Žurnalistų teigimu, mokymai vyko Kinijoje ir daugiausia buvo susiję su bepiločių orlaivių naudojimu, elektroniniu karu, karine aviacija ir šarvuotųjų pėstininkų operacijomis. Pratybos buvo įslaptintos, o informaciją apie jas buvo draudžiama platinti žiniasklaidai ar perduoti trečiosioms šalims.
Pasak „Reuters“, susitarimas dėl rusų mokymų buvo išdėstytas dvikalbiame rusų ir kinų dokumente, kurį 2025 m. liepos 2 d. Pekine pasirašė abiejų šalių aukšto rango pareigūnai. Jame taip pat buvo nurodyta, kad šimtai Kinijos kariškių bus apmokyti Rusijos kariniuose objektuose.
Įsitraukė į karą Europoje?
Vienas žvalgybos pareigūnas atkreipė žurnalistų dėmesį, pareikšdamas, kad Kinija, parengdama Rusijos karius, kurie vėliau vyksta kariauti į Ukrainą, tokiu būdu yra įsitraukusi į karą Europos žemyne kur kas didesniu mastu, nei manyta anksčiau.
Dviejų žvalgybos agentūrų duomenimis, Kinijos kariai lankosi Rusijoje mokymų tikslais bent jau nuo 2024 m., tačiau rusų personalo apmokymas Kinijoje yra naujas reiškinys.
Pasak žvalgybos agentūrų, nemaža dalis Kinijoje apmokytų Rusijos karių buvo aukšto lygio kariniai instruktoriai, galintys perduoti žinias žemesnio lygio vadovybei.
Viena iš tarnybų nurodė, kad jai pavyko patvirtinti kelių Rusijos kariškių, kurie buvo apmokyti Kinijoje ir vėliau tiesiogiai dalyvavo kovinėse operacijose, panaudojant bepiločius orlaivius Kryme ir Zaporižios srityje, tapatybes. Jų laipsniai buvo nuo jaunesniojo seržanto iki pulkininko leitenanto.
Šių asmenų vardai ir pavardės nurodyti „Reuters“ matytame Rusijos kariniame dokumente, kuriame išvardyti į Kiniją mokytis vykę kariškiai. Ta pati žvalgybos agentūra pareiškė, kad yra didelė tikimybė, jog daugelis Kinijoje apmokytų asmenų paskui sugrįžo į Ukrainą.
Ką rusai veikė Kinijoje
„Reuters“ rašo, kad Rusijos kariuomenės vidaus ataskaitose, su kuriomis susipažino žurnalistai, aprašomi keturi Rusijos karių mokymai Kinijoje. Taigi, 2025 m. gruodžio mėn. ataskaitoje pateikiamas aprašymas apie bendruosius mokymus, kuriuose dalyvavo apie 50 Rusijos karių. Jie vyko Kariuomenės akademijos filiale, Karinės aviacijos mokymo centre, Šedziango mieste.
Dokumente teigiama, kad mokymų metu rusai buvo apmokomi šaudyti iš 82 mm minosvaidžių, naudojant bepiločius orlaivius taikiniams aptikti.
Kitoje ataskaitoje aprašomos oro gynybos pratybos kariniame objekte, kuriose buvo naudojami elektroninės kovos šautuvai, tinklo metimo įrenginiai ir dronai, skirti atremti atskriejantiems bepiločiams orlaiviams. Du pareigūnai teigė, kad objektas buvo įsikūręs Džengdžou mieste.
Trečioje ataskaitoje, taip pat datuotoje 2025 m. gruodžio mėn. ir parašytoje rusų majoro, aprašomi Rusijos personalo mokymai, skirti išmokti vykdyti operacijas su dronais, pirmosios brigados karinės aviacijos mokymo centre Ibine. Kursuose daugiausia dėmesio buvo skiriama daugialypės terpės pristatymams ir buvo naudojamasi skrydžio treniruokliais, mokomasi naudotis kelių tipų pirmojo asmens (FPV) dronais ir kitais dviejų tipų dronais.
Ketvirtojoje „Reuters“ peržiūrėtoje ataskaitoje atpasakojamas 2025 m. lapkričio mėn. surengtas kursas pėstininkų karinės inžinerijos universitete Nandzinge. Mokymai apėmė sprogmenų technologiją, minavimą, išminavimą ir nesprogusių sprogmenų bei savadarbių sprogstamųjų įtaisų naikinimą.
Pasak „Reuters“, pranešime buvo pateiktos nuotraukos, kuriose matyti uniformuoti rusų kariai, kuriuos moko kinų instruktoriai. Nuotraukose taip pat matyti, kaip Rusijos kariams rodoma inžinerinė įranga ir mokoma, kaip ieškoti minų.
„Kinija remia Rusiją“
Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Kinija oficialiai deklaruoja neutralumą, tačiau iš tiesų teikia ekonominę, diplomatinę ir technologinę paramą Rusijai.
2026 m. vasarį Kinijos vadovas Xi Jinpingas išdėstė šalies poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Per susitikimą su Vokietijos kancleriu Frydrichu Merzu jis sakė, kad rakto į taiką reikia ieškoti nuosekliu dialogu ir derybomis.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kad Kinija remia Rusiją. Paklaustas, ar gali patvirtinti, kad Pekinas teikia Maskvai palydovinius duomenis, kad Rusija galėtų rengti smūgius Ukrainai, Ukrainos lyderis atsakė, kad Ukraina nepalaiko nuolatinio dialogo su Kinijos vadovu.
„Nieko nežinau apie ginklų paketus. Bet žinau vieną dalyką: Kinija padeda Rusijai. Ji nepadeda Ukrainai. Ji nesuinteresuota mūsų pergale ir ji nesuinteresuota Rusijos pralaimėjimu“, – aiškino V.Zelenskis.
Anot 429-osios atskirosios bepiločių sistemų brigados „Achilas“ vado Jurijaus Fedorenkos, Kinijai naudinga, kad Rusijos karas su Ukraina tęstųsi toliau, nes tokiomis sąlygomis išbandomos visos jos technologijos ir pasiekimai. Brigados vadas taip pat įsitikinęs, kad Kinija suinteresuota išlaikyti Rusiją pasaulio žemėlapyje.
-
Analitikai paaiškino, kodėl Putinas skuba pas Xi Jinpingą po Trumpo vizito
-
FT: Xi Jinpingas Trumpui – Putinas gali pasigailėti pradėjęs invaziją į Ukrainą
-
Pekinas atmeta pranešimus dėl Rusijos drono smūgio Kinijos laivui
-
Sibiro gyventojai kreipėsi į Xi Jinpingą su netikėtu prašymu: „Išmoksime kinų kalbą“
