Putino biudžete – skylė: Rusijos centrinis bankas tapo didžiausiu aukso pardavėju pasaulyje

Pasaulio aukso tarybos (WGC) duomenimis, antrąjį ketvirtį Rusijos centrinis bankas iš aukso ir užsienio valiutos atsargų pardavė 21,77 tonos tauriojo metalo, gerokai aplenkdamas antrą vietą pagal pardavimus užėmusį Turkijos centrinį banką, kuris pardavė 4,23 tonos.

Kiti centriniai bankai, jei ir pardavinėjo auksą, tai tik nereikšmingais kiekiais: Meksika – 0,1 tonos, Malta – 0,03 tonos, Rumunija – 0,01 tonos, rodo WGC duomenys. Didžiausi aukso pirkėjai buvo Lenkijos centrinis bankas (50,79 tonos), taip pat Kinijos (32,97 tonos) ir Uzbekistano (16,17 tonos) centriniai bankai.

Rusijos centrinis bankas aktyviai parduoda auksą daugiausia tam, kad gautomis lėšomis „padengtų valstybės biudžeto deficitą ir užsienio valiutos likvidumo trūkumą“, sakė „Finam“ analitikas Aleksandras Potavinas.

Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina / Yulia Morozova / REUTERS

Remiantis paties banko duomenimis, nuo metų pradžios iki liepos pabaigos Rusijos bankas iš atsargų pardavė 1,6 mln. Trojos uncijų (49,7 tonos).

Tai buvo didžiausias vienkartinis aukso atsargų pardavimas nuo 1998 metų: tuomet, griūvant valstybės iždo vekselių piramidei, Rusija per tris mėnesius pardavė 3,8 mln. uncijų (118 tonų), rodo Tarptautinio valiutos fondo statistika. Rugpjūčio 1 dieną centrinio banko aukso atsargos sumažėjo iki 73,2 mln. Trojos uncijų — tai mažiausias lygis nuo 2020 metų.

Tai, kad Kremlius pradėjo pardavinėti auksą, rodo, jog „jiems baigiasi kitas likvidus turtas“, sakė Petersono tarptautinės ekonomikos instituto ekonomistė Elina Rybakova.

Jau pačiomis pirmosiomis karo su Ukraina dienomis centrinis bankas prarado 300 mlrd. dolerių aukso ir užsienio valiutos atsargų, kurios buvo laikomos doleriais, eurais ir kituose Vakarų aktyvuose ir pateko į sankcijų taikymo sritį. Iš savo valiutinių atsargų jis teturi apie 100 mlrd. dolerių Kinijos juaniais.

Tai, kas vyksta su centrinio banko auksu, rodo „didėjantį spaudimą“ dėl Rusijos biudžeto deficito ir „spaudimą, susijusį su šio deficito finansavimo šaltiniais“, pažymi E.Rybakova. Finansų ministerijos duomenimis, sausio–liepos mėnesiais federalinio biudžeto „skylė“ siekė 6,45 trln. rublių, o pernai – 5,7 trln. rublių.

Shutterstock nuotr./Investicinis auksas

Vis dėlto iš aukso pardavimo nereikėtų daryti išvados, kad Rusija yra „bankrutavusi“, pabrėžia „Macro-Advisory“ analitikas Chrisas Weaferis: Rusijos centrinio banko aukso atsargos yra penktos pagal dydį pasaulyje, o kol kas jos sumažėjo tik 2,1 proc. Esant dabartiniam 200–300 tūkst. uncijų per mėnesį tempui, visam rezervui parduoti prireiktų apie 20 metų.

Tikėtina, kad centrinis bankas ir toliau pardavinės auksą, mano A.Potavinas: metų pradžioje taurusis metalas sudarė 48 proc. Rusijos atsargų, o dabar ši dalis sumažėjo iki 41,5 proc.

„Galbūt riba galėtų būti apie 40 proc. arba šiek tiek mažesnė. Tačiau kol išlieka poreikis dengti didelį biudžeto deficitą, aukso dalis atsargose gali ir toliau mažėti“, – sakė A.Potavinas.