Straipsnyje pažymima, kad baudos kyla iš 1996 m. įstatymo, kuris pirmą kartą buvo įgyvendintas 2018 m., per pirmąją prezidento D.Trumpo kadenciją.
Aukšto rango administracijos pareigūnas sakė, kad baudos gali būti taikomos atgaline data penkerius metus, todėl jos gali siekti daugiau nei 1 mln. dolerių.
Prezidento administracija taip pat svarsto galimybę areštuoti baudų nesumokėjusių imigrantų turtą.
Atsakydama į agentūros „Reuters“ klausimą, JAV Vidaus saugumo departamento atstovė spaudai Tricia McLaughlin teigė, kad imigrantai, kurie JAV yra nelegaliai, turėtų naudotis mobiliąja programėle, anksčiau vadinta „CBP One“, kuri, valdant D.Trumpui, buvo pervadinta į „CBP Home“, ir „patys save deportuoti ir nedelsiant išvykti iš šalies“.
„Jei to nepadarys, jiems gresia pasekmės... Tai apima 998 JAV dolerių baudą už kiekvieną dieną, kurią nelegalus užsienietis vėluoja priimti galutinį įsakymą dėl deportacijos“, – pabrėžė ji.
Iš „Reuters“ peržiūrėtų elektroninių laiškų matyti, kad Baltieji rūmai reikalauja, jog JAV muitinės ir pasienio apsaugos tarnyba spręstų baudų klausimą, konfiskuotų ar parduotų nemokančių migrantų turtą.
Pažymima, kad kita tarnyba, galinti užsiimti turto konfiskavimu galėtų būti Teisingumo departamento civilinio turto konfiskavimo skyrius.
D.Trumpas yra sakęs, kad pirmenybė išsiuntimui turėtų būti teikiama asmenims, kurių atžvilgiu priimti galutiniai įsakymai dėl deportacijos, nors daugelis jų turi šeimas, darbą ir yra užmezgę ryšius JAV.
Nuobaudų taikymo pradžios data liko neaiški.
Dar per savo pirmąją kadenciją D.Trumpas, remdamasis 1996 m. įstatymu, devyniems prieglobsčio bažnyčiose ieškojusiems migrantams skyrė šimtus tūkstančių dolerių siekiančias baudas.
Administracija šias baudas atšaukė, tačiau vėliau mažiausiai keturiems migrantams skyrė mažesnes baudas, siekiančias apie 60 tūkst. JAV dolerių vienam asmeniui.
Prezidentas Joe Bidenas nustojo skirti baudas ir atšaukė šią politiką, kai 2021 m. pradėjo eiti pareigas.
Imigracijos teisių gynimo grupės FWD.us skaičiavimais, apie 10 mln. migrantų, neturinčių teisinio statuso ar laikinos apsaugos, gyvena su JAV piliečiais ar nuolatiniais gyventojais vadinamuosiuose „mišraus statuso namų ūkiuose“.


