„Kai daugelis šalių paskelbė nacionalines energetikos krizes (po to, kai buvo delsiama pripažinti energetinio šoko „cunamį“), ankstesnius ES ir Jungtinės Karalystės COVID karantinus dabar pakeis energetiniai ribojimai (kuro normavimas / limitai). Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė pavėluotai prašys rusiškos energijos. Kaip ir buvo prognozuota“, – pareiškė Vladimiro Putino patikėtinis derybose dėl karo Ukrainoje nutraukimo.
Įrašas papildytas nuoroda į pranešimą, kad Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas paskelbė nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje. Tačiau kokį ryšį Filipinai turi su Europos Sąjunga ir Jungtine Karalyste, K.Dmitrijevas nepaaiškino.
Šią žinutę tuoj pat pradėjo platinti propagandininkai, kurie savaip interpretavo jo įrašą socialiniame tinkle X:
„Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RTIF) vadovas Kirilas Dmitrijevas pareiškė, kad Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė esą faktiškai ėmė riboti savo piliečių keliones. Taip jis reagavo į Briuselio raginimus mažiau naudotis automobiliais ir lėktuvais, siekiant taupyti energijos išteklius.
Pasak K.Dmitrijevo, „ES ir Jungtinė Karalystė faktiškai pradeda įvesti kelionių ribojimus, kaip ir buvo prognozuota“, – tvirtinama publikacijoje, kuria aktyviai dalijasi internautai.
Kitame įraše ta pačia tema jis remiasi leidiniu „Politico“, ir tai jau susiję su Europos Sąjunga. Vis dėlto lieka neaišku, kodėl minima Jungtinė Karalystė.
„Europos Komisija ragina valstybes nares apsvarstyti galimybes mažinti naftos ir dujų vartojimą, ypač transporto sektoriuje, rengiantis galimiems ilgalaikiams energijos išteklių tiekimo sutrikimams dėl karo su Iranu.
Šis raginimas, kurį pateikė už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas, atspindi augantį susirūpinimą, kad konfliktas Persijos įlankoje gali peraugti iš kainų problemos į visapusišką energijos tiekimo krizę, galinčią turėti rimtų pasekmių pasaulio ekonomikai.
Laiške nacionaliniams energetikos ministrams, su kuriuo susipažino leidinys „Politico“, D. Jørgensenas pažymi, kad nacionalinės vyriausybės turėtų svarstyti savanoriškas paklausos mažinimo priemones, ypatingą dėmesį skiriant transporto sektoriui“ ,– rašė K.Dmitrijevas.
Įspėjo imtis priemonių, bet kelionių nedraudė
Išties, įtakingame politinės analizės ir aktualijų žurnale „Politico“ buvo paskelbta tokia publikacija, jos pagrindu tapo Europos Komisijos (EK) pranešimas.
Jame EK paragino ES valstybes nares koordinuotai ruoštis galimiems naftos ir naftos produktų tiekimo sutrikimams, kuriuos gali lemti konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir Hormuzo sąsiaurio uždarymas.
Nors pabrėžiama, kad šiuo metu tiekimo saugumas išlieka užtikrintas dėl sukauptų atsargų ir parengtų planų, institucijos atkreipė dėmesį į būtinybę būti pasirengus ilgalaikiams iššūkiams.
Šalims rekomenduota stiprinti koordinavimą, aktyviai keistis informacija, stebėti rinkos pokyčius ir svarstyti savanoriškas degalų taupymo priemones, ypač transporto sektoriuje.
Taip pat raginama vengti sprendimų, galinčių didinti degalų vartojimą ar trikdyti rinką, atidėti nebūtinus naftos perdirbimo darbus bei skatinti biokuro naudojimą kaip alternatyvą iškastiniam kurui.
Energetikos komisaras Danas Jørgensenas sakė, kad nors 27 narių bloke nėra tiesioginio naftos ir dujų atsargų trūkumo, vis dėlto jaučiama dyzelino ir reaktyvinių degalų tiekimo įtampa, taip pat „didėjantys suvaržymai“ pasaulinėse dujų rinkose, sukeliantys elektros kainų augimą.
D.Jørgensenas taip pat paragino ES nares apsvarstyti Tarptautinės energetikos agentūros 10 punktų planą, kuriame, be kita ko, numatyta skatinti darbą iš namų, sumažinti greitį greitkeliuose, plėsti viešąjį transportą ir dalijimąsi automobiliais.
Tačiau tai – tik rekomendacinio pobūdžio patarimų rinkinys, o ne griežtas kelionių ribojimas dėl degalų trūkumo.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) 10 punktų planas, kuriuo remiasi D.Jørgensenas, atrodo taip:
- Sumažinti greičio ribas automagistralėse bent 10 km/val.
- Dirbti iš namų iki trijų dienų per savaitę, jei tai įmanoma.
- Miestuose rengti sekmadienius be automobilių.
- Sumažinti viešojo transporto naudojimo kainą ir skatinti mikromobilumą, ėjimą pėsčiomis bei važiavimą dviračiu.
- Apriboti asmeninių automobilių naudojimą didžiųjų miestų keliuose.
- Rekomenduoti naudotis dalijimosi automobiliais paslaugomis ir diegti degalų sąnaudų mažinimo priemones.
- Skatinti efektyvų sunkvežimių vairavimą ir prekių pristatymą.
- Kai įmanoma, vietoj lėktuvų naudoti greituosius ir naktinius traukinius.
- Vengti dalykinių skrydžių, jei yra alternatyvių galimybių.
- Aktyviai diegti elektromobilius ir efektyvesnes transporto priemones.
5 punkte išdėstytą pasiūlymą tarptautinė energetikos agentūra paaiškina išsamiau:
„Apriboti privačių automobilių naudojimą didžiųjų miestų keliuose, leidžiant eismą tik transporto priemonėms su lyginiais numeriais tam tikromis darbo dienomis, o su nelyginiais – kitomis darbo dienomis, – tai priemonė, turinti ilgametę sėkmingo įgyvendinimo patirtį.
Per pirmąją naftos krizę Italijos vyriausybė sekmadienius be automobilių pakeitė lyginių ir nelyginių numerių politika. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio panašios schemos taikomos daugelyje miestų, siekiant kovoti su transporto spūstimis ir oro taršos pikais, įskaitant Atėnuose, Madride, Paryžiuje, Milane ir Meksike“.
Taigi plane nėra draudimų – tik rekomendacijos atsisakyti nebūtinų kelionių, skatinti naudotis viešuoju transportu, rinktis tvaresnius sprendimus.
Be to, planą pristatęs D.Jørgensenas akcentavo, kad ES laikosi draudimo pirkti rusiškas dujas, kuriuo siekiama sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų ir sustabdyti Rusijos karo Ukrainoje finansavimą. Taigi, planų atsigręžti į Rusiją, kaip teigė K.Dmitrijevas, nėra.
Pasak D.Jørgenseno, priklausomybė nuo rusiškų dujų sumažėjo nuo 45 proc. prieš karą iki 10 proc. dabar ir sumažės iki nulio, kai padidės importas iš kitų tiekėjų, ypač iš JAV.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Rusijos atstovo Kirilo Dmitrijevo teiginiai iškraipo Europos Komisijos rekomendacijų esmę. Briuselis ragina valstybes nares savanoriškai mažinti energijos vartojimą ir ruoštis galimiems tiekimo sutrikimams, tačiau nėra priėmęs sprendimų dėl privalomų kelionių ribojimų ar kuro normavimo. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad Europos Sąjunga ar Jungtinė Karalystė ketintų grįžti prie rusiškų energijos išteklių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
