Rusijos gynybos ministerija pradėjo dar vieną dezinformacijos kampaniją, kurioje Ukraina kaltinama tariamu „branduoliniu šantažu“.
Valstybinė naujienų agentūra TASS skelbia, esą į Ukrainą per Lenkiją ir Rumuniją buvo gabenamas panaudotas branduolinis kuras, apie tai nepranešus Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) ir kitoms atsakingoms institucijoms.
Rusijos pareigūnų teigimu, tai neva kelia riziką sukurti vadinamąją „nešvarią bombą“ ir vėliau ją panaudoti „prisidengiant svetima vėliava“.
„Buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas asmeniškai kuravo panaudoto branduolinio kuro įvežimą į Ukrainą, per spaudos konferenciją pareiškė Rusijos ginkluotųjų pajėgų Radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos pajėgų vadas Aleksejus Rtiščevas. Pasak jo, apie tai nebuvo informuota Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).
„Ne mažesnį rimtą susirūpinimą kelia Ukrainos veikla radiacinės saugos srityje, įskaitant Kyjivo bandymus imtis branduolinio šantažo. Ypatingas vaidmuo čia tenka buvusiam Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovui Jermakui“, – rašoma Rusijos žiniasklaidoje.
Prieštarauja tarptautiniams susitarimams
Ukraina laikosi Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) taikomų taisyklių ir Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.
Ukrainos atominių elektrinių veikla, branduolinių medžiagų apskaita bei panaudoto branduolinio kuro tvarkymas yra nuolat stebimi TATENA.
Agentūros oficialioje informacijoje apie Ukrainą nurodoma, kad branduolinė sauga, fizinė apsauga ir panaudoto branduolinio kuro valdymas yra nuolat kontroliuojami.
Ukrainos politika panaudoto branduolinio kuro srityje yra skaidri. Specializuotos apžvalgos, įskaitant tarptautines branduolinės energetikos sektoriaus ataskaitas, rodo, kad Ukraina neuždaro branduolinio kuro ciklo ir panaudotą kurą laiko tarpinėse saugyklose, vadovaudamasi ilgalaike strategija, atitinkančia TATENA ir „Euratom“ rekomendacijas, o ne slapta įsiveža jį iš užsienio.
Nei TATENA, nei Europos Sąjunga, nei kitos specializuotos tarptautinės institucijos nėra pranešusios apie kokius nors neapskaitytus panaudoto branduolinio kuro tiekimus į Ukrainą ar apie procedūrų pažeidimus, apie kuriuos kalba Rusijos gynybos ministerija.
Tokie incidentai neišvengiamai sukeltų nemenką tarptautinį skandalą.
Ar įmanoma slapta sukurti branduolinį ginklą?
Branduolinis ginklas – ginklas, naudojantis branduolių dalijimosi (grandininės branduolinės reakcijos) arba branduolių sintezės energiją ir turintis milžinišką griaunamąją galią lyginant su įprastiniais sprogmenimis.
Dėl to vienu branduolinio ginklo užtaisu galima sunaikinti ištisą miestą.
Istorijoje branduolinis ginklas yra panaudotas du kartus, kai JAV Antrojo pasaulinio karo metu bombardavo Hirošimą ir Nagasakį. Tuo metu iš karto žuvo apie 200 tūkstančių žmonių, dar daugiau vėliau mirė nuo radiacijos.
Šiuo metu sprogmenų visose valstybėse yra daugiau nei 13 tūkstančių, yra įvykdyta apie 2 tūkstančiai branduolinių bandymų.
Rusijos arsenale yra maždaug pusė visų pasaulio branduolinių ginklų, apie 6 tūkstančiai. Pernai ginklų išlaikymas ir kūrimas Kremliui kainavo 8,6 mlrd. JAV dolerių.
Keliais šimtais mažiau branduolinių ginklų turi JAV. Net pridėjus kitų NATO sąjungininkių, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, turimas galvutes, būtų truputį mažiau nei turi Rusija.
Branduolinius ginklus taip pat vysto Kinija, Pakistanas, Indija, Izraelis, Šiaurės Korėja.
Prieš daugiau nei dešimtmetį leidinys „The Atlantic“ publikavo žurnalisto Williamo Langeviesches straipsnį, kuriame buvo tiriamos įvairios galimybės, kad teroristai galėtų patys įsigyti branduolinio ginklo sudėtinių dalių ir susikonstruoti masinio naikinimo sprogmenį.
Jame autorius akcentavo, kad branduolinį ginklą sukonstruoti savarankiškai būtų „labai sunku, bet ne neįmanoma“.
Tačiau straipsnyje kalbama ne apie visavertį branduolinį ginklą, kurį turi didžiosios pasaulio valstybės, bet apie vadinamąją nešvarią bombą.
Kas yra nešvari bomba?
Karo pradžioje – 2022 m. spalį – Rusija apkaltino Ukrainą planuojant panaudoti vadinamąją nešvarią bombą, o Kyjivas ir Vakarų sąjungininkai šį kaltinimą atmetė kaip melagingą operaciją, kuria Maskva gali pasinaudoti kaip pretekstu Kremliaus karui su kaimyne eskaluoti.
Plačiau skaitykite: Paaiškino, kas ta „nešvari bomba“ ir kokį pavojų kelia
Nešvari bomba – tai ginklas, kuriame derinami įprastiniai sprogmenys, pavyzdžiui, dinamitas, ir radioaktyviosios medžiagos, pavyzdžiui, uranas. Ji dažnai vadinama ne valstybių, o teroristų ginklu, nes yra skirta baimei ir panikai skleisti, o ne kariniam taikiniui sunaikinti.
„Branduolinė bomba sukelia tūkstančius ar milijonus kartų galingesnį sprogimą nei bet koks įprastinis sprogmuo, kuris gali būti panaudotas nešvarioje bomboje“, – teigiama JAV vidaus saugumo departamento informaciniame biuletenyje.
JAV vidaus saugumo departamentas nurodo, kad mažai tikėtina, jog nešvari bomba galėtų paskleisti pakankamai dideles radiacijos dozes, kurios „sukeltų tiesioginį poveikį sveikatai ar mirtį dideliam skaičiui žmonių“.
Teksaso valstijos sveikatos priežiūros departamentas paaiškina, kodėl.
Teigiama, kad norint pagaminti nešvarią bombą, galinčią skleisti mirtinas radiacijos dozes, reikėtų didelio kiekio švino ar plieno ekranų, kad medžiaga gamybos metu nepražudytų jos kūrėjų.
Tačiau naudojant tokią apsauginę medžiagą bomba taptų didelių gabaritų ir ją būtų sunku perkelti ar dislokuoti, tikriausiai reikėtų sunkiosios įrangos ir nuotolinio valdymo įrankių, be to, Teksaso valstijos agentūros teigimu, tai apribotų radiacijos sklidimo mastą.
Pasak Teksaso sveikatos tarnybos, radiacija, kurią sukelia nešvari bomba, būtų panaši į tą, kuri gaunama atliekant dantų rentgeno nuotraukas.
„Tai panašu į uolos skaldymą. Jei kas nors į jus mestų didelį akmenį, tikriausiai skaudėtų ir tai gali sukelti fizinę žalą“, – aiškina tarnyba.
15min verdiktas: Melas. Rusijos gynybos ministerijos ir valstybinės agentūros TASS skleidžiami teiginiai apie tariamą Ukrainos „branduolinį šantažą“, slapta gabenamą panaudotą branduolinį kurą ir planus kurti vadinamąją „nešvarią bombą“ yra nepagrįsta ir klaidinanti dezinformacija.
Nėra jokių nepriklausomų įrodymų, patvirtinančių, kad Ukraina pažeidė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) taisykles ar Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį. Priešingai, Ukrainos branduolinė veikla yra nuolat stebima tarptautinių institucijų, o jokie pažeidimai ar neapskaityti branduolinių medžiagų judėjimai nebuvo fiksuoti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
