Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, vienas svarbiausių V.Putino kelionės į Tokiją rezultatų yra abiejų šalių vyriausybių susitarimas bendradarbiauti naudojant atominę energiją taikiems tikslams.
Tačiau, pasak ekspertų, visų dėmesys buvo nukreiptas į Kurilų salų klausimą. Rusijos premjeras Vladimiras Putinas neatmetė galimybės, kad Maskva ir Tokijas pasidalys Pietų Kurilus.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Japonijos ministras pirmininkas Taro Aso svarstys bet kuriuos teritorinės problemos sprendimo ir taikos sutarties sudarymo variantus, pareiškė V.Putinas antradienį Tokijuje bendroje konferencijoje po susitikimo su premjeru.
Dokumentas, sudarytas 25 metams, numato bendrus projektus žvalgyti ir parengti naudoti urano telkinius, statyti ir naudoti atomines elektrines, tiekti į Japoniją jai labai būtiną branduolinį kurą.
„Japonija turi puikių atominių elektrinių statybos technologijų, o Rusija turi daug urano atsargų ir ištobulintų jo sodrinimo technologijų“, – apibūdino dvišalio bendradarbiavimo esmę T.Aso.
Šalys taip pat mato perspektyvų drauge parengti naudoti Rusijos naftos ir dujų išteklius.
V.Putinas pasiūlė Japonijai bendradarbiauti dideliuose angliavandenilių telkinių Sachaline parengimo naudoti projektuose.
„Mes galime išplėsti jau esamus projektus, tarp jų – trečiąjį Sachalino projektą - tai 700 mln. tonų ir 1,5 trln. kubinių metrų dujų Ochotsko jūros šelfe“, – sakė Rusijos premjeras. Anot jo, „po to gali eiti ketvirtasis, penktasis, šeštasis ir septintasis Sachalino projektai“.
V.Putiną lydintis „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris pasirašė su Japonija memorandumą parengti dujų tiekimo iš Vladivostoko į Japoniją ir kitas Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis techninį pagrindimą.
Kuras gali būti tiekiamas iš telkinių Rytų Sibire, apie tai taip pat buvo kalbama per derybas.
Pasidalyti Kurilų salas po lygiai ne kartą abiejose šalyse siūlė ekspertai ir kai kurie politikai. 2006 metais T.Aso, tada dar užsienio reikalų ministras, taip pat pareiškė, jog yra tokia galimybė, tiesa, pridūrė, kad tai jo asmeninė nuomonė.
Rusijai tuo atveju atitektų trys ketvirtadaliai didžiausios iš keturių salų – Iturupo – teritorijos, o Japonijai – 25 proc. Iturupo ir trys nedidelės salos – Kunaširas, Šikotanas ir Habomajus.
1956 metais SSRS pareiškė, kad yra pasirengusi pasirašyti su Tokijumi taikos sutartį, sutikdami perleisti Šikotaną ir Habomajų. Nuo to laiko iki šių dienų oficiali SSRS, o po to jos teisių perėmėjos Rusijos pozicija svyravo nuo šio varianto iki apskritai atsisakymo svarstyti teritorijos problemą.
Tokijas nuolat primygtinai reikalavo sugrąžinti visas keturias salas, kurias užėmė SSRS per Antrąjį pasaulinį karą ir kurios anksčiau į Rusijos sudėtį neįėjo.
Todėl abi šalys iki šiol formaliai nėra sudariusios taikos sutarties, o Rusijos ekonominis bendradarbiavimas plėtojamas ne taip sparčiai kaip su Europa.
