Leidinio analizės duomenimis, 2024 m. rugsėjo-gruodžio mėn. nominalusis darbo užmokestis naujoms laisvoms darbo vietoms padidėjo 4,2 proc. Per tris šių metų mėnesius augimas buvo perpus mažesnis – 2,2 proc., skelbia dienraštis.
Darbo užmokesčio augimo mažėjimą rodo ir „Rosstat“ statistika. Jos duomenimis, 2025 m. pirmaisiais mėnesiais realiųjų pajamų augimas (jis apima nuomos pajamas ir palūkanas už indėlius) sulėtėjo iki 7,1 proc. palyginti su 8,3 proc. augimu pernai.
Ekonomistų vertinimai ir naujausios vartotojų apklausos rodo, kad, nepaisant kitų lėtėjančios ekonomikos požymių, įskaitant mažesnį BVP augimą ir mažesnes pajamas iš naftos, rusai vis dar jaučia finansinį stabilumą.
Kuo sunkesnis gyvenimas, tuo mažesnis noras remti karą
„Rusijos ekonomika patiria spaudimą, o problemos kaupiasi“, – sakė Konstantinas Nasonovas, buvęs Skolkovo verslo mokyklos tyrėjas. – Nepaisant to, žmonės turi daugiau pinigų nei anksčiau. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, šios tendencijos viena kitos neatmeta.“
Pasak nepriklausomos tyrimų grupės „Chroniki“ įkūrėjo Aleksejaus Minjailos, tarp rusų finansinės gerovės jausmo ir paramos karui yra tiesioginis ryšys: „Kuo sunkesnis finansinis gyvenimas, tuo mažesnis noras remti karą.“
Tačiau prireiks šiek tiek laiko, kad dauguma rusų pajustų karo poveikį ekonomine prasme ir jų nuotaikos pasikeistų, mano FT.
Prasidėjus karui realiosios pajamos iš pradžių smarkiai sumažėjo, bet 2022 m. pabaigoje atsigavo ir pradėjo augti tokiais tempais, kokių nebuvo daugiau nei dešimtmetį, primena FT.
Suomijos banko Besivystančių ekonomikų instituto analizuotų apklausų duomenimis, rusai 2023 m. įvertino kaip finansiškai sėkmingiausius metus per dešimtmetį. 2024 m. viduryje pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį teigiamai savo finansinę padėtį vertinančių rusų skaičius viršijo pesimistų dalį, pažymėjo Levados centras.
Naujausios „Chroniki“ atliktos apklausos rodė ne tokias teigiamas nuotaikas. Beveik 40 proc. respondentų pranešė, kad jų finansinė padėtis pablogėjo. Vis dėlto dauguma – 40 proc. respondentų – nepastebėjo jokių pokyčių, o 20 proc. nurodė, kad padėtis pagerėjo.
Atlyginimai nėra vienintelis rodiklis, rodantis Vladimiro Putino karo ekonomikos lėtėjimą. Vienas iš jų – didėjantis biudžeto deficitas. Balandžio mėnesį Rusijos finansų ministerija smarkiai padidino prognozuojamą biudžeto deficitą nuo 0,5 proc. iki 1,7 proc. mažėjant energetinių išteklių kainoms.
