„Jis nori, kad Hormūzas būtų atidarytas. Jei jam teks užimti Chargo salą, kad tai įvyktų, taip ir bus. Jei jis nuspręs surengti invaziją pakrantėje, tai įvyks. Tačiau toks sprendimas dar nepriimtas“, – „Axios“ sakė aukštas administracijos pareigūnas.
„Kiekvieno prezidento, taip pat ir D.Trumpo, laikais konfliktų metu visada siųsdavome sausumos pajėgas. Žinau, kad žiniasklaida tai sureikšmina, ir suprantu politiką, bet prezidentas ketina daryti tai, kas teisinga“, – sakė antrasis aukšto rango pareigūnas. Kol kas joks sprendimas nepriimtas, sakė pareigūnas.
Chargas, 8 km ilgio koralų sala Persijos įlankoje, esanti maždaug už 26 km nuo žemyno, yra pagrindinis Irano perdirbimo centras, per kurį paprastai teka 90 proc. šalies naftos eksporto. Per pirmąsias dvi karo savaites JAV ir Izraelio atakos salos beveik nepalietė.
Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad JAV smūgiai „visiškai sunaikino“ didžiąją dalį Chargo salos, ir „NBC News“ sakė, kad JAV kariuomenė gali smogti į šią vietą „dar kelis kartus tiesiog dėl įdomumo“.
Pasiuntė apie 2200 jūrų pėstininkų
Pasak dienraščio „Wall Street Journal“, Pentagonas į Artimuosius Rytus pasiuntė 31-ąjį jūrų pėstininkų ekspedicinį dalinį – greitojo reagavimo pajėgas, kurias sudaro apie 2200 jūrų pėstininkų. Tai vyksta D.Trumpui svarstant, ar siųsti karius „paimti“ salą, galbūt siekiant atimti iš Irano pajamas iš naftos ir priversti jį pasiduoti.
Kariuomenės pareigūnai nesakė, kokias misijas vykdyti bus pavesta į Artimuosius Rytus siunčiamiems jūrų pėstininkams.
Kiek anksčiau šią savaitę buvo skelbta, kad jūrų pėstininkai galėtų atvykti maždaug po 2 savaičių.
Kokie pavojai gresia JAV, jei ji bandys užimti Chargo salą?
Sunaikinus Chargą arba sugadinus eksporto vietą „kyla rizika, kad naftos kaina, kuri greitai nesumažėtų, gali sukelti ekonomiką formuojantį naftos kainos augimą“, teigia buvusi britų karinės žvalgybos karininkė Lynette Nusbacher, kurią cituoja „The Guardian“.
Praėjusią vasarą per 12 dienų trukusį karą Izraelis salos nepuolė, o jos sudėtingai infrastruktūrai atkurti gali prireikti ne vienerių metų.
Yra ir ilgesnio laikotarpio politinis argumentas.
„Chargo sala yra pakankamai svarbi Irano ekonomikai, todėl sunaikinus jos įrenginius, būtų atsisakyta bet kokių pretenzijų kariauti karą siekiant sukurti šviesesnę Irano ateitį“, – tvirtina L.Nusbacher. Pasak jos, tai atimtų iš įpėdinio režimo gyvybiškai svarbias pajamas iš naftos.
Atsižvelgiant į salos dydį, pastangos užimti salą greičiausiai pareikalautų didelės ir ilgalaikės operacijos, didesnės nei įprastas specialiųjų pajėgų įsiveržimas. Nors JAV užgrobimas teoriškai suteiktų Baltiesiems rūmams svertų prieš Teheraną, analitikos centras „Quilliam“ teigė, kad labai tikėtina, jog tokios pastangos būtų kontrproduktyvios.
„Jei JAV ją užgrobtų, tuomet jūs atskirtumėte Irano naftos pramonę. Iranas turėtų gavybą, bet negalėtų eksportuoti, o JAV negalėtų gaminti. Dėl to rinkose kiltų sąmyšis; tai tikra priešprieša“, – sakė centro analitikas.
-
Iranas pagrasino: priversime Persijos įlanką plūsti įsibrovėlių krauju
-
Trumpo administracija turi planą, kaip jėga atverti Hormūzo sąsiaurį
-
Iranas grėsmingai sureagavo į žinutę apie JAV sausumos pajėgų siuntimą
-
Karas Irane. NYT: JAV ir Izraelio nuomonės dėl karo tikslų prieš Iraną vis labiau skiriasi
