Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“. Rusijoje kyla slaptos dronų bazės: bent 10 NATO šalių – jų smūgių lauke
10:29
Rusija įrengė keletą slaptų bazių, iš kurių gali paleisti moderniausius savo atakos dronus – reaktyvinius „Shahed“ – giliai į NATO šalių teritoriją, skelbia laikraštis „The Telegraph“, apibendrindamas savo naujausio tyrimo rezultatus.
Jo autoriai, remdamiesi nutekintais dokumentais ir palydovinėmis nuotraukomis, aptiko iki 10 naujų Rusijos bazių su neseniai įrengtomis paleidimo aikštelėmis, skirtomis moderniausiems Rusijos bepiločiams orlaiviams. Tai yra „Geran-4“ ir „Geran-5“ – reaktyviniai „Shahedai“. Pažymima, kad dronas „Geran-5“ turi 90 kg sveriančią kovinę galvutę, o deklaruojamas šio bepiločio orlaivio smogimo nuotolis siekia apie 1000 kilometrų.
„The Telegraph“ patikslino, kad kai kurios iš šių bazių jau naudojamos Rusijos smūgiams prieš Ukrainą, o nedidelis atstumas iki Ukrainos sienos sudaro palankias sąlygas masiniams oro antpuoliams, kurių metu Rusija bando pramušti „susilpnėjusią Kyjivo priešlėktuvinę gynybą“.
„Smūgio gali sulaukti ir Varšuva“
Kaip pažymi tyrimo autoriai, 7 iš 10 bazių buvo panaudotos per neseniai įvykdytus masinius antpuolius prieš Ukrainos sostinę. Tuo pačiu metu šios pačios bazės „kelia ilgalaikę grėsmę“ kelioms NATO šalims, kurios yra tokių smūgių veikimo spindulyje.
Laikraščio paskelbtame grafike matyti, kad prie tokių priskiriamos Turkija, Lenkija, Latvija, Lietuva, Estija, Suomija, Rumunija, Bulgarija, iš dalies net Graikija, Vengrija, Slovakija ir kitos Aljanso valstybės.
Remdamiesi analitikais, tyrimo autoriai įspėjo, kad karo prieš Europą atveju Rusija galėtų panaudoti savo dronų pajėgumus prieš NATO šalis, tokiu atveju šių dronų antskrydžio galėtų sulaukti ir tokie didmiesčiai kaip Varšuva.
„Europos ir JAV žvalgybos atstovai mano, kad Rusija svarsto galimybę surengti ginkluotą provokaciją Lenkijos teritorijoje, raketines ar dronų atakas prieš ypač svarbią infrastruktūrą arba atakas po „netikra vėliava“, už kurias kaltinimai bus permesti Ukrainai“, – teigiama „The Telegraph“ straipsnyje.
„Kepa“ reaktyvinius dronus
Nutekinti dokumentai ir palydovinės nuotraukos tyrėjams leido palei Rusijos sieną su Baltarusija ir Ukraina užfiksuoti mažiausiai 59 naujus dronų paleidimo įrenginius su bėgiais – mechaniniais nukreipimo takais, naudojamais fiksuoto sparno bepiločių orlaivių pakilimui, kai atsisakoma tradicinio kilimo ir tūpimo tako.
Kalbama apie tokias paleidimo platformas, kokios yra Halino kariniame aerodrome Kursko srityje, taip pat Asovicės ir Alešoko kaimų apylinkėse Briansko srityje.
„The Telegraph“ palygino šių vietovių palydovines nuotraukas, darytas praėjusią ir šį vasarą.
Matyti, kad kai kurios iš šių paleidimo aikštelių buvo įrengtos „perprofiliuotose“ karinėse bazėse ir civiliniuose oro uostuose, o kai kurias papildomas aikšteles Rusija įrengė kaimo vietovėse, dėstoma straipsnyje.
Nuotraukos, kurias išanalizavo dronų žvalgyba užsiimanti įmonė „DroneSec“, atskleidė, kad apie 20 iš neseniai įrengtų aikštelių turi prailgintas paleidimo bėgių trasas, o tai reiškia, kad taip galima paleisti naujausius Rusijos tolimojo nuotolio smogiamuosius dronus.
Tyrėjai priminė, kad Maskva sparčiai modernizuoja „Shahed“ tipo dronus, o naujų šių atakos bepiločių orlaivių variacijų panaudojimas iš minėtų bazių „leistų Putinui surengti smūgius prieš Lenkijos sostinę“.
„Šiuo metu nėra požymių, kad Rusija planuotų tokį puolimą, tačiau NATO lyderiai ruošiasi būsimam konfliktui“, – teigiama straipsnyje.
„The Telegraph“ pažymėjo, kad išanalizuoti palydoviniai vaizdai parodė, jog Rusijos ginkluotėje esančių vadinamųjų dronų „kamikadzių" skaičius ženkliai išaugo. Vienoje iš bazių yra pakankamai vietos vienu metu laikyti per 1000 tokių dronų.
Keletoje kitų svarbių objektų statomos papildomos paleidimo platformos, o tai, kaip teigia straipsnio autoriai, liudija apie Rusijos siekį tik stiprinti dronų keliamą grėsmę.
Kaip išsiaiškino „The Telegraph“, šios bazės aprūpinamos iš kelių gamyklų visoje Rusijos teritorijoje, įskaitant specialiąją ekonominę zoną Alabugoje – didžiausią Rusijos dronų gamyklą, kurioje per metus jų pagaminama iki 6000 vienetų.
Analizės įmonės „DroneSec“ vykdomasis direktorius ir įkūrėjas Mike'as Monnikas, ištyręs leidinio gautas palydovines nuotraukas, konstatavo, kad Kremlius „ženkliai išplėtė“ savo dronų tinklą, siekdamas „pulti Ukrainą ir laikyti NATO valstybes tokių smūgių grėsmės šešėlyje“.
Pasak jo, paleidimo aikštelių plėtra rodo, „kaip Rusija išplėtė savo galimybes paleisti daugiau dronų, tuo pačiu naudodama technologijas, kurios apsunkina tokio tipo dronų perėmimą“.
„Kartu šie du veiksniai leidžia didinti bendrą bepiločių aviacijos sistemų skaičių, kurias Rusija gali panaudoti smūgiams prieš Ukrainą, ir didina sunkumus, su kuriais susiduria Ukrainos pajėgos, bandydamos perimti naujesnius Rusijos dronus“, – apibendrino M.Monnikas.
Ukrainiečių paaugliai tapo smurto Lenkijoje aukomis: išplūdo ir sukinėjo rankas
11:09
Lenkijos Bydgoščiaus mieste du ukrainiečių vaikai tapo susirėmimo aukomis dėl to, kad tarpusavyje kalbėjosi gimtąja kalba, skelbia Ukrainos generalinis konsulatas Gdanske.
Pasak pranešimo, parke, netoli Bydgoščiaus geležinkelio stoties, suaugęs vyras ir moteris ėmė kabinėtis prie 14-metės mergaitės ir 12-os metų berniuko, kurie yra brolis ir sesuo.
Nurodoma, kad vyras ir moteris iš pradžių ėmė juos keikti necenzūriniais žodžiais, tuomet pasipyė grasinimais ir pora perėjo prie fizinio smurto.
„Jie ėmė sukti vaikui ranką, sulaužė žaislinį droną ir jo nuolaužomis apmėtė berniuką, padarydami jam įbrėžimų“, – teigiama konsultato išplatintame pranešime.
Šiuo metu vaikų sveikatai pavojus negresia, tačiau jie patyrė stiprų emocinį stresą.
Konsulatas pažymėjo, kad šį atvejį stebi ypatingai atidžiai ir nuolat palaiko ryšį su nukentėjusiųjų motina.
„Mes griežtai smerkiame bet kokias ksenofobijos apraiškas. Kova su netolerancija ir ukrainiečių saugumo užtikrinimas – tai viena iš pagrindinių temų, kurios bus aptariamos artimiausiomis dienomis konsulate numatytame susitikime su Pomeranijos vaivadijos vadovais, miestų merais ir policijos vadais. Šio atvejo nepaliksime be atitinkamų teisinių priemonių“, – teigiama pranešime.
Dėl užpuolimo policijai pateiktas pareiškimas. Užpuolikai šiuo metu yra ieškomi.
Tai – naujausias incidentas serijoje Lenkijoje įvykdytų išpuolių prieš Ukrainos tautybės žmones.
Anksčiau pranešta, kad vienas vyras Lenkijos autobuse įžeidinėjo ukrainiečių vaikus. Incidento metu užfiksuotame vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas internete, girdima, kaip jis garsiai ir grubiai kalba su vaiku, minėdamas Ukrainą.
Vroclave trys lenkai žiauriai sumušė ukrainiečių porą tiesiog gatvėje – vyrą parvertė ant žemės ir spardė jam į galvą, o moteris, bandžiusi užstoti, taip pat sulaukė smūgių į veidą.
Lenkijos Gdynės mieste 76 metų amžiaus vyras du kartus medine lazda smogė 40-metei ukrainietei į pakaušį, po to pabėgo iš įvykio vietos.
Praeitą savaitę 22 šalies miestuose, įskaitant Varšuvą, Krokuvą ir Gdanską, į gatves išėjo demonstrantai, kad išreikštų protestą prieš išaugusį smurtą ir priešiškumą ukrainiečių atžvilgiu.
Akciją, kurios šūkis „Nebūk abejingas“ surengė Lenkijos pilietinis judėjimas „Demokratijos gynimo komitetas“ (KOD).
Organizatorių teigimu, demonstracijos buvo skirtos reaguoti į vis dažnesnius žodinius ir fizinius išpuolius prieš žmones dėl jų kilmės, kalbos ar išvaizdos.
Jomis taip pat siekta pademonstruoti solidarumą su ukrainiečiais ir kitomis smurtą bei diskriminaciją patiriančiomis mažumomis.
Rusija atakavo Odesą: pataikė į užsienio civilinį laivą
10:47
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos surengė ataką prieš Odesos srities uostų infrastruktūrą. Kaip pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis, buvo apgadintas civilinis laivas, plaukiojantis su Togo Respublikos vėliava.
Jo teigimu, nukentėjo keturi žmonės, iš kurių trys paguldyti į ligoninę, vienas – sunkioje būklėje. Pareigūnas užtikrino, kad visiems teikiama reikalinga medicininė pagalba.
„Dėl atakos kilo gaisrai, kurie šiuo metu visiškai užgesinti“, – pažymėjo O.Kiperis.
Dieną prieš tai Rusijos kariai reaktyviniais dronais atakavo pašto skyrių prekybos centre Odesos priemiestyje. Taip pat buvo pataikyta į gyvenamuosius namus. Nukentėjo daugiau nei dešimt žmonių. Dėl smūgių iš dalies sugriuvo antrasis prekybos centro aukštas, buvo apgadintas pašto skyrius.
Prokuratūros duomenimis, taip pat iš dalies sugriuvo dviejų aukštų gyvenamasis namas, buvo apgadintas fasadas, stogas, išdaužyti langai privačiame name. Nukentėjo penki žmonės: keturi vyrai, kurių amžius 34–76 metai, ir 29 metų amžiaus moteris. Visi sužeistieji yra ligoninėje.
Po Putino vizito Kurilų salose – Rusija prie Japonijos krantų pasiuntė 4 raketinius laivus
09:08
Praėjus dienai po Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino vizito vienoje iš ginčytinų Kurilų salų, Rusija pasiuntė keturis raketomis ginkluotus karo laivus Japonijos pakrantės link. Šie laivai praplaukė maždaug 40 kilometrų atstumu nuo Hokaido salos, rašo „UNITED24“.
Kaip sekmadienį nurodė Japonijos jungtinis štabas, rugpjūčio 14 d. prie Sojos kyšulio, esančio šiaurinėje Hokaido saloje, buvo aptikti pastebėti keturios Rusijos raketinės korvetės „Molnija-1“.
Japonijos jūrų savigynos pajėgų patrulinis lėktuvas „P-3C“ stebėjo Rusijos laivus ir rinko informaciją apie jų judėjimą. Japonijos valdžios institucijos nurodė, kad laivai neįplaukė į Japonijos teritorinius vandenis.
Šios korvetės priklauso Rusijos Ramiojo vandenyno laivynui.
Tie patys keturi karo laivai buvo pastebėti rugpjūčio 9 d. maždaug 70 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Japonijos Rebuno salos, prieš plaukdami į rytus per Sojos sąsiaurį. Po to, rugpjūčio 14 d., jie buvo pastebėti plaukiantys atgal į vakarus.
Laivai pasirodė prie Hokaido, praėjus dienai po to, kai Iturupe, vienoje iš Kurilų salų, apsilankė V.Putinas. O tai sukėlė Tokijo pasipiktinimą.
Japonija laiko Iturupą savo Šiaurinių teritorijų dalimi, kurias 1945 m. užėmė Sovietų Sąjunga ir kurios tebėra Rusijos kontrolėje. Dėl šio dešimtmečius trunkančio teritorinio ginčo Japonija ir Rusija negali oficialiai sudaryti Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties.
Rusija laiko Kurilų salas strategiškai svarbiomis ir visame salyne išlaiko karinę infrastruktūrą. Iturupo saloje įrengtas „Burevestnik“ karinis aerodromas.
„Molnija-1“ – tai sovietų suprojektuota raketinė korvetė, skirta kovoti su paviršiniais taikiniais pakrantės ir artimiausiuose jūros vandenyse. Kiekvienas laivas ginkluotas keturiomis 3M80 „Moskit“ viršgarsinėmis priešlaivinėmis raketomis, 76 mm AK-176M laivybos pabūklu, dviem šešiavamzdėmis 30 mm AK-630M artimosios gynybos ginklų sistemomis ir „Igla-1“ raketomis žemė-oras.
Šis karinio jūrų laivyno manevras surengtas tuo metu, kai Maskva vis aštriau reiškia savo poziciją dėl teritorinio ginčo. Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas įspėjo Japoniją apie „siaubingas pasekmes“ po to, kai Tokijas pakartotinai pareiškė savo pretenzijas į salas ir, protestuodamas prieš V.Putino vizitą į Iturupą, iškvietė Rusijos ambasadorių.
Belgorodo regione per Ukrainos raketų smūgius žuvo šeši žmonės
08:12
Per Ukrainos raketų smūgius Rusijos Belgorodo regione žuvo šeši žmonės, pranešė laikinai gubernatoriaus pareigas einantis Aleksandras Šuvajevas.
„Ukrainos teroristai raketomis atakavo Koloskovo kaimą Valujskio rajone“, – valstybės remiamoje platformoje „MAX“ teigė laikinasis Belgorodo gubernatorius.
Jis pridūrė, kad žuvo šeši asmenys, o dar keturi, tarp jų vienas vaikas, buvo sužeisti.
Fedorovas: Ukraina iki metų pabaigos galėtų panaudoti savo balistines raketas prieš Rusiją
07:35
Ukraina gali pradėti naudoti šalies viduje pagamintas balistines raketas smūgiams Rusijos teritorijoje per ateinančius tris–šešis mėnesius, „CBS News“ sakė buvęs gynybos ministras Mychaila Fedorovas.
„Turime nugalėti Rusiją kiekviename technologiniame cikle ir priimti sprendimus 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – teigė M.Fedorovas, pridurdamas, kad nors Ukraina inovacijas diegia greitai, Rusija taip pat sparčiai tobulėja.
Iki atleidimo liepos mėnesį M.Fedorovas atliko pagrindinį vaidmenį kuriant Ukrainos strategiją naudoti dronus, nepilotuojamas antžemines sistemas ir kitas technologijas, siekiant kompensuoti Rusijos pranašumą gyvąja jėga bei konvencine ginkluote.
Iki šiol Kyjivas giliems smūgiams į Rusijos karinius ir pramoninius taikinius daugiausia naudojo tolimojo nuotolio dronus ir sparnuotąsias raketas. Balistinės raketos suteiktų Ukrainai greitesnę ir potencialiai sunkiau perimamą tolimojo nuotolio atakų priemonę.
Tuo tarpu Rusija reguliariai leidžia balistines raketas į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą. Ukraina turi tik ribotas priemones tokiems ginklams perimti, todėl jie yra viena sudėtingiausių grėsmių šalies oro gynybai.
Ukrainos gynybos gamintoja „Fire Point“ birželį išbandė balistinę raketą – tai dalis platesnių Kyjivo pastangų išplėsti savo šalies viduje gaminamą tolimojo nuotolio arsenalą.
M.Fedorovas, teigiantis, kad Ukrainos balistinių raketų programa paspartėjo jam einant gynybos ministro pareigas, „CBS News“ sakė besitikintis, jog Ukrainos balistinė raketa bus paleista prieš Rusiją dar iki šių metų pabaigos.
ES ruošia naują smūgį Rusijai – didžiausią nuo karo pradžios
07:21
Europos Sąjunga (ES) ketina artimiausiais mėnesiais gerokai išplėsti sankcijas Rusijai. Pasak ES vyriausiosios diplomatės Kajos Kallas, šį rudenį rengiamas didžiausias sankcijų Rusijai paketas nuo karo pradžios, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
„ES sankcijos jau brangiai kainavo Rusijai – iš Rusijos karo mašinos jos atėmė daugiau nei 1 trilijoną eurų, o rudeniui teikiu didžiausią sankcijų paketą nuo karo pradžios“, – sakė ji.
K.Kallas teigė, kad šis paketas bendrą sankcijomis paveiktų Rusijos subjektų skaičių padidins trečdaliu.
„Spaudimas turi ir toliau didėti, kol Maskva nutrauks savo karą“, – pabrėžė ji.
Diplomatė nekonkretizavo naujojo sankcijų paketo terminų ar detalių.
Anksčiau žiniasklaida rašė, kad ES planuoja įvesti sankcijas daugiau nei 1600 įmonių, prisidedančių prie Rusijos karo prieš Ukrainą.
Pasak agentūros „Bloomberg“, bendra šių įmonių metinė apyvarta viršija 20 mlrd. JAV dolerių, o darbuotojų skaičius siekia daugiau nei 265 000 žmonių.
21-asis Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketas galutinai buvo priimtas liepos 23 d. Jis tapo vienu didžiausių. Pagal dokumentą, be kita ko, numatytas Rusijos naftos kainų lubų mechanizmo įšaldymas 12 mėnesių laikotarpiui.
Slapta Putino armija šią šalį ardo plyta po plytos: jam tai – silpniausia Europos vieta
06:53
Savo dvasia tai labai priminė vasaros stovyklą – čia netrūko kepsnių vakarėlių ir paplūdimio tinklinio turnyrų, o sveikatingumo kompleksas lankytojus pasitiko šūkiu „Atsipalaiduok ir pramogauk“. Programoje atokioje Serbijos vietovėje dalyvavę vyrai ir moterys ne tik linksminosi. Jie mokėsi veržtis pro policijos užtvaras ir padeginėti pastatus. Jie vilkėjo neperšaunamomis liemenėmis ir treniravosi su automatais.
Kaip paaiškėjo, jų vadovai buvo agentai susiję su Rusijos karine žvalgyba, žinoma kaip GRU. Trijų šalių žvalgybos pareigūnų, apibūdinusių šią veiklą, teigimu, jų siekis buvo išugdyti drausmingų smogikų branduolį, apmokytą kištis į rinkimus.
Tikslas – nedidelė Moldova. Šalis, kurioje gyvena apie 3 milijonus žmonių, turinti ypatingą svarbą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui.
Kremliaus kampanija apėmė ir kitoms Vakarų šalims jau pažįstamus metodus tokius, kaip kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos. Vis dėlto Moldovoje ši intervencija nuėjo bene toliausiai – neskaitant pačios Ukrainos. Trijų Vakarų žvalgybos pareigūnų vertinimu, tai yra vienas plačiausių ir įžūliausių iki šiol užfiksuotų sąmokslų, kaip V.Putinas siekia destabilizuoti Vakarus.
Pralaimėjimą Rusijai pranašavęs įtakingas bankininkas sulaukė rūstaus atpildo
06:26
Pagrindinio Rusijos valstybinio banko „Vnešekonombank“ (VEB) vyriausiasis ekonomistas Andrejus Klepačius buvo atleistas po to, kai pareiškė, kad Rusija negalės laimėti ilgai trunkančio karo prieš Vakarų remiamą Ukrainą, ir kad šalis neišvengiamai artėja prie stambaus masto socialinės krizės.
Apie tai skelbia leidinys „The Moscow Times“.
Kaip „Telegram“ kanalui „The Bell" sakė vienas ekonomisto pažįstamas, VEB vadovas Igoris Šuvaliovas atleido A.Klepačių po 12 metų darbo „gavęs skambutį iš viršaus“.
Antrasis šaltinis patvirtino, kad priežastis buvo vieši pareiškimai apie Rusijos atsilikimą, dėl kurio ji negalės laimėti „išsekimo karo“, nes Ukrainą remia Vakarai.
„Mes puoselėjame iliuziją“
A.Klepačius, be kita ko, teigė, kad vidaus ekonomikos kaštai dėl sankcijų ir Vakarų blokados auga, didėja žala dėl Ukrainos smūgių uostams, infrastruktūrai, chemijos ir naftos gamykloms, o Rusija nespėja su technologine pažanga.
„Mes atsiliekame. Pralaimime tiek technologinę, tiek ekonominę konkurenciją pasaulyje. Be to, kaip jau sakiau, pralaimime ne tik Kinijai ir Jungtinėms Valstijoms, kai kuriais atžvilgiais pralaimime ir Ukrainai. Mes puoselėjame iliuziją, kad ten viskas sugrius. Nesugriuvo ir nesugrius. Mūsų kaštai auga“, — pabrėžė ekonomistas.
„Mes nelaimėsime konkurencijos šiame ilgai trunkančiame kare“, – pridūrė jis.
Jis taip pat perspėjo apie socialinės krizės grėsmę Rusijoje „tuo metu, kai niekas iš esmės jos nesitiki“ ir palygino padėtį su laikotarpiu prieš 1917 m. Vasario revoliuciją ir SSRS žlugimą 1991 m.
„Manau, kad Rusija nesugrius, tačiau esu beveik įsitikinęs, jog prieisime prie socialinės krizės“, – padarė išvadą jis.
VEB yra svarbus Rusijos valstybinis bankas, finansuojantis Kremliaus nacionalinius projektus ir turintis „valstybinės plėtros korporacijos“ statusą.
Prieš prisijungdamas prie šios organizacijos, A.Klepačius 10 metų dirbo Ekonominės plėtros ministerijoje, karjerą pradėjęs kaip makroekonominio prognozavimo departamento direktorius. 2008–2014 m. jis ėjo viceministro pareigas — per šį laiką ministerijoje pasikeitė trys vadovai.
A.Klepačiaus, vieno geriausių Rusijos makroekonomistų, atleidimas vargu ar atitolins artėjančią krizę, apie kurią jis kalba.
„Tik propagandininkai pagal algalapį, o ne gerbiami ekonomistai, gali nematyti problemos, esant beveik nuliniam ekonomikos augimo tempui, dvitakčiame pramonės vystymesi ir investicijų mažėjime, kai auga neproduktyvios gynybos išlaidos“, — situaciją komentavo analitinio centro „Carnegie“ vyresnioji tyrėja Aleksandra Prokopenko.
