgyvendinti „Rusijos viziją“ dėl konflikto sprendimo, todėl tikimasi, kad JAV bendradarbiaus su Kyjivu, siekdamos paskatinti jį būti lankstesniu ir atviresniu Rusijos reikalavimams.
T.Stanovaja spėjo, kad Rusija gali bandyti išlaikyti JAV savo pusėje, pasiūlydama naują derybų raundą Stambule, bet jau su aukščiausio lygio delegacija, galbūt su pačiu J.Ušakovu ir užsienio reikalų ministru S.Lavrovu. Tačiau, jos teigimu, V.Putinas nerizikuos patekti į „pasalą“, sėdęs prie derybų stalo su V.Zelenskiu, nesant garantijai, kad visi jo reikalavimai nebus atmesti.
Putinas neturi priežasčių, kodėl turėtų nusileisti
CNN pažymi, kad V.Putinas kol kas „neturi priežasčių nusileisti“.
„Nesutikęs su jokiomis nuolaidomis, jis buvo apdovanotas didelio masto susitikimu Aliaskoje, D.Trumpo atsisakymu reikalauti pasirašyti paliaubas prieš taikos derybas ir visų sankcijų ultimatumų panaikinimu“, – sakoma tekste.
Be to, tik šiek tiek sumažinusi naktinių dronų atakų intensyvumą Ukrainos miestuose rugpjūčio pradžioje, Rusija vėl jį padidino naktį į rugpjūčio 18 d., paleisdama 270 dronų ir 10 raketų į Ukrainą.
Pasak CNN, vienintelė „džokerio korta“ Rusijai dabar lieka klausimas, ką D.Trumpas apkaltins, kai šis paskutinis taikos bandymas žlugs.
