Pchenjanas, paremdamas Rusijos karą prieš Ukrainą, nusiuntė tūkstančius savo karių, taip pat raketų ir šaudmenų.
Analitikų teigimu, mainais Šiaurės Korėja iš Rusijos gauna finansinę paramą, karines technologijas, maisto ir energijos išteklių. Tai padeda Pchenjanui apeiti griežtas tarptautines sankcijas, įvestas dėl jo draudžiamų branduolinių programų.
2024 metais abi šalys pasirašė karinę sutartį, įpareigojančią jas „nedelsiant“ suteikti karinę pagalbą viena kitai užpuolimo atveju.
„Su Šiaurės Korėjos gynybos ministerija susitarėme, kad mūsų karinis bendradarbiavimas būtų grindžiamas stabiliu ir ilgalaikiu pagrindu“, – pareiškė Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas.
„Esame pasirengę šiais metais pasirašyti Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinio bendradarbiavimo planą 2027–2031 metų laikotarpiui“, – pridūrė jis.
Rusijos pareigūnai atvyko į Pchenjaną dalyvauti Maskvos kare prieš Ukrainą dalyvavusiems ir žuvusiems kariams skirto memorialinio komplekso atidarymo ceremonijoje.
A. Belousovas sekmadienį susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu) ir gynybos ministru No Kwang Cholu (No Kvang Čolu), o Rusijos parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat susitiko su Kim Jong Unu ir padėkojo jam už Šiaurės Korėjos pajėgų vaidmenį „išlaisvinant Kurską“.
Pchenjano nusiųsti kariai buvo dislokuoti Rusijos vakariniame Kursko regione, kad padėtų atremti Kyjivo pajėgų kelis mėnesius ten vykdytą kontrpuolimą.
A. Belousovas įteikė karinius apdovanojimus Šiaurės Korėjos kariams, dalyvavusiems Kursko operacijoje, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
„Korėjos kariai kovojo petys į petį su mūsų kariais ir karininkais, vaduodami Rusijos žemę nuo Ukrainos nacių“, – sakė V. Volodinas.
Seulo vertinimu, Maskvos kare su Ukraina žuvo apie 2 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.
Teigiama, kad Šiaurės Korėjos kariams buvo nurodyta nusižudyti, užuot pasidavus į nelaisvę mūšio lauke.
Tik du Šiaurės Korėjos kariai buvo paimti gyvi; juos laiko Ukraina.
Abu šie kariai išreiškė norą vykti į Pietų Korėją.
