Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusija karinėmis pratybomis mėgina užliūliuoti Europą, kad ji nepastebėtų naujos invazijos

Kadras iš filmuotos medžiagos
NATO naikintuvas prie Rusijos karo orlaivio
Šaltinis: 15min
0
A A

Estijos tarptautinio gynybos ir saugumo centro vadovas, gynybos ekspertas Martinas Hurtas teigia, kad vis dažnėjančios Rusijos karinės pratybos prie Baltijos šalių sienų gali būti strategijos, atveriančios kelią plataus masto atakai dalis, rašo newsweek.com.

Lietuvos ir Estijos krašto apsaugos ministrai išreiškė nerimą dėl vis dažnėjančių karinių pratybų savo valstybių pašonėje bei palygino jas su veiksmais, matytais prieš Krymo aneksiją. Komentuodamas Rusijos pareiškimą, kad ji neketina mažinti karinio aktyvumo, su Estijos gynybos ministerija ir Estijos bei Švedijos karinėmis pajėgomis dirbęs M.Hurtas siūlo nepažiūrėti į tokius atsakymus lengvabūdiškai.

„Mano manymu, Rusijos pareigūnai siekia didinti savo pajėgų parengtį, tuo pat metu įtikinėdami Europos tautas, kad dažni ir staigūs kariniai manevrai yra nauja norma“, – sakė M.Hurtas. Jis pridūrė, kad toks atsipalaidavimas ir abejingumas Rusijos veiksmams gali būti ypač pavojingas Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

„Tikėtiniausias scenarijus, kad vienos iš tokių staiga rengiamų pratybų pavirs puolimu prieš kažkurį iš Baltijos valstybių miestų. Tokia ataka turėtų net didesnį efektyvumą nei matyti hibridinio karo veiksmai Kryme“, – dėstė M.Hurtas.

„Putinas gali ryžtis atlikti lemtingą žingsnį, jei matys, kad Europos lyderiai yra silpni ir baiminsis tariamo konflikto eskalavimo“, – kalbėjo gynybos ekspertas. Nuo karo Ukrainoje pradžios būtent Baltijos valstybės sulaukė didžiausio karinių Rusijos provokacijų skaičiaus.

Vien per pirmus dešimt 2014 metų mėnesių 40 Rusijos laivų buvo užfiksuoti plaukiojantys grėsmingai arti Latvijos teritorinių vandenų. 2010 metais tokių atvejų buvo tik vienas.

Tuo pat metu NATO oro policijos naikintuvai turėjo 180 kartų lydėti Rusijos lėktuvus, įskridusius į Latvijos teritoriją, 132 – į Lietuvos. Dar prieš keturis metus Lietuvoje tokių įsiveržimo į oro erdvę atvejų buvo tik 4.

Tuo pat metu NATO oro policijos naikintuvai turėjo 180 kartų lydėti Rusijos lėktuvus, įskridusius į Latvijos teritoriją, 132 – į Lietuvos. Dar prieš keturis metus Lietuvoje tokių įsiveržimo į oro erdvę atvejų buvo tik 4.

„Atgavusios nepriklausomybę Baltijos valstybės didžiausią grėsmę jautė būtent iš Rusijos pusės, tad nenuostabu, kad Rusija yra suprantama kaip didžiausia galima grėsmė, o Baltijos valstybių kariai turi būti pasirengę atremti būtent jos išpuolius“, – teigė M.Hurtas.

„Nuo Krymo okupacijos ir nelegalios aneksijos Lietuva savo gynybos biudžetą nusprendė didinti 32 procentais, Latvijos gynybos biudžetas ėmė siekti 2 procentus BVP, o Estijos vyriausybė nusprendė skirti papildomus 40 milijonų eurų, kad galėtų priimti papildomas NATO pajėgas savo teritorijoje. Estija yra viena iš penkių NATO narių, kurios krašto apsaugai skiriamas biudžetas peržengia 2 procentų ribą, nustatytą susitarimais“, – aiškino Estijos tarptautinio gynybos ir saugumo centro vadovas.

Pasak M.Hurto, didžiausias trukdis Rusijai yra tai, kad Baltijos valstybės jau tapusios NATO narėmis, o jų gynybai skiriamas dėmesys vis auga. Jo teigimu, gynybinės pajėgos turi būti dar labiau stiprinamos, kad atbaidytų nuo galimų išpuolių.

Pasak M.Hurto, didžiausias trukdis Rusijai yra tai, kad Baltijos valstybės jau tapusios NATO narėmis, o jų gynybai skiriamas dėmesys vis auga.

Baltijos valstybių krašto apsaugos ministrai patvirtino pastebėtą Rusijos karinių pratybų intensyvumą, o Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovai pridūrė, kad jaučiamas bandymas konsoliduoti prorusiškas jėgas valstybės viduje.

„Pastebėjome padidėjusį karinį aktyvumą Aljanso pašonėje pastaraisiais mėnesiais. Staiga organizuojamos karinės pratybos, kartu su antskrydžiais Baltijos šalių oro erdvėje ar jūrinėmis pratybomis Baltijos jūroje, papildomos prieš NATO nukreipta propaganda kai kuriose Baltijos žiniasklaidos priemonėse“, – kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovė.

Jos teigimu, Rusijos karinės pratybos nėra naujiena regionui ir jos išties lengvai gali tapti karinės strategijos dalimi. „Rusija gali panaudoti tokias karines pratybas tam, kad pridengtų karinių pajėgų judėjimą, kaip jau matėme Kryme“, – teigė ministerijos atstovė, pabrėždama, kad panašus pajėgų permetimo scenarijus neatmestinas ir Baltijos šalyse.

Andresas Vosmanas iš Estijos krašto apsaugos ministerijos politikos planavimo departamento pabrėžė, kad paralelių su Ukraina yra ir daugiau. „Neužmirškime, kad agresija prieš Krymą taip pat prasidėjo nuo šalia vykusių karinių pratybų, tad turime likti budrūs“, – sakė A.Vosmanas.

„Mus domina tokių pratybų būtinybė, jų mastas ir dažnis, kuris tikrai turėtų sulaukti NATO valstybių dėmesio“, – užbaigė mintį Estijos pareigūnas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Rusija NATO
Parašykite atsiliepimą apie 15min