Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusai Estijos mieste Narvoje: ar tai tikrai penktoji Vladimiro Putino kolona?

Narva
„Scanpix“ nuotr. / Narva
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Daugiausia rusų gyvenamame Estijos mieste Narvoje nesunku išgirsti panašius pokalbius: policininkai po darbo gurkšnoja degtinę ir kalbasi, estas klausia: „Ar kai ateis jūsiškiai, įleisite juos? Suvarysite mums peilį į nugarą?“ – „Tokios mėšlinos valstybės niekas negins“, – atrėžia jam kolegos rusai. Savo pastebėjimais iš Estijos žurnale „Newsweek“ dalijasi Lenkijos žurnalistas Michałas Kacewiczius.

Dvi pilys – lyg du pasauliai – stovi viena priešais kitą. Vieną viduramžiais pastatė danai, siekdami apsaugoti Narvos miestą. Antrąją – kitoje Narvos upės pusėje pastatė Ivanas Žiaurusis XVI amžiuje. Pilys pastatytos norint apsaugoti dvi civilizacijas – Vakarų krikščionių ir  Rytų krikščioniųstačiatikių. Sovietmečiu Narva ir Ivangorodas buvo praktiškai vienas miestas, bet Estijai atkūrus Nepriklausomybę juos atskyrė valstybės siena.

65 tūkst. gyventojų turinčią Narvą nuo keliolikos tūkstančių Ivangorodo Rusijoje skiria upė, jungia tiltas, kuriuo nuolat pirmyn atgal migruoja vietos rusai. Jie sudaro daugumą šiame Estijos pasienio mieste – estų čia apie 10 proc.

Estai jaučia baimę

„Kai Vladimiras Putinas aktyviai įsitraukė į karą Ukrainoje, estų mažuma Narvoje jaučia vis didesnę baimę. Rusai, atvirkščiai, pabrėžia savo rusiškumą“, – pastebi žurnalistas.

Kaip atvykėliui iš Lenkijos pasakojo vietos bibliotekininkė Ingrid Baire, tarpukariu Narvoje rusų nebuvo, bet atėję bolševikai estus ir vokiečius išvijo, o jų vietas užėmė rusai.

Dabar estai čia yra mažuma, bet dirba policijoje, valstybės institucijose, pasienio tarnybose. „Nieko neduoda tai, kad sakau rusams, jog be estų kalbos jie negalės daryti karjeros už Narvos ribų, negaus geresnio darbo. Jie man atsako: mes turime Puškino kalbą, kur jūsų Puškinas? Arba: kam mums kalba, kuria kalba milijonas žmonių, geriau jūs mokykitės rusų kalbos“, – pasakoja I.Baire.

Visi šiame mieste rusiškai moka, nors, žinoma, estai kalba su labai gerai girdimu akcentu. Kaip pasakoja kitas vietos gyventojas estas, pastaraisiais metais rusai jaunuoliai mokėsi estų kalbos, laikė egzaminus ir siekė pilietybės, domėjosi kultūra. „Bet prasidėjusi sumaištis Ukrainoje vėl pastatė tarp mūsų mūrą“, – sakė Hendrikas Rooste.

Žvalgosi už upės

Šis vyras dirbo policijoje ir matė tokią situaciją – estai buvo pareigūnai, rusai – nusikaltėliai. Tokia situacija tęsėsi visą dešimtąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Vėliau policijoje pradėjo dirbti ir vietos rusai, bet šiuo metu vėl jaučiamas nepasitikėjimas.

„Kartais einame su kolegomis estais prie upės ir ilgai stebime kitą krantą. Svarstome, kaip ir kada jie iš ten atplauks. O gal jau yra tarp mūsų?“ – kalba H.Rooste.

Kartais einame su kolegomis estais prie upės ir ilgai stebime kitą krantą. Svarstome, kaip ir kada jie iš ten atplauks. O gal jau yra tarp mūsų? – kalba H.Rooste.

Narvoje daugybę automobilių „puošia“ Georgijaus juostelės arba Rusijos vėliavėlės. Šių mašinų savininkai neslepia – tokiu būdu jie stengiasi parodyti nesantys aukos, o bendruomenė, už kurios pečių stovi galybė iš anapus upės.

Juostelės erzina estus, bet jie tvirtina nepasiduosią provokacijoms „kitaip nei ukrainiečiai“.

Vis dėlto estai pastebi, kad vyksta kažkas negero – rusai kabina juosteles, demonstratyviai rodo, kad nemoka estų kalbos, tokiu būdu tarsi sakydami: saugokitės, vertinkite mus, nes padarysime jums Ukrainą. Nepasitikima net vietos rusų teiginiais, kad jie tikrai Estijoje nenori Donbaso.

„Jais negalima pasitikėti, sako, kad nori ramybės, o po akimirkos viskas sprogs“, – šnabždasi Narvos estai.

„Pilkieji“ pasai

Jeigu V.Putinas nuspręs pulti NATO šalis, tai viskas prasidės kaip tik čia, Narvoje. Ir vietos rusai prisijungs prie puolančiųjų, bet tada, tvirtina estai, jie pasiaukos dėl savo tėvynės.

Vietos rusai į Rusiją vyksta be vizų. Tai jiems leidžia vadinamieji pilkieji pasai, išduoti Estijos pilietybės neturintiems gyventojams.

Šie galioja ir Šengeno erdvėje, bet dalis Estijos rusų vis tiek neslepia dėl jų jaučiantys pažeminimą. Bet Narvoje niekas nesistengia laikyti estų kalbos ir Konstitucijos egzaminų, kad gautų Estijos pilietybę.

Jie čia gyvena kitokiame, rusiškame pasaulyje. Žiūri tik Rusijos televizijos kanalus, tiki, kad Ukrainoje fašistai puola taikius rusus, o Kijeve valdo nacistinė chunta. „Už ukrainietiškos avantiūros stovi Amerika, o kur Amerika, ten karas. O mūsų, Estijos, politikai tėra pastumdėliai, Amerikos sarginiai šunys“, – aiškina jie.

Tokios kalbos nervina estus, bet vietos rusų organizacijų lyderiai apie tai kalba vis garsiau. Taline tai kelia paniką. Ir kalbas apie karą: kils jis ar ne. Ypač baimė sustiprėjo, kai buvo pagrobtas saugumo policijos karininkas Estonas Kohveras.

Paskutinis vaikų psichologas iš Narvos išvažiavo prieš mėnesį, čia trūksta gydytojų, stomatologų, net elektrikų. Nes specialybes turintys žmonės išvažiuoja iš čia, ypač estai.

„Čia niekas nenori gyventi, estas geriau jaučiasi Helsinkyje, nei Narvoje“, – aiškina jauni vietos estai. Jie tikri – jeigu V.Putinas nuspręs pulti NATO šalis, tai viskas prasidės kaip tik čia, Narvoje. Ir vietos rusai prisijungs prie puolančiųjų, bet tada, tvirtina estai, jie pasiaukos dėl savo tėvynės.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min