Nepaisant kilusio šurmulio dėl pranešimų apie derybas, D.Trumpas baigia dar vieną savaitę trukusią bendrą JAV ir Izraelio kampaniją, kuria bandoma suvaldyti besiplečiančią Artimųjų Rytų krizę, o nepaklusnus Iranas toliau kontroliuoja naftos ir dujų tiekimą Persijos įlankoje bei tęsia raketų bei dronų atakas visame regione.
Pasak analitikų, dabar pagrindinis klausimas yra tas, ar D.Trumpas yra pasirengęs nutraukti ar, priešingai, suintensyvinti tai, ką kritikai vadina „pasirinkimo karu“ – konfliktą, sukėlusį didžiausią istorijoje sukrėtimą pasauliniam energijos tiekimui ir išplitusį toli už regiono ribų.
Amerikos lyderis pareiškė savo padėjėjams, kad nori išvengti „amžino karo“ ir rasti kelią deryboms, ragindamas juos pabrėžti jo viešai nustatytą 4-6 savaičių kovos veiksmų terminą.
Vienas aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas pažymėjo, kad toks tvarkaraštis atrodo „netvirtas“, nes tuo pačiu D.Trumpas pagrasino didelio masto karine eskalacija, jei derybos žlugs.
Nors D.Trumpo diplomatinės iniciatyvos dėl Irano, įskaitant 15 punktų taikos pasiūlymą, perduotą neoficialiais kanalais per Pakistaną, rodė vis atkaklesnes išeities paieškas, vis dar neaišku, ar yra realių perspektyvų vaisingoms deryboms.
„Prezidentas Trumpas turi prastas galimybes užbaigti karą visais frontais, – įvertino buvęs nacionalinės žvalgybos pareigūno pavaduotojas Artimiesiems Rytams Jonathanas Panikoffas. – Dalis problemos yra tai, kad nėra aiškumo, koks būtų patenkinamas rezultatas“.
Baltųjų rūmų pareigūnas „Reuters“ nurodė, kad kampanija Irane „baigsis, kai vyriausiasis vadas nuspręs, kad mūsų tikslai buvo pasiekti“, ir pažymėjo, jog D.Trumpas esą nustatė aiškius tikslus.
Ką gali daryti Trumpas
Akivaizdžiai apsidrausdamas D.Trumpas į regioną siunčia tūkstančius papildomų JAV karių ir įspėja Iraną, kad, jei šis nenusileis jo reikalavimams, padidins spaudimą, ir galimai pasitelks sausumos pajėgas.
Analitikų nuomone, tokiu jėgos demonstravimu gali būti siekiama sukurti svertus, kad Teheranas padarytų nuolaidų, tačiau kyla rizika, kad JAV gali būti įtrauktos į ilgesnį konfliktą, nes bet koks sausumos pajėgų dislokavimas Irano teritorijoje gali supykdyti daugelį Amerikos rinkėjų.
Kitas galimas scenarijus, pasak ekspertų, yra tas, kad JAV, vykdydamos operaciją „Epinis įniršis“, surengs paskutinį masinį oro smūgį, kad dar labiau pakenktų Irano kariniams pajėgumams ir branduoliniams objektams, po kurio D.Trumpas paskelbs pergalę ir pasitrauks, sakydamas, kad karo tikslai pasiekti.
Tačiau toks pareiškimas skambės neįtikinamai, kol nebus visiškai atidarytas gyvybiškai svarbus Hormūzo sąsiauris, o Iranas kol kas atsisako tai leisti.
Be kita ko, D.Trumpas išreiškė nusivylimą dėl Europos sąjungininkų atsisakymo siųsti karo laivus vandens keliui apsaugoti.
Kaip rašo „Reuters“, atrodo, kad D.Trumpas, kuris ne kartą žadėjo neįtraukti JAV į užsienio konfliktus, stengiasi suvaldyti besiplečiantį karą, kurį pradėjo kartu su Izraeliu.
Net ir kartodamas pergalingus pareiškimus, jis vis dažniau savo žodžius skiria nervingoms finansų rinkoms nuraminti, o tai verčia vyresniuosius padėjėjus pabrėžti, kad karas netrukus baigsis, paaiškino Baltųjų rūmų pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Pagrindinė Trumpo klaida
Aiškios pasitraukimo strategijos nebuvimas kelia pavojų tiek D.Trumpo prezidentiniam palikimui, tiek jo partijos perspektyvoms, nes respublikonai stengiasi išsaugoti savo nedidelę daugumą Kongrese per lapkričio vidurio kadencijos rinkimus. Pagrindinis D.Trumpo klaidingas apskaičiavimas buvo Teherano atsako mastas.
-
Izraelyje įsiplieskė protestai prieš karą: policija susidorojo jėga
-
Pamatykite: atplaukė JAV karo laivas su 3500 jūrų pėstininkų ir įgula
-
„Netrukus bus daugiau“: husių sukilėliai surengė antrą ataką prieš Izraelį
-
„Bloomberg“: Persijos įlankos šalys nusivylė JAV ir gręžiasi į Kiniją
-
JAV karinę bazę Sirijoje atakavo dronai iš Irako
Iranas panaudojo likusias savo raketas ir bepiločius lėktuvus, kad smogtų Izraeliui ir kaimyninėms Persijos įlankos valstybėms, ir praktiškai uždarė Hormūzo sąsiaurį, per kurį teka penktadalis pasaulio naftos, sukeldamas chaosą pasaulio ekonomikoje.
„Irano vyriausybė apskaičiavo, kad jie gali kęsti skausmą ilgiau nei jų priešininkai, ir jie gali būti teisūs“, – pripažino Johnas Altermanas iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone.
