Rusijos grasinimai paskelbti tuo metu, kai Maskva patiria didelių sunkumų kare Ukrainoje, o Latvijoje tvyro politinė sumaištis po Vyriausybės griūties.
Rusijos kaltinimai
Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba SVR pranešė, neva Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja „naujus teroristinius smūgius Rusijos užnugariui“, o atakos bus rengiamos iš Baltijos šalių.
„Remiantis gauta informacija, Kyjivas neketina apsiriboti oro erdvės koridoriais, kuriuos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms suteikė Baltijos šalys. Dronus planuojama paleisti ir iš šių valstybių teritorijos. Tikimasi, kad tokia taktika sutrumpins taikinių pasiekimo laiką ir padidins teroristinių atakų efektyvumą“, – rašoma pranešime.
„Nepaisant to, kad Latvija baiminasi atsakomojo Maskvos smūgio, Kyjivas įtikino Rygą sutikti su tokia operacija (...) Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai jau išsiųsti į Latviją, kur jie buvo dislokuoti Adažių, Sėlos, Lielvardės, Daugpilio ir Jekabpilio karinėse bazėse“, – priduriama jame.
Pranešime taip pat teigiama, neva „sprendimų priėmimo centrų koordinatės Latvijos teritorijoje yra gerai žinomos, o šalies narystė NATO neapsaugos teroristų bendrininkų nuo teisingo atpildo“.
Ryga: Rusija meluoja
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad Rusija meluoja apie tai, jog Latvija suteikė Ukrainai galimybę naudotis savo oro erdve ir teritorija.
„Rusija meluoja apie tai, kad Latvija suteikė kuriais nors valstybei naudotis Latvijos oro erdve ir teritorija, kad būtų galima atakuoti Rusiją ar kokią kitą valstybę“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė E.Rinkevičius.
Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė taip pat pabrėžė, kad Rusija vėl skleidžia melą, ir pridūrė, kad Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba vykdo dezinformacijos kampaniją prieš Latviją.
„Faktas: Latvija neleidžia naudoti savo oro erdvės atakoms prieš Rusiją. Tai ne kartą buvo paaiškinta Rusijos atstovams“, – pabrėžė užsienio reikalų ministrė.
Atsistatydinusi ministrė pirmininkė Evika Silina pareiškė, kad Rusija vykdo dar vieną dezinformacijos kampaniją prieš Latviją, skleisdama melą, jog Ukraina planuoja panaudoti Latviją kaip bazę atakoms prieš Rusijos teritoriją.
„Latvija niekada nesuteikė Ukrainai leidimo naudoti savo teritoriją ar oro erdvę savigynos tikslais vykdyti smūgius prieš Rusiją ar bet kurią kitą šalį“, – pabrėžė ministrė pirmininkė, pažymėdama, kad Rusija yra agresorė, o Ukraina turi visišką teisę gintis.
-
Karas Ukrainoje. Rusija gąsdina NATO ir Rusijos kaktomuša: „Pasekmės bus katastrofiškos“
-
Prezidentūra: Rusijos kaltinimų Lietuvai aplinkoje galimos labai rimtos provokacijos
-
Latvijos kariuomenė įspėjo: šalies oro erdvėje – galimas pavojus
-
Latvijos kariuomenė šalies oro erdvėje užfiksavo droną
-
Prakalbo, kaip NATO naikintuvas pirmą kartą numušė į Estiją įskridusį droną
-
Dėl dronų grėsmės teko stabdyti latvių kalbos egzaminą
-
KAM: pavojaus Lietuvos oro erdvėje nėra, situacija stebima
-
Rytų Latvijoje dėl drono pavojaus sustabdytas traukinių eismas
Ukraina: Rusijos meluose nėra tiesos
Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhii Tykhyi pranešime taip pat paneigė Rusijos kaltinimus.
„Naujausiuose Maskvos meluose, kaltinant Ukrainą ruošiant atakas prieš Rusiją iš Latvijos teritorijos, nėra tiesos. Mes juos oficialiai neigiame. Ukraina, vykdydama operacijas prieš Rusiją, nesinaudoja Latvijos oro erdve ar teritorija, ir nesiekia to daryti“, – pabrėžė ministerijos atstovas.
Nausėdos įspėjimas „kariaujančioms šalims“, bet visų pirma Rusijai
Rusija anksčiau Lietuvą ir kitas Baltijos šalis kaltino suteikiant oro erdvę ukrainietiškų dronų skrydžiams.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams. Šalies vadovas pareiškė, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas.
Pasak Prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Deivido Matulionio, pirmiausia ši žinia buvo adresuota Rusijai, matant, kad ji vis labiau eskaluoja temą.
„Mes turėjome labai aiškiai pasakyti, kad saugome savo suverenitetą, savo teritoriją ir nesame tiesiogiai įsitraukę į karo veiksmus, nors Ukrainai suteikiame ir suteiksime paramą“, – teigė patarėjas.
D.Matulionis sako, kad šių kaltinimų fone šalies atžvilgiu galimos labai rimtos provokacijos.
Pačius kaltinimus patarėjas pavadino absurdiškais.
„Tai yra absurdas ir tokioje aplinkoje galimos labai rimtos provokacijos mūsų atžvilgiu“, – Žinių radijui antradienį sakė D.Matulionis.
Jis nekonkretizavo, ką turi omenyje, bet pabrėžė, jog tai susiję ne tik su propaganda Rusijos viešojoje erdvėje, bet ir šalies specialiosiomis tarnybomis.
„Nenorėčiau detaliai į tai veltis, nes tai nėra vieša informacija, bet situacija buvo eskaluojama pakankamai rimtai. Mūsų vertinimu, tai buvo ne tik Rusijos propagandos klausimai. Viskas ėjo gerokai iš giliau, ta prasme, iš atitinkamų Rusijos struktūrų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas taip pat patvirtino, kad esama neviešos informacijos apie galimus Rusijos veiksmus.
Estija pirmą kartą numušė droną
Rusijos žiniasklaidoje pastarosiomis savaitėmis taip pat spekuliuojama, kad dėl tariamo Baltijos šalių leidimo naudoti oro erdvę Ukrainos dronams kyla grėsmė Kaliningrado srities saugumui.
Į pastarąją iš Ukrainos nebūtų įmanoma įskristi nekirtus Lenkijos arba Lietuvos sienos.
Baltijos šalių ir kiti NATO pareigūnai teigia, kad ukrainietiški dronai į Baltijos šalis pateko po to, kai Rusija juos nukreipė nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis. Pastarosiomis savaitėmis Ukraina intensyviai atakuoja Rusijos taikinius vakarinėje dalyje.
Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje jau ne kartą nukrito, kaip manoma, ukrainiečių kariniai dronai, kuriuos nuo maršruto nukreipė Rusijos radioelektroninės kovos priemonės.
Antradienį Rumunijos naikintuvas apie vidurdienį Pietų Estijoje numušė į šios Baltijos šalies oro erdvę įskridusį droną. Tai buvo pirmasis numuštas dronas Baltijos šalyse per pastarųjų savaičių Ukrainos atakų kampaniją.
Ministras anksčiau sakė, kad greičiausiai tai buvo į taikinį Rusijoje paleistas Ukrainos dronas.
Antradienį Rusijos šiaurės vakarų regioną atakavo Ukrainos dronai, dėl to sutriko eismas Pskovo oro uoste ir Sankt Peterburgo Pulkovo oro uoste.
H.Pevkuras pakartojo, kad Estija nedavė leidimo naudotis savo oro erdve niekam kitam, išskyrus savo sąjungininkus, o Ukraina to ir neprašė.
„Ukrainos gynybos ministras atsiprašė dėl šio incidento, kartu išreikšdamas pasitenkinimą, kad dronas buvo sėkmingai numuštas“, – pridūrė H.Pevkuras.
Oro pavojus buvo paskelbtas ne tik Estijoje, bet ir Latvijoje.
Sekmadienį Lietuvoje, Utenos rajone, buvo rastas sudužęs, kaip manoma, ukrainiečių karinis dronas. Jis buvo su sprogmenimis.
