Putino planas įveikti Ukrainą turi tris mirtinus etapus: „Ši žiema gali būti lemtinga“

Trys karo etapai

V.Putinas nusiteikęs ilgam karui. Straipsnio autoriai išskyrė, kad dabar Rusija savo strateginį tikslą pavergti Ukrainą suskaldė į tris etapus.

Pagal pirmąjį Rusija siekia užimti arba sunaikinti pakankamą Ukrainos teritoriją, kad tai, kas liks, taptų ekonomiškai priklausoma nuo Rusijos. Maskvos strategai mano, kad tai galima pasiekti, jei Rusija išlaikys keturias jau aneksuotas sritis, taip pat perims Charkivo, Mykolajivo ir Odesos sričių kontrolę.

Tokiomis sąlygomis Kremlius siektų paliaubų tikėdamasis, kad galės tęsti antrąjį etapą, kuriame, naudodamasis ekonominiais svertais ir politine kova, kontroliuos Kyjivą žaisdamas pakartotinės invazijos grėsme. Trečiajame etape Rusija absorbuotų Ukrainą į savo orbitą ir bandytų paversti ją kažkuo panašiu į Baltarusiją.

AFP/Scanpix/Aliaksandras Lukašenka

„Tačiau šiuo metu Rusijai dar toli gražu nepavyko įgyvendinti net pirmojo iš šių etapų. Rusijos kariuomenė tikisi, kad jei jai pavyks išsekinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, jos teritoriniai laimėjimai mūšio lauke paspartės“, – teigiama straipsnyje.

Rusija jau dvejus metus vykdo puolimą ir spaudimas Ukrainai didės, nes šalies gynėjų tankis retėja. Pėstininkų skaičius Ukrainos daliniuose mažėja kas mėnesį, nors bendras Ukrainos karių skaičius išlieka stabilus.

Tačiau Rusija netrukus susidurs su savais iššūkiais generuodama daugiau pajėgų, pastebėjo „Foreign Affairs“.

Nuo 2023 m. vidurio Rusija karą palaikė pasitelkdama savanorius, kurie į kariuomenę stojo mainais už didžiules premijas ir pažadą, kad žuvus jų šeimoms bus išmokėtos didelės išmokos.

„Shutterstock“ nuotr./Rusijos kariai

2024 m. Rusija įdarbino apie 420 tūkst. karių, o 2025 m. – daugiau kaip 300 tūkst. karių, o tai leido vykdyti nesiliaujančius, nors ir brangiai kainuojančius, pėstininkų puolimus.

Tačiau vyrų, kuriems šie paskatinimai yra patrauklūs, mažėja. 2025 m. rudenį verbavimo skaičiai sumažėjo arba kai kuriose vietovėse juos teko stiprinti prievartinėmis verbavimo priemonėmis.

„Norėdamas išlaikyti dabartinį puolamųjų operacijų tempą, Kremlius turės arba sukurti tokį kovos būdą, kuris geriau apsaugotų karių gyvybes, arba rasti naują verbavimo modelį“, – teigiama publikacijoje.

Autoriai pažymėjo, kad „ši žiema gali būti lemiama“.

Rusija gamina daugiau raketų nei bet kada anksčiau, o pažeistas Ukrainos energetikos tinklas jau nepajėgia aprūpinti visos šalies energija.

Net centrinė Kyjivo dalis kasdien kelioms valandoms lieka be elektros. Šiuo metu šildymas veikia, tačiau temperatūra krenta, ir Ukraina turi pasiruošti dideliems komunalinių paslaugų teikimo sutrikimams šaltaisiais mėnesiais.

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

„Jei Rusijai pavyks paspartinti savo laimėjimus – galbūt kartu suardžius Ukrainos gynybines linijas ir ištuštinus pagrindinius netoli fronto esančius centrus – ji gali nustatyti kryptį, kuria 2026 m. privers Ukrainą pasiduoti“, – prognozuojama straipsnyje.

Grubus žaidimas

Maskva žaidžia grubiai: jos pajėgos naudoja naujus tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, aviacines bombas, kad ištuštintų miestus, kai tik jie patenka į jų veikimo zoną.

Pastaruoju metu į šiaurę palei Dniepro upę vykdomi veiksmai kelia pavojų, kad Zaporižios ekonominis centras gali susidurti su tokia teroro taktika. Antradienį pranešta, kad Ukrainos gynybos pajėgos buvo priverstos pasitraukti iš pozicijų prie penkių gyvenviečių dviem kryptimis Zaporižios srityje.

Jei dar ir Donbasas žlugs, Rusijos agresija bus nukreipta į antrą pagal dydį Ukrainos miestą: Charkivą.

„Foreign Affairs“ atkreipė dėmesį, kad vienas labiausiai tragiškų dalykų yra tas, kad per paskutinius 9 mėnesius, kol tarptautinėse diskusijose vyravo derybų ir paliaubų perspektyvos, Rusija tik didino savo kovų intensyvumą.

Nors Ukraina buvo atvira deryboms, jos partnerių nesugebėjimas daryti spaudimo Rusijai leido Vladimirui Putinui vilkinti laiką, kad pasigerintų savo kortas.

„Artėjant ketvirtiesiems Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinėms, abi pusės rodo nuovargio ženklus, tačiau nė viena iš jų nėra pasirengusi taikai“, – dėstoma publikacijoje.

„Reuters“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas

Nepaisant kelis mėnesius trukusių Jungtinių Valstijų diplomatinių pastangų, V.Putinas nepasiūlė jokių nuolaidų dėl savo maksimalistinių reikalavimų, pagal kuriuos Rusija sustabdytų kovas tik Ukrainos suvereniteto sąskaita.

Straipsnio autorių vertinimu, tarptautinės bendruomenės elgesys paskatino Rusiją tęsti agresiją.

„Sumažėjusi Amerikos karinė-techninė pagalba suteikė Kremliui vilties, kad jis gali pergudrauti Ukrainą ir išsekinti jos amunicijos atsargas. Tuo tarpu Europos dėmesys tam, ką ji darys po paliaubų – „Norinčiųjų koalicijai“ pažadėjus įvesti karius į šalį – pavertė karo pratęsimą geriausia priemone Rusijai užkirsti kelią Ukrainos integracijai į Europos saugumo architektūrą. Kad Kremlius būtų priverstas iš naujo įvertinti savo perspektyvas, reikės daryti kitokio pobūdžio spaudimą“, – rašo „Foreign Affairs“.

Pabrėžiama, kad Vašingtonas turi pripažinti, kad paliaubos nebus pasiektos simboliniais gestais ir nuolaidomis Maskvai.

„Norint pakeisti Kremliaus supratimą apie savo perspektyvas, reikės nuolatinio spaudimo ir drausmės. Asmeniniai lyderių susitarimai to pasiekti negali. Europoje dabar retorinis karingumas turi būti suderintas su tikslia politika. Ukraina vis dar gali laimėti laiko, kad spaudimas Rusijai būtų sėkmingas. Tačiau ji negali priešintis be galo“, – reziumavo „Foreign Affairs“.