Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Rusija ir Vakarai: iš bendradarbiavimo įžengiama į atvirą nepasitikėjimą ir priešiškumą

Amerikiečių leidinio „Politico“ ekspertai Andrew Weissas ir Eugenas Rumeris svarsto, kaip po įvykių Ukrainoje keisis Vakarų ir Rusijos santykiai.
Barackas Obama ir Vladimiras Putinas
Barackas Obama ir Vladimiras Putinas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

V.Putino sprendimas kreiptis dėl teisės panaudoti jėgą Ukrainoje tapo ne tik ženklu, kad jis pasiruošęs didelio masto kariniams veiksmams, bet ir parodė, kad baigėsi 1989 metais prasidėjusi epocha. Vakarų ir Rusijos santykiams bus padaryta didelė ir ilgai trunkanti žala – kur kas labiau jaučiama nei po Gruzijos-Rusijos karo, rašoma leidinyje.  

Rusija lengvai sutriuškino Gruziją, ir karinė to konflikto fazė baigėsi labai greitai. Karine prasme Ukraina kelia kur kas rimtesnę problemą, todėl krizė ten turbūt užtruks ilgai, o pasekmės sunkiai prognozuojamos. 

Žinoma, Ukrainoje egzistuoja didelis susiskaldymas, tačiau visgi antirusiškos nuotaikos yra pakankamai stiprios ir jos neabejotinai augs įvairiose šalies dalyse. Dabar ukrainietiškas nacionalizmas įgauna vis stipresnę jėgą – ją didina Maskvos nepagarba Ukrainos suverenitetui ir jos bandymas Maidano pergalę parodyti kaip fašistų triumfą, tai tapo atviru įžeidimu tautai, kuri pati smarkiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu.  

Mes taip pat turime neužmiršti to, kad netgi Ukrainos rytuose ir pietuose, kur gyvena daug etninių rusų, karinė okupacija taip pat būtų sudėtinga. Daugelis vietos gyventojų visiškai nenori tapti dar vienu Rusijos regionu. Jau nekalbant apie vakarų Ukrainą, kur po Antrojo pasaulinio karo sovietų kariuomenei dar ilgą laiką teko kovoti su ukrainiečių nacionalistais – čia pasipriešinimas neabejotinai būtų itin stiprus. 

Bet koks įsiveržimas į valstybę, kurioje gyvena 46 milijonai žmonių, ir besiribojančios su NATO priklausančiomis šalimis Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Rumunija, taps rimta grėsme JAV ir Europos valstybių saugumui.

Bet koks įsiveržimas į valstybę, kurioje gyvena 46 milijonai žmonių, ir besiribojančios su NATO priklausančiomis šalimis Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Rumunija, taps rimta grėsme JAV ir Europos valstybių saugumui.

Net jeigu Rusija toliau nedarytų jokių žingsnių, tokioms šalims kaip Baltijos valstybės prireiktų JAV garantijų. Gali būti, kad šios šalys pareikalautų į jų teritorijas įvesti tam tikrą kariuomenės skaičių, kaip tai padarė Turkija 2012 metais, kai Sirija numušė Turkijos lėktuvą. Joms taip pat prireiktų sustiprinti jų rytines sienas ir pasiruošti galimam ukrainiečių pabėgėlių srautui. Reikėtų pasiruošti kibernetinėms atakoms, nuolatinei įtampai, visiems Šaltojo karo elementams. 

Porevoliucinė Ukraina kol kas yra nepavydėtinoje situacijoje. Jos ekonomika išdraskyta. Vyriausybinės institucijos suirusios, o korupcija ir nusikalstamumas, senosios Ukrainos bėdos, niekur nedingo. Vakarams dabar reikės padaryti milžinišką darbą stengiantis padėti kurti nuo Rusijos nepriklausomą valstybę.

Šių įvykių poveikis bus smarkus Rusijos ir Vakarų santykiams. Visų pirma tai turėtų paliesti G-8. Didžiojo aštuoneto šalys greičiausiai norės grįžti prie septyneto, pašalinę iš savo kompanijos V.Putiną. Kiti bandymai palaikyti tvarką tarptautinėje arenoje – Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos darbas, diplomatiniai bandymai Sirijoje, derybos dėl Šiaurės Korėjos – taip pat panirs į neefektyvumo ir priešiškumo atmosferą. JAV taps sudėtinga dirbti su Rusija sprendžiant Irano, Sirijos, Afganistano klausimus. Taigi, Vakarai ir Rusija įbris į visiškai jiems nežinomus vandenis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Užsisakykite 15min naujienlaiškius