Putinas netikėtai į Baltijos jūrą perkėlė naujausią Rusijos karo laivą

Straipsnyje pažymima, kad tai gali būti manevras, skirtas įbauginti Europos šalims, kurios intesyvina savo pastangas pažaboti Rusijos „šešėlinį laivyną“, įsilaipindamos ir konfiskuodamos laivus, kuriems taikomos sankcijos.

Praeitą savaitę Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pagrasino Europai griebtis atsakomųjų priemonių prieš minėtus europiečių veiksmus.

Jo teigimu, Vakarų šalių atliekami patikrinimai yra „niekas kitas, kaip piratavimas ir plėšimas“. Kremliaus šeimininkas pažadėjo į tai atsakyti „veidrodriniu atspindžiu“.

„Zumapress“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Pasak V.Putino, tokie veiksmai esą pažeidžia tarptautinę jūrų teisę, o Maskva, jo teigimu, reaguos į bet kokius savo laivyno užgrobimus, ypač Ramiajame vandenyne.

Kaip rašo „Bild“, fregata „Admiral Kasatonov“ yra vienas iš moderniausių Rusijos karo laivų. Jis pradėtas eksploatuoti tik 2020 m. ir, remiantis Rusijos duomenimis, gali paleisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“ bei „Cirkon“.

Paskutinį kartą laivas buvo naudojamas Rusijos krovininių laivų apsaugai ir palydėjimui Viduržemio jūroje bei Lamanšo sąsiauryje.

Tuo tarpu eskadrinis minininkas „Admiral Levčenko“, kurį Rusija dar liepos pabaigoje perkėlė iš Šiaurės laivyno į Baltijos jūrą, yra daugiau nei 160 metrų ilgio, priskiriamas sovietų gamybos „Udaloj“ klasės laivams, o Rusijos kariniame laivyne dislokuotas 1988 metais.

Žurnalistai paaiškino, kad jis buvo sukurtas povandeniniams laivams medžioti ir yra aprūpintas priešlėktuvinės gynybos sistemomis, torpedomis, laivų artilerija.

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Rusijos fregata „Admiral Kasatonov“

Iki šiol nėra jokių oficialių Maskvos pareiškimų dėl laivų perkėlimo. Tačiau tapo žinoma, kad Rusija jau keletą mėnesių aktyviai naudoja karo laivus „šešėliniam laivynui“ priskiriamiems tanklaiviams ir krovininiams laivams lydėti.

Jūrų saugumo ekspertas Moricas Brake'as įspėjo, kad V.Putino grasinimų nereikėtų vertinti vien tik kaip propagandinės retorikos.

„Strategiškai Maskva pirmiausia tokiu būdu siekia sukurti neapibrėžtumą ir padidinti Vakarų priemonių prieš jos „šešėlinį laivyną“ kainą“, – mano ekspertas.

M.Brake'o nuomone, Europa turėtų turėti omenyje, kad už Kremliaus grasinimų gali slypėti „konkretūs veiksmai“.