Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Tokie žodžiai Dūmoje nuskambėjo pirmą kartą: Rusija turi nutraukti karą, kitaip – neatlaikys
12:02
Rusijos ekonomika neatlaikys ilgai besitęsiančios vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“, todėl „ankstyva specialiosios karinės operacijos pabaiga tiesiog būtina“, pareiškė Valstybės Dūmos deputatas iš Komunistų partijos Renatas Suleimanovas.
Tai bene pirmasis tokio pobūdžio Rusijos Dūmos deputato pareiškimas, rašo opozicinis naujienų portalas „Agentstvo“ ir priduria, kad R.Suleimanovas savo pareiškimą padarė pastebimai pasikeitus politinei retorikai prieš rudenį vyksiančius rinkimus.
Apie būtinybę nutraukti karą R.Suleimanovas sakė duodamas interviu leidiniui „Kontinent Sibir“, kuriame atsakė į klausimą, kaip „ilgalaikėje perspektyvoje galimas taikos derybų dėl Ukrainos nutraukimas paveiks šalies biudžetą“.
Komunistų partijos deputatas pareiškė, kad „visiškai akivaizdu, jog ekonomika neatlaikys ilgesnio „specialiosios karinės operacijos" tęsimo“.
„Oficialiai 40 proc. federalinio biudžeto sudaro gynyba ir saugumas. Apie kokią plėtrą, investicijas, kapitalo investicijas galime kalbėti? Nei tankai, nei šarvuočiai neturi vartotojiškos vertės: ekonomika juos gamina, bet gyventojai negali jų vartoti“, – pabrėžė jis.
Anot R.Suleimanovo, tokios išlaidos „užtikrina užimtumą ir atlyginimus gynybos pramonėje ir veikia kaip savotiškas variklis“, tačiau „kartu jos lemia infliaciją ir kitų išlaidų – socialinių ir investicinių – mažinimą“.
„Todėl ankstyva „specialiosios karinės operacijos" pabaiga yra tiesiog būtina. Ji jau truko ilgiau nei Didysis Tėvynės karas. Duok Dieve, kad ji baigtųsi pergale, o ne tarpiniu rezultatu“, – pabrėžė deputatas.
R.Suleimanovas įsitikinęs, kad, ️jei Rusija paprasčiausiai sumažins karines išlaidas, „problemos netaps mažesnės“.
„Priimti biudžetą, kuriame mažinamos karinės išlaidos, nėra sunkiausia. Tačiau kas nutiks žmonėms, dirbantiems gynybos pramonėje? Su tais, kurie dabar yra su ginklu? Milijonas žmonių grįš į civilinį gyvenimą. Kur darbo vietos, padorūs atlyginimai, socialinis prisitaikymas?“ – kalbėjo Valstybės Dūmos deputatas.
Jo teigimu, taip pat reikalingos milžiniškos biudžeto išlaidos „naujoms teritorijoms atkurti“, kur „neliko nei namų, nei sovietinės irigacijos“.
R.Suleimanovas, kuris į Valstybės Dūmą buvo išrinktas 2021 m., karo pradžioje kalbėjo, kad su Kyjivu „reikėtų derėtis tik dėl pasidavimo sąlygų“. 2022 m. rugsėjį jis pareiškė, kad mobilizacija yra „sunki būtinybė pergalei užtikrinti“.
Kaip pastebi „Agentstvo“, artėjantys rinkimai turi įtakos ir kitų partijų atstovams.
Pastarosiomis savaitėmis „Vieningosios Rusijos“ deputatai ir potencialūs kandidatai į parlamentą ėmė kritikuoti įvestas ribojamąsias priemones, kurias jie patys anksčiau inicijavo arba viešai rėmė.
️Retorikos pokyčiai Rusijoje pastebi keičiantis rinkėjų nuotaikoms. Balandžio mėnesį prezidento visuomeninių projektų departamento vadovas Sergejus Novikovas teigė, kad „visuomenė pavargo nuo draudimų retorikos“.
Po savaitės Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas paragino deputatus ir senatorius „neužsisklęsti“ ties draudimais ir baudomis.
„Pernelyg didelės kliūtys trukdo vystymuisi“, – sakė V.Putinas
Latvijos kariuomenė įspėjo: šalies oro erdvėje – galimas pavojus
12:30
Antradienį kiek prieš vidurdienį rytinėje Latvijos pasienio zonoje vėl išsiųsti pranešimai apie galimą oro grėsmę, skelbia naujienų portalas „112.lv“.
Iš pradžių buvo pranešta apie galimą grėsmę Kraslavos ir Ludzos savivaldybėse. Vėliau pranešimus mobiliaisiais telefonais gavo ir Preilių bei Rėzeknės rajonų, taip pat Rėzeknės miesto gyventojai.
Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) informuoja patvirtino, kad Latvijos oro erdvėje – galimas pavojus. Nurodoma, kad Baltijos oro erdvėje buvo aktyvuoti NATO oro erdvės patruliavimo misijos naikintuvai.
Rytų regionų gyventojai raginami likti patalpose, laikytis dviejų sienų principo, uždaryti langus ir duris, o pastebėję žemai skrendantį, įtartiną ar pavojingą objektą, nesiartinti prie jo ir skambinti numeriu 112.
Latvijos pajėgos pabrėžia, kad kartu su NATO sąjungininkais nuolat stebi oro erdvę, taip siekiant užtikrinti gebėjimą nedelsiant reaguoti į potencialią grėsmę.
Pažymima, kad ginkluotosios pajėgos taip pat sustiprino priešlėktuvinės gynybos pajėgumus prie rytinės sienos, nusiuntusios ten papildomus dalinius.
„Kol tęsiasi Rusijos agresija Ukrainoje, gali pasikartoti atvejai, kai į Latvijos oro erdvę įskris ar prie jos priartės užsienio bepilotis orlaivis“, – nurodė kariuomenė.
Informacija apie oro pavojaus pabaigą bus paskelbta atskirai.
Medvedevas užsipuolė Budrį: „Nevispročiai iš Baltijos šalių“
11:31
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas užsipuolė Lietuvos užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį po jo išsakytų komentarų apie Kaliningrado sritį ir prilygino jį Ivano Krylovo pasakėčios „Dramblys ir Moska“ veikėjai kalytei.
„Pastaruoju metu nevispročiai iš vadinamųjų Baltijos šalių vėl pasižymėjo savo džiaugsmingu rusofobišku lojimu. Pirmiausia kažkoks „tsakhna" iš Estijos pareiškė, kad derybų su Rusija nereikėtų pradėti, kol „Ukraina“ nepadarė pažangos fronte.
O paskui kažkoks lietuviškas klinikinis degeneratas pravarde „budrys“ pasiūlė „parodyti rusams“ ir prasiveržti į Kaliningradą“, – plūdosi D.Medvedevas „Telegram“ kanale.
Prie šio įrašo liūdnai pagarsėjęs politikas prisegė mažo šuns be plaukų atvaizdą.
„Kuo mažesnis, tuo skardžiau loja, – pakomentavo Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas. – Kaip žinia, moskos mėgsta garsiai loti ant didelių, kad pakeltų savo autoritetą. Tai suprantama: smegenys labai mažos.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Lavrovas rado stulbinantį paaiškinimą, kodėl Rusija nedalyvaus „Eurovizijoje“
10:43
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija negrįš į „Euroviziją“ neva dėl „satanizmo“ šiame tarptautiniame muzikos konkurse.
„Mes neatitiksime kriterijų, kurie dabar lemia „Eurovizijos“ dalyvius ir kurie iš tiesų yra atviro satanizmo kriterijai“, – aiškino S.Lavrovas propagandinei agentūrai TASS, ignoruodamas faktą, kad Rusija buvo pašalinta dėl karo Ukrainoje.
Pasak S. Lavrovo, Rusija neva sutinka dalyvauti tik tose kultūrinėse iniciatyvose, kuriomis siekiama „išsaugoti ir dauginti meną tradicinių vertybių dvasia“.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV vėl ištiesė pagalbos ranką Rusijai: Kyjivas neleidžia iš to pasipelnyti
10:08
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį pranešė, kad Vašingtonas dar 30-čiai dienų pratęsia sankcijų išimtį jūroje jau esantiems Rusijos naftos kroviniams.
Naujausia „laikina 30 dienų bendroji licencija labiausiai pažeidžiamoms šalims suteiks galimybę laikinai pasinaudoti Rusijos naftos kroviniais, kurie šiuo metu įstrigę jūroje“, socialiniuose tinkluose rašė Iždo departamento sekretorius.
Tai jau antras kartas, kai JAV valdžia pratęsia šią laikinąją priemonę, kuria siekiama spręsti naftos pasiūlos trūkumo problemą, kilusią dėl JAV ir Izraelio karo prieš Iraną.
Iranas ėmėsi atsakomųjų veiksmų, be kita ko, taikydamasis į JAV sąjungininkus regione, ir praktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai gabenama maždaug penktadalis pasaulyje tiekiamos naftos ir dujų.
Ankstesnė išimtis jūroje esantiems Rusijos naftos kroviniams baigė galioti gegužės 16 dieną.
Naftos kainos pasaulyje nuo karo pradžios smarkiai pakilo, o JAV vartotojai skundžiasi dėl benzino kainų, kurios yra daugiau nei 50 proc. didesnės nei karo pradžioje.
Sankcijų išimtį jūroje esantiems Rusijos naftos kroviniams Jungtinės Valstijos pirmą kartą suteikė kovo mėnesį.
S.Bessentas pareiškė, kad išimties pratęsimas „suteiks papildomo lankstumo“ ir „padės stabilizuoti fizinę žaliavinės naftos rinką bei užtikrins, kad nafta pasiektų energijos požiūriu labiausiai pažeidžiamas šalis“.
Ukrainos sankcijų kirtis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurio šalis nuo 2022 metų invazijos pradžios kovoja su Rusijos pajėgomis, sukritikavo šiuos veiksmus.
Kaip vertina Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai, dėl Ukrainos išpuolių prieš Rusijos naftos infrastruktūrą Maskva neteko galimybės pasipelnyti iš kylančių pasaulinių naftos kainų.
Rusijos ekonomiką spaudžia keletas veiksnių, kai kurie iš jų yra paties Kremliaus neoptimalios politikos rezultatas, teigiama naujausioje instituto ataskaitoje.
Nuo 2026 m. kovo mėn. Ukraina stipriai padidino smūgių Rusijos naftos infrastruktūrai dažnumą, mastą ir intensyvumą.
Analitikų vertinimu, tai turėjo veiksmingą poveikį Rusijos naftos eksportui ir perdirbimo pajėgumams bei pakenkė Maskvos galimybėms pasinaudoti pakilusiomis kainomis.
„Besitęsiantys smūgiai naftos infrastruktūrai ir toliau neigiamai veiks Rusijos pajamas ir neleis Rusijai gauti jokios ilgalaikės naudos iš dabartinio naftos kainų kilimo“, – prognozuoja ekspertai.
Rusijoje nugriaudėjo sprogimai: atakuota naftos perdirbimo gamykla
09:59
Rusijos vietos žiniasklaidos ir pareigūnų teigimu, antradienio rytą Rusijos Jaroslavlio mieste po pranešimų apie dronų ataką nugriaudėjo sprogimai.
Apie tai praneša „The Kyiv Independent“.
Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Jevrajevas pareiškė, kad regionas patyrė Ukrainos dronų ataką, ir paskelbė apie eismo apribojimus pagrindiniame greitkelyje, vedančiame Maskvos link.
Kaip rašo naujienų agentūra RBK, galėjo būti smogta šeštai pagal dydį Rusijoje naftos perdirbimo gamyklai „Slavneft-Janos“, kurioje per metus perdirbama apie 15 mln. tonų naftos.
Vietos socialiniuose tinkluose dalijamasi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti virš miesto skraidantys dronai. Gubernatorius M.Jevrajevas nurodė, kad aukų nebuvo.
„Dauguma dronų buvo numušti, tačiau nukentėjo pramoninis objektas. Gaisrą gesina specialiosios tarnybos“, – rašė jis.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį oro gynybos pajėgos esą numušė 315 Ukrainos dronų.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas taip pat pranešė apie esą atremtą dronų ataką prieš sostinę, teigdamas, kad buvo numušti keturi dronai, ir užsiminė apie „krentančias nuolaužas“.
Kol kas pranešimų apie nukentėjusiuosius nėra, o smūgio padariniai vis dar tikslinami.
Kyjivas reguliariai smūgiuoja naftos infrastruktūrai giliai Rusijoje ir okupuotose teritorijose, siekdamas sumažinti Maskvos pajėgumus toliau kariauti prieš Ukrainą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad pastaraisiais mėnesiais smūgiai Rusijai esą sunaikino 10 proc. jos naftos perdirbimo pajėgumų, ir paaiškino, kodėl naftos gręžinių uždarymas Rusijai buvo ypač skausmingas.
Rusija pradeda trijų dienų branduolines pratybas
09:39 Atnaujinta 09:45
Rusijos kariuomenė antradienį pradėjo tris dienas truksiančias branduolinio ginklo pratybas, kuriose dalyvauja tūkstančiai karių visoje šalyje.
Tai vyksta Kyjivui intensyvinant dronų atakas prieš Rusiją, o Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui vykstant į Kiniją.
„Nuo 2026 metų gegužės 19 iki 21 dienos Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos vykdo pratybas dėl branduolinių pajėgų parengimo ir panaudojimo agresijos grėsmės atveju“, – pranešė Gynybos ministerija.
Pirmadienį apie „planinių“ kovinio branduolinio ginklo panaudojimo ir branduolinės paramos pratybų pradžią paskelbė ir Baltarusijos gynybos ministerija.
Pasak pranešimo, Baltarusijos kariuomenė sąveikaus su Rusija, o pratybos esą „nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis ir nekelia jokios grėsmės regiono saugumui“.
Baltarusijos gynybos ministerija nurodo, kad tikslas – „pagerinti personalo parengimo lygį“, patikrinti kariuomenės pasirengimą vykdyti užduotis ir „organizuoti kovinį panaudojimą iš neplanuotų teritorijų“, skelbia portalas „New Voice“.
Pernai Rusija Baltarusijoje dislokavo savo naujausią hipergarsinę, branduolinį užtaisą galinčią nešti raketą „Orešnik“, taip didindama įtampą savo varžybose su NATO.
Generolas Hodgesas – apie situaciją Lenkijoje: buvau nustebintas ir nusivylęs
09:12
JAV sausumos pajėgoms Europoje vadovavęs atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas pareiškė esąs sutrikęs dėl JAV sprendimo sustabdyti planuotą rotacinį karių dislokavimą Lenkijoje.
Apie tai pirmadienį pranešė lenkų portalas „TVP World“.
Jis teigė, kad Gynybos departamentas šį žingsnį žengė aiškiai neiškomunikavęs platesnės strategijos, taip nustebindamas ne tik Lenkiją ir kitas NATO sąjungininkes, bet ir Kongresą.
Tačiau jis pridūrė, kad, priešingai nei pranešimas apie 5 tūkst. karių atitraukimą iš Vokietijos, sustabdytas šarvuočių brigados kovinės grupės dislokavimas Lenkijoje neatrodo kaip kerštas Varšuvai, o greičiau „arba prasta komunikacija, arba tikrai blogas strateginis sprendimas“.
„Manau (...) didžiausias mano priekaištas ar kritika yra ta, kad čia trūksta strateginio mąstymo aiškumo“, – pridūrė B.Hodgesas.
Kalbėdamas platesniu klausimu apie JAV vaidmenį NATO ir jo pasikeitimo perspektyvas, B.Hodgesas atmetė D.Trumpo administracijos, įskaitant valstybės sekretorių Marco Rubio, retoriką.
„Buvau nustebintas ir nusivylęs daugelio šios administracijos žmonių neraštingumu apie NATO, įskaitant sekretorių Rubio, kuris turėtų žinoti geriau“, – sakė jis.
„Kongresas, laimei, palaiko Aljansą, – pridūrė jis. – Ši administracija nerodo deramo supratimo apie NATO ir kodėl tai mums naudinga.“
Rusija smogė Charkivui: apšaudyti daugiabučiai, kilo gaisras
08:56
Naktį į antradienį Rusijos pajėgoms dronais atakavus Charkivą, apgadinti daugiau nei 25 gyvenamieji namai, o trys žmonės buvo sužeisti, pranešė „Ukrainska Pravda“.
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pranešė, kad „priešo dronų smūgiai užfiksuoti Cholodnohirsko ir Novobavarsko rajonuose“.
Pasak Charkivo mero Ihorio Terechovo, rusai atakavo civilinės infrastruktūros objektą Novobavarsko rajone. Ten kilo gaisras.
Šiuo metu pataikymų vietose dirba gelbėtojų tarnybos, informacija apie sugriovimų mastą ir nukentėjusiuosius tikslinama.
Apie 5 val. ryto Rusija atakos dronais pakartotinai smogė Novobavarsko rajonui. Po apšaudymo užsidegė du privatūs namai, dar daugiau nei 10 apgadinta.
Vėliau miesto meras pranešė, kad dėl dviejų Rusijos smūgių Novobavarsko rajonui nukentėjo trys žmonės.
Kaip Lenkija ruošiasi karui prieš Rusiją: Varšuva sureagavo griežtai ir žaibiškai
08:53
Šeštadienį 8 val. ryto beveik visos vietos salėje buvo užimtos. Čia buvo šeimų ir biurų darbuotojų su kolegomis, už rankų besilaikančių porelių, močiučių ir paauglių berniukų. Grupelė moterų su dukterimis dalijo užkandžius, gėrimus ir rankų kremą.
Visi jie susirinko į 133 pėstininkų bataliono, priklausančio 13-ajai Silezijos teritorinės gynybos brigadai, štabą pietų Lenkijoje, Cešyne, kur vyko pasirengimo ekstremalioms situacijoms mokymai.
Mokymai civiliams yra dalis naujo ir ambicingo Lenkijos vyriausybės plano, kuriuo siekiama paruošti apie 38 mln. šalies gyventojų galimam kariniam puolimui iš Rusijos.
Programa „wGotowosci“, arba „Parengtis“, yra „didžiausi gynybos mokymai Lenkijos istorijoje“, pabrėžė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, kai lapkričio mėn. paskelbė apie jų pradžią. Jis tikisi, kad iki metų pabaigos mokymus baigs 400 tūkst. Lenkijos piliečių.
Penktus metus tęsiantis karui Ukrainoje, grėsmė iš Rusijos yra milžiniška. Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ne kartą provokavo Europos lyderius, pasitelkęs hibridinio arba „pilkosios zonos“ karo veiksmus – dezinformacijos kampanijoas, diversijas, kibernetines atakas – taip siekdamas išbandyti NATO ryžtą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai paaiškino, kodėl Putinas skuba pas Xi Jinpingą po Trumpo vizito
08:23
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį atvyksta į Pekiną derybų su Kinijos lyderiu ir savo „ilgamečiu geru draugu“ Xi Jinpingu.
Pasak analitikų, šiuo vizitu siekiama parodyti, kad jų ryšiai yra tvirti, praėjus kelioms dienoms po Donaldo Trumpo vizito Kinijoje.
V.Putino kelionė buvo patvirtinta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai penktadienį D.Trumpas baigė savo vizitą. Tai buvo pirmasis JAV prezidento vizitas Kinijoje per beveik dešimtmetį, kuriuo siekta stabilizuoti audringus šalių santykius.
Remiantis Kremliaus pranešimu, V.Putinas ir Xi Jinpingas ketina aptarti, kaip „toliau stiprinti“ Rusijos ir Kinijos strateginę partnerystę, ir „apsikeisti nuomonėmis svarbiausiais tarptautiniais bei regioniniais klausimais“.
Jų ryšiai sustiprėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, o V.Putinas nuo to laiko kasmet lankosi Pekine.
Maskva yra diplomatiškai izoliuota pasaulinėje arenoje ir ekonomiškai labai priklausoma nuo Pekino, o Kinija dabar yra pagrindinė sankcionuotos rusiškos naftos pirkėja.
Plačiau skaitykite ČIA.
