Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 6d. 20:01

Retorika ugninga, bet diplomatija gali padėti išvengti JAV ir Irano karo

Qasemo Soleimano laidotuvės
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr. / Qasemo Soleimano laidotuvės

Jei peržvelgtume žinutes „Twitter“ ir pranešimus spaudai, kuriuose apstu grasinimų, atrodytų, kad laikas diplomatijai siekiant bent minimalaus stabilumo Irano ir JAV santykiuose jau praėjo – ir seniai. Kad po Qasemo Soleimani nužudymo Irake vienokios ar kitokios formos karas tarp šių dviejų šalių neišvengiamas. Nebūtinai, rašo „The Guardian“ analitikas Patrickas Wintouras.

Jo teigimu, vienintelis veiksnys, kol kas galbūt sulaikantis abi puses nuo drastiškesnių ėjimų, yra galimos jų pasekmės.

Q.Soleimani eliminavimas Bagdado oro uoste Iranui jau turėjo įrodyti, kokia nenuspėjama yra JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija.

Be to, kad ir kaip keršto norėtų vyriausybė Teherane, ją jau spaudžia Europos šalių lyderiai, tikinantys Iraną, jog būtina elgtis apgalvotai ir suprasti, kad tiesioginės atakos prieš amerikiečius Viduriniuose Rytuose sulauks dar ryžtingesnių veiksmų iš D.Trumpo pusės.

Kalbėtis dar įmanoma

P.Wintouro šaltiniai Europos šalių diplomatinėse tarnybose privačiai pastebi, kad Irane ne tik skanduojamas tradicinis šūkis „Mirtis Amerikai“.

Esą kai kurie Irano pajėgų atstovai kalba atsargiau, apsidrausdami – suprask, Teheranas į JAV smūgius atsakys taip, kaip norės, ir tada, kada norės.

Gana apdairiai iraniečiai elgėsi ir iki šiol – išpuolių prieš JAV ir jų sąjungininkių objektus būta ir anksčiau, bet dažniausiai naudotasi surogatinėmis grupuotėmis.

ZUMAPRESS.com/JAV kariai
ZUMAPRESS.com/JAV kariai

O jei Irano Islamo revoliucinė gvardija nuspręstų tiesiai pulti JAV karius, tai greičiausiai prilygtų savižudybei – kažin ar atsilaikytų visas teokratinis režimas Teherane. Amerika regione yra dislokavusi maždaug 60 tūkst. karių, iš jų daugiau nei 5 tūkst. – Irake.

Kadangi skaičiai ir duomenys apie karinius pajėgumus tikrai nusveria svarstykles JAV ir jų partnerių naudai, diplomatai dar įžvelgia galimybę – nors ir nedidelę – suvaldyti krizę.

Antai Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas vyksta į JAV, kur bandys prispausti Baltuosius rūmus strategiškiau vertinti situaciją Viduriniuose Rytuose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dominicas Raabas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Dominicas Raabas

Pasak P.Wintouro, nemažai Pentagono pareigūnų irgi norėtų pauzės apmąstymams.

Iranas taip pat gali pasiskaičiuoti, kad ilgalaikės naudos iš situacijos gali išpešti eidamas politiniu, o ne kariniu keliu.

ES, kuri pagrįstai kritikuojama dėl pasyvumo Vidurinių Rytų atžvilgiu, užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis irgi jau pakvietė Irano diplomatijos vadovą Javadą Zarifą į Briuselį. Tikėtina, kad iraniečiai priims kvietimą.

Galiausiai bendrauti su Teheranu gali ir patys amerikiečiai – tarpininkaujant Omanui, Japonijai ar per Šveicarijos ambasadą. Pastarasis komunikacijos kanalas praeityje veikė jau ne kartą.

Diplomatai skuba į Teheraną

Iranas taip pat gali pasiskaičiuoti, kad ilgalaikės naudos iš situacijos gali išpešti eidamas politiniu, o ne kariniu keliu.

Anot P.Wintouro, netgi galima sakyti, kad Q.Soleimani pasiekė pomirtinę pergalę – Irako parlamentas nubalsavo už JAV pajėgų išvedimą iš šalies. Juk velionis daug metų veikė būtent Irake, kur organizavo proiranietiškų grupuočių veiklą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Qasemas Soleimani
AFP/„Scanpix“ nuotr./Qasemas Soleimani

Teheranas dabar tikrai spaus Irako premjerą Adelį Abdul Mahdi greitai įgyvendinti parlamento valią. Svarbu tai, kad pastarasis nusprendė tiesiog negalintis nedalyvauti Q.Soleimani pagerbimo renginiuose Bagdade.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo teigia, kad Irako žmonės žinią apie Q.Soleimani žūtį sutiko šokiais gatvėse. Tačiau iš tiesų antiiranietiškos jėgos Bagdade, įskaitant Tahriro aikštėje besirenkančius protestuotojus, dabar susilpnėjo.

O jei Iranas pasistengs laikytis nuosaikiau, Teheranui palankios jėgos gali kaip tik sustiprėti – ir ne tik Irake, bet ir visame regione, kurio politikai varžosi, kas nuožmiau pasmerks D.Trumpo grasinimus.

Pavyzdžiui, Kataro pasiuntiniai jau nuskubėjo į Teheraną pareikšti užuojautos dėl Q.Soleimani netekties, nors Katare dislokuoti dešimtys tūkstančių JAV karių.

Taip pat ir Jungtiniai Arabų Emyratai bei Saudo Arabija, dvi artimiausios JAV sąjungininkės Persijos įlankos regione, apie Q.Soleimani eliminavimą kalba atsargiai, o Rijadas net pabrėžė, kad apie operaciją Bagdade nebuvo informuotas iš anksto.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Teherano gatves užplūdo minios dėl generolo Q.Soleimani žūties liūdinčių žmonių
AFP/„Scanpix“ nuotr./Teherano gatves užplūdo minios dėl generolo Q.Soleimani žūties liūdinčių žmonių

Jei tokios šalys atvirai ir garsiai stotų į JAV pusę šiame konflikte, Iranas galėtų nuspręsti, kad jos – legitimūs taikiniai. Be to, padidėtų protestų tikimybė – Vašingtone jau seniai dirbo toks JAV prezidentas, kurio veiksmai galėtų suvienyti visą Vidurinių Rytų regioną.

Galiausiai Iranas jau dabar stengiasi kelti kuo daugiau klausimų dėl bepiločio orlaivio smūgio, kuriuo buvo nužudytas Q.Soleimani, teisėtumo.

Net D.Raabas tiesiai nepateisino D.Trumpo sprendimo – jis tik pasakė suprantantis, kodėl buvo surengta ši operacija.

Komentarai: 14

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

04:04
02:49
00:10

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min