Kaip pažymi „Reuters“, toks požiūris iš esmės yra palankus D.Trumpui, atsižvelgiant į jo nepasitikėjimą Vašingtono biurokratija ir norą greitai įgyvendinti savo sprendimus. Tačiau netikėti pareiškimai ir po jų sekantys nenumatyti pokyčiai kelia riziką nepataisomai pakenkti santykiams su pagrindiniais JAV sąjungininkais.
Įtampa
Tokio centralizuoto ir itin suasmeninto požiūrio pavojai pastarosiomis savaitėmis tapo akivaizdūs, kai D.Trumpas ir jo administracijos pareigūnai interviu bei socialiniuose tinkluose ne kartą užsiminė apie galimybę panaudoti jėgą Grenlandijoje. Šie komentarai sukėlė sumaištį ir nerimą Vašingtone bei tarp JAV sąjungininkų.
„Įstatymų leidėjai skambino valstybės sekretoriui Marco Rubio ir aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnams, dėstydami savo susirūpinimą ir ragindami administraciją nesiimti tolesnių veiksmų“, – teigė vienas iš šaltinių.
Pasak „Reuters“, kai kurie respublikonų įstatymų leidėjai taip pat informavo administracijos pareigūnus, kad baiminasi galimo apkaltos tyrimo dėl bet kokio karinio įsiveržimo į Grenlandiją.
Nors, pasak dviejų su administracija artimai susijusių šaltinių, karinė intervencija niekada nebuvo rimtai svarstyta, buvusi Pentagono ir Baltųjų rūmų pareigūnė, dabar Amerikos verslo instituto (American Enterprise Institute) darbuotoja Kori Schake teigė, kad D.Trumpo grasinimai jėga perimti Grenlandiją jau padarė žalą:
„Trumpas yra toks nenuoseklus savo grasinimuose, kad neįmanoma garantuoti, jog jis to nepakartos. Jis padarė Jungtines Valstijas nepatikimas mūsų artimiausių draugų akyse.“
Centralizuoti sprendimai
D.Trumpo praktika centralizuoti užsienio politikos sprendimus, remiantis patikimais patarėjais ir faktiškai nustumiant į šalį ekspertus, tapo nuolatiniu jo antrosios kadencijos bruožu.
Tai kelis kartus pasikartojo ir derybų dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo metu. Konkrečiai, rudenį susitikimai tarp D.Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo, jo žento Jaredo Kushnerio ir Rusijos pasiuntinio Kirillo Dmitrijevo baigėsi 28 punktų planu, skirtu karui nutraukti.
Tačiau, pasak šaltinių, daugelis aukšto rango JAV pareigūnų Valstybės departamente ir Nacionalinio saugumo taryboje, kurie įprastai būtų informuoti apie tokio plano rengimą, apie šį procesą nežinojo.
Valstybės departamento atstovas spaudai pareiškė: „Trumpo administracija yra bendradarbiaujanti aplinka, kurioje atsidavę valstybės tarnautojai kruopščiai įgyvendina pagrindinius prioritetus. O anoniminiai šaltiniai, kurie skundžiasi spaudai, akivaizdžiai stokoja sprendimo gebėjimų ar charakterio, reikalingų prezidento Trumpo darbotvarkei įgyvendinti.“
Trumpo politika
Anksčiau D.Trumpas grasino įvesti 100 proc. muitą visam Kanados eksportui į Jungtines Valstijas, jei Otava sudarytų prekybos susitarimą su Kinija. Šis sprendimas jau sulaukė kritikos JAV Senate.
-
Analitikai įvardijo Kremliaus strategiją: Trumpas įkalbinėjamas
-
Trumpo administracijai – griežti raginimai iki galo ištirti federalinių agentų įvykdytą Alexo Pretti nužudymą Mineapolyje
-
Barackas Obama: ICE įvykdytas antras nužudymas Mineapolyje reiškia puolimą prieš JAV vertybes
-
Karas Ukrainoje. Taikos derybos gali tapti spąstais: diplomatas įspėjo apie pavojingą scenarijų
-
Netikėtas Venesuelos laikinosios lyderės pareiškimas: gana Vašingtono nurodymų
D.Trumpas taip pat sukėlė pasipiktinimą Jungtinėje Karalystėje, pareiškęs, kad britų kariai Afganistane liko „už fronto linijų“. Tai išprovokavo ministro pirmininko Keiro Starmerio ir kitų politinių lyderių, įskaitant karalių Karolį III, kritiką.
Pastarojo sūnus princas Harry tarnavo fronto linijose kaip sraigtasparnio pilotas ir kovose neteko draugų.
Po kelių dienų Baltieji rūmai savaitgalį pakeitė savo poziciją ir pagyrė britų karius, kovojusius Afganistane vadovaujant JAV.
