Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 12d. 10:48

R.Skardžiūtė-Kereselidze: „Sakartvelas parodė, kad karas nėra nukreiptas į Rusijos žmones“

Rusijos kariai vis pastumia Pietų Osetijos sienos su Gruzija riboženklį į šios šalies gilumą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Rusijos kariai vis pastumia Pietų Osetijos sienos su Gruzija riboženklį į šios šalies gilumą

Gruzijos politikos instituto programų vadovė Renata Skardžiūtė-Kereselidze teigė, kad, nors prieš dešimtmetį vykusio Sakartvelo-Rusijos karo padariniai šalyje vis dar jaučiami, Tbilisis stengiasi gerinti santykius tarp dviejų tautų. Ir nors Vakarai apie Sakartvelo integraciją kalba nebe taip entuziastingai, patys kartvelai supranta, kad reformos – būtinos.

– Po Sakartvelo-Rusijos karo praėjo lygiai dešimtmetis. Kaip šis konfliktas paveikė šalies visuomenę?

– Praėjo dešimt metų – tai nėra mažai. Visuomenės sujudimas ir susitelkimas, kuris buvo labai pastebimas iškart po karo, šiek tiek išsikvėpė. Žmonės grįžo prie savo gyvenimų, žinoma, išskyrus tūkstančius pabėgėlių – šalies viduje iš Pietų Osetijos perkeltų asmenų.

Dauguma jų ligi šiol gyvena laikinomis sąlygomis. Jie yra kasdienis priminimas, kad konfliktas vis dėlto nesibaigė, o padariniai jausis dar ilgai.

Labai įdomu stebėti, kaip keitėsi žmonių požiūris į Rusiją. Po karo, žinoma, įtampos ir priešiškumo buvo labai daug: buvo nutraukti diplomatiniai santykiai, tvyrojo įtampa santykiuose su Rusijos žmonėmis.

Šiandien matome, kad Sakartvelas įvairiais būdais bando šiek tiek sušvelninti santykius su Rusija: pavyzdžiui, suteikė vienpusį bevizį režimą Rusijos piliečiams.

Tai reiškia, kad jie gali atvažiuoti į Sakartvelą, čia turistauti, tiesiog megzti ryšius su kartvelais. Ir jų atvyksta gana daug – įtampa tarp visuomenių atslūgo.

Asmeninio albumo nuotr./Renata Skardžiūtė-Kereselidze
Asmeninio albumo nuotr./Renata Skardžiūtė-Kereselidze

– Kodėl šis žingsnis buvo reikalingas? Galbūt dėl ekonominių sumetimų?

– Sakartvelas nuo Lietuvos skiriasi tuo, kad Rusija yra kur kas arčiau, su ja dalijasi nemažai sienos, daug sakartveliečių gyvena Rusijoje, ekonominiai saitai yra gana stiprūs.

Sakartveliečiams buvo svarbu išlaikyti balansą. Nebūdami nei NATO, nei Europos Sąjungos nariai, jie, nors ir išlaikydami vakarietišką vystymosi kryptį, tuo pat metu norėjo pasirodyti šiek tiek nuosaikesni. Galbūt tikėjosi kažkokių nuolaidų, ar bent jau neeskaluoti konflikto.

Sakartvelas taip pat norėjo parodyti gerą valią, kad konfliktas nėra nukreiptas į Rusijos žmones – priešingai nei bando pateikti Rusijos propaganda.

Konfliktas tęsiasi

Maskva ne kartą užsiminė, kad Sakartvelui tapus NATO nare, grėstų konfliktas, o į Aljanso plėtrą paleis Rusijos sienas Kremlius atsakys atitinkamai. Kaip naujo konflikto tikimybė vertinama Sakartvele?

– Šis konfliktas dažnai vadinamas įšalusiu, vis dėlto nesakyčiau, kad jis yra sustabdytas, nes konflikto zonoje vis kas nors įvyksta, ypač iš Pietų Osetijos-Rusijos pusės.

Dažnai vykdomos provokacijos, pavyzdžiui, statomos sienos, fizinės tvoros tarp Sakartvelo ir Pietų Osetijos teritorijų. Tokie įvykiai kursto įtampą, jie nutinka reguliariai. Tokiu būdu kaimai padalijami, žmonės atsiduria Rusijos (okupuotos – red.) Pietų Osetijos teritorijoje, nors anksčiau gyveno Sakartvele.

Konfliktas pamažu rusena. Ar jis galėtų išaugti į ginkluotą konfliktą ir karą? Sunku pasakyti. Kiekvieną kartą iškilus naujam barjerui ar tvorai, Sakartvelo visuomenė rengia įvairius protestus, kartais atvažiuoja aktyvistai.

Ką gali žinoti: galbūt iš tiesų ten galėtų įvykti kažkoks nesusipratimas ar net susišaudymas? Kol kas to nebuvo įvykę, o Sakartvelas stengiasi situaciją nors kažkiek suvaldyti.

Ši taktika, t.y. fizinių barjerų dėliojimas ir nuolatinis priminimas, kad ši teritorija yra prarasta ir kontroliuojama Rusijos, galėtų būti panaudota Ukrainoje. Laikas parodys, bet tikrai galima to tikėtis.

– Kiek tam ruošiasi ir nerimauja Sakartvelo vyriausybė?

– Manau, kad labiau nerimauja NATO šalys. Šiuo metu oficialiai niekas to nesako, bet neoficialiai koridoriuose ne kartą minėta, kad konfliktai su Rusija yra pagrindinė priežastis, kodėl Sakartvelas nėra priimamas į Aljansą.

Pasikeitusi Vakarų retorika

– Matome Sakartvelo norą integruotis į Vakarus: tiek NATO, tiek ES. Ar Vakarai pakankamai suinteresuoti, kad ta integracija įvyktų greičiau?

– Galime prisiminti, kaip integracija vyko prieš dešimt metų ir anksčiau. Europos Sąjunga, Vakarai kalbėjo, kad Europos Rytuose reikia skleisti europines vertybes, tas šalis pritraukti, padaryti jas stipresnes, demokratiškas.

Šiandien Vakarų retorika yra labai pasikeitusi. Dabar kalbama, kad Sakartvelas turi padaryti namų darbus, įgyvendinti reformas, pati save stiprinti.

„Scanpix“/AP nuotr./Demonstracija už ES
„Scanpix“/AP nuotr./Demonstracija už ES

Kita vertus, sunkumai Sakartvele nepasidarė lengvesni. Retorika smarkiai pasikeitė, todėl sunku įrodyti sakartveliečiams, kodėl ES integracija, reformos yra būtinos ir reikalingos. Reikia turėti omeny, kad Sakartvelas neturi kandidatės statuso, todėl, priešingai nei Vakarų Balkanų šalys, neturi priėjimo prie tam tikrų fondų.

Vis dėlto Sakartvele auga suvokimas, kad integracijos procesas yra svarbus šalies vystymuisi, kad jos institucijos stiprėtų, kiltų žmonių pragyvenimo lygis. To prieš dešimt metų tikrai nesimatė.

Vis dėlto Sakartvele auga suvokimas, kad integracijos procesas yra svarbus šalies vystymuisi, institucijų stiprinimui, pragyvenimo lygio kėlimui. To prieš dešimt metų tikrai nesimatė.

Sakartvelo visuomenėje atsiranda supratimas, kad jie ne tik vykdo kažkieno nurodymus, bet turi stengtis patys dėl savęs.

– Kintant Vakarų retorikai ir silpstant jų iniciatyvai, ar neatsiranda pavojus, kad nematydami realių veiksmų, kartvelai atsigręš į Rusiją?

– Prieš mėnesį su kolegomis važinėjome po Sakartvelo regionus. Ten su vietiniais diskutavome apie ryšį tarp integracijos Europos Sąjungoje ir demokratijos Sakartvele.

Išgirdome labai įvairių nuomonių. Buvo manančių, esą galime vieni būti demokratiški ir draugauti su Rusija, o Europos Sąjunga mūsų ir taip nenori. Visos šios eilutės atspindi Rusijos propagandos terminologiją.

Išgirdome labai įvairių nuomonių. Buvo manančių, esą galime vieni būti demokratiški ir draugauti su Rusija, o Europos Sąjunga mūsų ir taip nenori. Visos šios eilutės atspindi Rusijos propagandos terminologiją.

Vis dėlto daugelis sutiktų žmonių kalbėjo tai, ką atspindi apklausos: kad Sakartvelo visuomenė yra stipriai orientuota į Vakarus, ES. Prie to itin prisidėjo bevizis režimas.

Tiesa, kyla klausimas, koks bus tos orientacijos turinys, atsiranda pavojus, ar ta orientacija neliks tik tušti žodžiai.

Išlieka pavojus, kad kartvelai atsigręš į Rusiją. Prieš ES ir Vakarus nukreiptos propagandos Sakartvele yra labai daug. Be to, atsiranda vis daugiau galimybių jaunimui išvažiuoti studijuoti į Rusiją, kartu vystyti įvairiausias veiklas, atsigauna verslai.

– JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą, Baltijos šalys ir Ukraina nerimavo dėl savo saugumo. Kaip jo prezidentavimą vertina kartvelai?

– Sakartvelas dar (buvusio prezidento Michailo – red.) Saakašvilio laikais užmezgė labai stiprius ryšius su JAV, Kongresu ir kitomis institucijomis. Šie ryšiai stiprūs ligi šiol, kur kas stipresni nei su Europos partnerėmis.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Donaldas Trumpas

Tik dabar pradedama suvokti, kad reikia stiprinti ryšius su Europa. Todėl Sakartvele stipraus nerimo dėl Trumpo prezidentavimo ir nesijautė.

Tiesa, Trumpo retorika dėl NATO ir jo plėtros, atsargesnis Amerikos požiūris gali kažkiek paveikti Sakartvelo nuotaikas dėl savo galimybių NATO integracijoje. Bet jei kalbame apie saugumą apskritai, dabar nesimato jokių stipraus nerimo ženklų.

Revoliucijos tikėtis neverta

– Gegužės protestai Tbilisyje dėl dviejų paauglių nužudymo, vadinamoji „Reivo revoliucija“ užsienyje lyginami su balandžio protestais Armėnijoje. Be to, kai kurie analitikai pradėjo kalbėti apie naujas spalvotąsias revoliucijas regione. Ar tokioms prognozėms nėra per anksti?

– Situacija Sakartvele ir Armėnijoje yra labai skirtinga. Visų pirma, ir klausimai, kurie keliami protestuose, yra labai skirtingi.

Protestus gegužę organizavo žmonės, kurie jautė nepasitenkinimą valdžios reformomis, teisingumo stoka. Buvo sujudimas, daug žmonių išėjo į gatves. Galiausiai politinės partijos bandė perimti protesto bangą ir pasinaudoti ja savo tikslams, bet protestas tiesiog nuslūgo.

Protestai nebuvo labai organizuoti, todėl gegužės demonstracijų dalyviai negalėjo pasiekti savo tikslų. Galiausiai vienas ministras atsistatydino ir protestas išsivaikščiojo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Reivo revoliucija“ Sakartvele
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Reivo revoliucija“ Sakartvele

Ar galima kalbėti apie revoliuciją? Manau, kad tam tikrai per anksti, nes nėra tokios jėgos, kuri ateitų ir pakeistų dabartinę valdžią.

Yra daug apie tai kalbančių, galbūt norinčių ar net galvojančių, kaip tai būtų galima padaryti. Tačiau kol kas nesimato lyderio, kuris galėtų suburti didelę grupę žmonių ir sukurti jėgą, atsveriančią dabartines valdančiąsias partijas.

Šiemet labai daug dėmesio sulaukęs Saakašvilis ne kartą kalbėjo, kad jis ar jo partija norėtų „išspręsti problemas Sakartvele“. Kiek jis vis dar svarbus žaidėjas Sakartvelo politikoje?

– Saakašvilis yra nepaprastai spalvinga figūra. Jis Sakartvele ligi šiol turi savo ištikimų sekėjų, tačiau nemanau, kad galėtų labai stipriai paveikti rinkimų rezultatus.

Jo paties partija skilo į dvi dalis, o ta atskilusi dalis veikia gana aktyviai. Galbūt jie dar turi surasti savo balsą, tačiau jau yra pakankamai žinomi ir turi savo elektoratą. Tai Saakašviliui dar labiau apsunkins jo darbą ir bandymą veikti bent jau per atstumą.

Vis dėlto jis yra sutelkęs ištikimų rinkėjų. Ateinantys rinkimai parodys, kiek jų tiksliai yra, tačiau galiu labai ramiai pasakyti, kad jų nebus dauguma.

– Šiemet lietuviams Gruzija tapo Sakartvelu. Kiek tai svarbu kartvelams?

– Ne tik Gruzija tapo Sakartvelu, bet ir Lietuva Gruzijoje iš „Litva“ tapo „Lietuva“. Manau, kad dar ne visi pačiame Sakartvele apie šį vardą išgirdo. Bet iniciatyva yra labai graži ir įdomi.

O Lietuvos vardą jie dar mokosi, pradeda naudoti. Jiems teks pasimokyti dvibalsių, kurie gruzinų kalboje – retenybė, smarkiai „palaužyti liežuvį“.

O Lietuvos vardą jie dar mokosi, pradeda naudoti. Jiems teks pasimokyti dvibalsių, kurie gruzinų kalboje – retenybė, smarkiai „palaužyti liežuvį“.

Manau, kad tai duos naują postūmį dvišaliuose santykiuose, nes rodo tam tikrą šalių brolystę ir dėmesį, nesvarbu, kad ir tokiems simboliniams dalykams. Vis dėlto jie yra svarbūs.

Lietuva yra labai gerai žinoma Sakartvele, labai gerbiama bei mylima. Niekam nereikia aiškinti, kas yra Lietuva, kur ji yra, ar kokie yra šalių santykiai.

Dar mokykloje apie Lietuvą ir Baltijos šalis mokomasi kaip apie pavyzdį, kaip šalis turėtų vystytis, ir kaip Kaukazas galėjo atrodyti šiandien, jei nebūtų įsivėlęs į pilietinius karus dešimtajame dešimtmetyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Su rusais bendravo mažiausiai 14 D.Trumpo rinkimų kampanijos pareigūnų. Kodėl tiek daug?

24sek

J.Valančiūnui prireikė operacijos: nežais mažiausiai mėnesį

Aktualu

Ar Rusija tikrai ruošiasi surengti galingą invaziją į Ukrainą?

Vardai

J.Stambrauskaitei – svarbi proga: „Nėra su kuo namie džiaugtis sėkme, tai atšvenčiau su draugais“

Aktualu

Strasbūre išpuolį per kalėdinę mugę surengęs užpuolikas – nušautas

„Eurolygos diena“: kova dėl 8 vietos dabar – o kas toliau?

Pasaulis kišenėje

Išskirtinė Kalėdų eglė: Kretinga šiemet – tarsi aplieta Kalėdomis

24sek

„Bayern“ treneris – apie gerą „Žalgirio“ žinutę ir solidžius Šaro pasirinkimus

Aktualu

Kuriozas Panevėžyje: avariją sukėlęs panevėžietis demaskavo girtą vairuotoją

Vardai

Mia kardinaliai pakeitė šukuoseną – tapo ilgakase: ar tinka?

Aktualu

Koks yra tris šalis vienijančio karinio bataliono tikslas?

Gyvenimas

J.Arlauskaitė-Jazzu – apie meilę, dėkingumą, kritiką ir tai, kas žavi vyruose

Pasaulis kišenėje

Ispanijos uostamiestyje balandžiai „terorizuoja“ turistus: miestelio valdžia žada imtis rimtų priemonių

Kultūra

2018 m. „Forbes“ daugiausia uždirbančių autorių sąraše – ir knygos apie D.Trumpą autorius M.Wolffas

Aktualu

Kandidatų į Vilniaus merus vizijos ateičiai: nemokamas viešasis transportas ir vanduo

Gyvenimas

Pastorius E.McManusas – apie kovą su vėžiu, prarastus milijonus: „Dauguma gyvena taip, tarsi mirties nebūtų“

Vardai

„Atspėk, kas dėžėje“: „kažkoks pūkuotas“ N.Bierancui ir M.Grabštaitei įvarė nemažai baimės

Sportas

Europos lyga: „Milan“ sensacingai nepateko į atkrintamąsias

Aktualu

Kalvarijoje iš gimnazijos dingo kompiuteriai ir vaizdo technika

Aktualu

R.Masiulis mokytojų etatinio apmokėjimo nekeis: atsisakyti per vėlu ir nepraktiška

Naujienos

Aktualu

Prancūzija ketina įvesti nuobaudų sistemą neperdirbtam plastikui

Kultūra

Fotomenininkas Iridijus Švelnys: „Rūbai yra mūsų melas“

Gyvenimas

Kada poroms susižadėti per anksti?

Sportas

Pasaulio moterų karšto oro balionų čempionate sidabrą iškovojo A.Simonavičiūtė

Aktualu

Du jauno vaikino Marijampolėje nužudymu įtariamus asmenis prašoma suimti

Sportas

Brazilas Ronaldo Ibisoje pateko į ligoninę dėl plaučių uždegimo

Aktualu

Fotokonkursas „Žalia vasara“: pasigrožėkite skaitytojų kadrais (V)

Aktualu

Vilniuje girtas lenkas su naujutėlaičiu BMW taranavo pėsčiųjų perėjos salelę

24sek

Lietuvos U16 vaikinų rinktinė nepasigailėjo ir Izraelio krepšininkų

Deuce

Didysis ketvertas grįžta: ATP „Masters“ turnyro Sinsinatyje apžvalga

Aktualu

Lietuvoje mažėja nužudymų

Aktualu

Darbo partijos melagingų parodymų byla teisme pripažinta prioritetine

Vardai

Algirdas Kaušpėdas mini 65-ąjį gimtadienį: „Labai noriu, kad lietuviai pagaliau susidraugautų“

15min recenzija Kultūra

Dizaino archeologija. Paroda „Lietuva. Londonas. 1968“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Pasaulis kišenėje

Apleistas atrakcionų parkas Elektrėnuose – vieta, kurioje sustojo laikas

Mokslas.IT

Europos Sąjunga ruošiasi dar vienai kovai su „Apple“

Maistas

„KitchenJulie“ receptas: kokoso, riešutų sviesto ir šokolado batonėliai

Sportas

Du smūgiai, du įvarčiai po ilgos sausros: „Everton“ neprašovė su pirkiniu?

Vardai

I.Elba pakurstė kalbas, kad vaidins legendinį agentą 007 Džeimsą Bondą

Mokslas.IT

NASA paleido pirmąjį Saulę paliesiantį zondą

Vardai

Ypatingos

06:07
05:50

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min