Dabar populiaru
Publikuota: 2017 balandžio 24d. 21:20

Rinkimai Prancūzijoje atskleidžia naują politinį šalies susiskaldymą

Emmanuelis Macronas ir Marine Le Pen
„Scanpix“ nuotr. / Rinkimai Prancūzijoje atskleidžia naują politinį susiskaldymą.

Sekmadienį Prancūzija tapo pirma didžiąja Vakarų valstybe, rinkimuose atmetusia centro kairės ir centro dešinės politinių partijų struktūrą, Europos politikoje dominavusią jau nuo Antrojo pasaulinio karo. Nė vienas iš pirmajame ture išrinktų kandidatų nepriklauso nei senajai kairei, nei dešinei, teigia „The Washington Post“ apžvalgininkė Anne Applebaum.

Už nė vieno į antrąjį turą patekusių politikų – Emmanuelio Macrono ir Marine Le Pen – programos nėra daugumos turinčios parlamentinės partijos. Ir nė vieno iš šių kandidatų į prezidento postą netenkina dabartinis status quo.

Tapatybės viziją lemiantys rinkimai

Šįkart Prancūzija politiškai susiskaldžiusi ne dėl ekonomikos, o dėl naujos šalies tapatybės vizijos.

Marine Le Pen, apibūdinama kaip nacionalsocialistė, palaiko Prancūzijos pasitraukimą iš tarptautinių institucijų, tarp jų Europos sąjungos (ES) ir NATO. Tapusi prezidente, ji siektų uždaryti sienas, apriboti prekybą ir įvesti kone marksistinį ekonomikos modelį, kuriame dominuoja valstybė.

M.Le Pen rinkėjai pesimistiškai nusiteikę šiandienos atžvilgiu ir su nostalgija žvelgia į kitokią Prancūziją. Svarbiausias kandidatės užsienio partneris – rinkimų kampaniją pinigais parėmęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Tačiau po balandžio 20 dieną įvykdyto teroristinio išpuolio apie politikę teigiamai atsiliepė ir Donaldas Trumpas. M.Le Pen partija „Nacionalinis Frontas“ jau keliolika metų yra Prancūzijos politikos dalis, visada triukšmingai pasisakanti prieš imigraciją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas dažnai improvizuoja
AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas dažnai improvizuoja

Anot A.Applebaum, jos varžovas E.Macronas ir jo per pastaruosius dvylika mėnesių įkurtas judėjimas „En Marche!“ reprezentuoja visiškai naują radikalų centrą.

Pats E.Macronas atmeta politines etiketes: „Nuoširdumas verčia mane sakyti, kad nesu socialistas, nors ir dirbau Socialistų partijos vyriausybei.“

Kandidatas palaiko laisvąją rinką, tačiau kartu teigia tikįs „kolektyviniu solidarumu“. Jo rinkėjai į ateitį žvelgia optimistiškai, palaiko Europos Sąjungą ir tolesnę Prancūzijos integraciją su likusiu žemynu ir pasauliu.

Sekmadienio naktį savo pergalės kalboje E.Macronas sakė: „Jūs esate naujasis Prancūzijos vilties veidas.“ Stiprias išorines ES sienas palaikantis kandidatas neturi neigiamo požiūrio į imigrantus.

A.Applebaum teigimu, iš užsienio politikų jis labiausiai primena buvusį Jungtinės Karalystės premjerą Tony Blairą, kuris subūrė centro koaliciją, nors tuo metu ji nebuvo taip vadinama.

M.Le Pen dar gali nustebinti

Anot A.Applebaum, antrasis Prancūzijos prezidento rinkimų turas turi labai aiškią darbotvarkę: atvirumas prieš uždarumą, integracija prieš izoliaciją, ateitis prieš praeitį.

Priešingai nei M.Le Pen tėvas Jeanas-Marie, 2002-ųjų prezidento rinkimų antrajame ture surinkęs 18 proc. balsų, pati kandidatė tikisi surinkti daugiau – galbūt net gerokai daugiau.

„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen
„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen

Nors šiuo metu ji atsilieka nuo E.Macrono, negalima atmesti netikėtos jos pergalės varianto.

A.Applebaum svarsto, kad yra dalis senosios kairės, įskaitant tuos, kurie balsavo už trockistą Jeaną-Lucą Melenchoną, palaikantį M.Le Pen nusistatymą prieš prekybą, bankininkus ir tarptautinį verslą. Taip pat yra dalis senosios dešinės, balsavusios už François Filloną, teikiantį pirmenybę M.Le Pen „tradicinių vertybių“ skatinimui.

A.Applebaum manymu, yra daug tokių, kurie, supainioti naujo politinio susiskaldymo, susilaikys nuo balsavimo.

Prieš E.Macroną nukreipta juodinanti kampanija, remiama Rusijos, alternatyvios dešinės ir D.Trumpą palaikančių trolių, bus itin žiauri. Ji gali atbaidyti rinkėjus nuo balsavimo.

Kad ir kokie būtų galutiniai rezultatai, M.Le Pen ir jos partija nepasitrauks. Jie įkūnija kiekvienoje Vakarų valstybėje egzistuojantį jausmą, su kuriuo geriausia kovoti atvirai, argumentas po argumento. Jie įkūnija tikrą ir galingą grėsmę liberaliai demokratijai.

Nors „Nacionalinio fronto“ šaknys siekia fašistus – partijos įkūrėjai simpatizavo Viši režimui, neteisinga atmesti M.Le Pen kandidatūrą vien dėl šios priežasties.

Nors „Nacionalinio Fronto“ šaknys siekia fašistus – partijos įkūrėjai simpatizavo Viši režimui, neteisinga atmesti M.Le Pen kandidatūros vien dėl šios priežasties.

Anot A.Applebaum, dabar E.Macrono ir tų, kurie jį imituos, užduotis – pasiūlyti sprendimus tiems, kurie nepalaiko jo „atviros“ politikos ir centro vizijos.

Apsauga – bijantiems, saugumas – jaučiantiems grėsmę, nesvarbu, imigracijos ar nedarbo, dinamiškumas – statiškoms ekonomikoms.

Sekmadienio naktį M.Le Pen kvietė Prancūzijos „patriotus“ paremti ją antrajame ture.

Todėl E.Macronas dabar turėtų apibrėžti naujas patriotizmo ir solidarumo formas tiems, kurie Prancūzijoje nori išlikti prancūzais, tačiau būti atviri pasauliui.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min