Neaišku, ką konkrečiai Maskva įtraukė į savo sąrašą ir ar ji nori pradėti taikos derybas su Kyjivu prieš juos priimant. Rusijos ir JAV pareigūnai aptarė sąlygas per asmeninius ir virtualius pokalbius per pastarąsias tris savaites, sakė šaltiniai.
Jie apibūdino Kremliaus sąlygas kaip plačias ir panašias į reikalavimus, kuriuos jis anksčiau yra pateikęs Ukrainai, JAV ir NATO, praneša „Reuters“.
Tarp tų ankstesnių sąlygų buvo reikalavimas nesuteikti Kyjivui narystės NATO, sutikimas nedislokuoti užsienio karių Ukrainoje ir tarptautinis prezidento Vladimiro Putino teiginio, kad Krymas ir keturios provincijos priklauso Rusijai, pripažinimas.
Pastaraisiais metais Rusija taip pat reikalavo, kad JAV ir NATO spręstų, kaip ji vadina, „pagrindines karo priežastis“, įskaitant NATO plėtrą į rytus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas laukia V.Putino atsakymo, ar jis sutiks su 30 dienų paliaubomis, kurias Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė priimsiąs kaip pirmą žingsnį taikos derybų link.
V.Putino įsipareigojimas dėl galimo paliaubų susitarimo vis dar neaiškus, detalės dar turi būti galutinai suderintos.
Kai kurie JAV pareigūnai, įstatymų leidėjai ir ekspertai baiminasi, kad V.Putinas, buvęs KGB karininkas, pasinaudos paliaubomis, kad suintensyvintų, kaip jie sako, pastangas suskaldyti JAV, Ukrainą ir Europą ir sužlugdyti bet kokias derybas.
Rusijos ambasada Vašingtone ir Baltieji rūmai į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis šią savaitę Saudo Arabijoje įvykusį JAV ir Ukrainos pareigūnų susitikimą pasveikino kaip konstruktyvų ir sakė, kad galimos 30 dienų paliaubos su Rusija galėtų būti panaudotos rengiant platesnio masto taikos susitarimą.
Per pastaruosius du dešimtmečius Maskva kėlė daug tų pačių reikalavimų, kai kurie iš jų pateko į oficialias derybas su JAV ir Europa.
Maskva juos aptarė su Joe Bideno administracija keliuose susitikimuose 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje, kai dešimtys tūkstančių Rusijos karių būriavosi Ukrainos pasienyje ir laukė įsakymo įsiveržti.
Tarp jų buvo reikalavimai, kurie apribotų JAV ir NATO karines operacijas nuo Rytų Europos iki Vidurinės Azijos.
Atmesdama kai kurias sąlygas, J.Bideno administracija siekė užkirsti kelią invazijai, dėl kelių iš jų bendradarbiaudama su Rusija, rodo JAV vyriausybės dokumentai, kuriuos peržiūrėjo „Reuters“ ir keli buvę JAV pareigūnai.
Pastangos nepavyko ir Rusija užpuolė Ukrainą 2022 m. vasario 24 d.
JAV ir Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis teigė, kad susitarimo projektas, kurį Vašingtonas, Kyjivas ir Maskva aptarė Stambule 2022 m., galėtų būti taikos derybų pradžia. Susitarimas taip ir nebuvo įgyvendintas.
Tose derybose Rusija pareikalavo, kad Ukraina atsisakytų savo ambicijų dėl NATO ir sutiktų su nuolatiniu bebranduoliniu statusu. Ji taip pat reikalavo veto teisės dėl šalių, kurios norėtų padėti Ukrainai karo atveju, veiksmų.
D.Trumpo administracija nepaaiškino, kaip ji ketina derėtis su Maskva. Abi šalys veda du atskirus pokalbius: vieną – dėl JAV ir Rusijos santykių atstatymo, kitą – dėl taikos susitarimo Ukrainoje.
Atrodo, kad administracija nesutaria, kaip toliau elgtis.
JAV pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve'as Witkoffas, padedantis vadovauti diskusijoms su Maskva, praėjusį mėnesį CNN laidoje Stambulo derybas apibūdino kaip „įtikinamas ir esmines derybas“ ir sakė, kad jos galėtų būti „orientyras siekiant taikos susitarimo“.
Tačiau D.Trumpo vyriausiasis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai, į atsargą išėjęs generolas Keithas Kelloggas, praėjusią savaitę Užsienio santykių taryboje sakė, kad Stambulo susitarimo nelaiko atspirties tašku.
„Manau, kad turime sukurti kažką visiškai naujo“, – sakė jis.
Seni reikalavimai
Ekspertai teigia, kad Rusijos reikalavimai greičiausiai skirti ne tik galutiniam susitarimui su Ukraina sudaryti, bet ir tapti susitarimų su Vakarais pagrindu.
Per pastaruosius du dešimtmečius Rusija kėlė panašius reikalavimus JAV – reikalavimus, kurie apribotų Vakarų galimybes stiprinti karinį buvimą Europoje ir potencialiai leistų V.Putinui plėsti savo įtaką žemyne.
„Nėra jokių ženklų, kad rusai norėtų daryti kokių nors nuolaidų“, – teigė Brookingso instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Angela Stent, kuri buvo vyriausioji JAV žvalgybos analitikė Rusijos ir Eurazijos klausimais.
„Reikalavimai visiškai nepasikeitė. Manau, kad jie iš tikrųjų nėra suinteresuoti taika ar reikšmingomis paliaubomis“.
Siekdami užkirsti kelią tam, kas, JAV žvalgybos pareigūnų nuomone, buvo neišvengiama – Rusijos invazija, vyresnieji J.Bideno administracijos pareigūnai bendravo su Rusijos kolegomis dėl trijų Kremliaus reikalavimų, kaip teigiama „Reuters“ peržiūrėtuose JAV vyriausybės dokumentuose.
Tai buvo draudimas rengti JAV ir kitų NATO pajėgų karines pratybas naujųjų aljanso narių teritorijose ir draudimas dislokuoti JAV vidutinio nuotolio raketas Europoje ar kitur Rusijos teritorijos veikimo zonoje, teigiama dokumentuose.
Rusai taip pat siekė uždrausti JAV ar NATO karines pratybas nuo Rytų Europos iki Kaukazo ir Vidurinės Azijos, rodo dokumentai.
„Tai tie patys Rusijos reikalavimai, kurie buvo keliami nuo 1945 m.“, – sakė Kori Schake, buvusi Pentagono pareigūnė, vadovaujanti Amerikos verslo instituto užsienio ir gynybos politikos studijoms.
„Atsižvelgiant į D. Trumpo administracijos elgesį pastarosiomis savaitėmis, europiečiai ne tik bijo, kad mes juos apleidžiame, bet ir bijo, kad prisijungėme prie priešo.“