„Galite įsivaizduoti, kokie svertai ir spaudimas būtų daromas pietvakarinei Ukrainos daliai, turint 10 tūkst. karių, – kalbėjo jis. – Bet taip pat netoli Rumunijos, kuri yra NATO narė“.
Pažymėtina, kad Maskva jau turi nedidelį skaičių karių Uždniestrėje, kurią jau 33 metus įšaldytame konflikte kontroliuoja separatistai, ir vadina juos „taikos palaikymo pajėgomis“.
Kur kas daugiau Rusijos karių buvo dislokuota Uždniestrėje po 1992 m., kai Maskva mobilizavo pajėgas paremti regioną jo kare dėl nepriklausomybės nuo Moldovos. Tačiau nuo to laiko Rusijos pajėgos šioje teritorijoje sumažėjo. Dabar ten yra apie 1 500 karių su Rusijos vėliava, tačiau dauguma jų yra vietiniai gyventojai, kurie prisijungė prie pajėgų, ir tik keliolika karių iš tikrųjų buvo išsiųsti iš Rusijos.
Tačiau kadangi šis anklavas yra sausumoje tarp Ukrainos ir proeuropietiškos Moldovos vyriausybės, Rusija šiuo metu negali ten nusiųsti daugiau karių. Tačiau Moldovos ministras pirmininkas tvirtino, kad Rusija jau kišasi į rugsėjį vyksiančius šalies parlamento rinkimus, tikėdamasi, kad draugiškesnė būsima vyriausybė leis jai dislokuoti daugiau karių.
„Tai didžiulės pastangos pakenkti Moldovos demokratijai, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad vyriausybė yra visiškai susitelkusi į Moldovos kandidatūrą į Europos Sąjungą. – Jie nori įtvirtinti savo karinį buvimą Uždniestrės regione“.
Maskva kišasi į Moldovos politiką skleisdama propagandą internete, atlieka neteisėtus grynųjų pinigų pervedimus partijoms ir rinkėjams. Anot D.Raceano, 2024 m. Rusija įtakos kampanijoms išleido 1 proc. Moldavos BVP. Praėjusį spalį vykęs referendumas dėl narystės ES buvo paremtas vos per plauką – visa tai irgi sąlygojo Rusijos įtaka.
„Šiuo metu jų pajėgos ten yra beveik beprasmės. Tačiau Uždniestrėje esant didesniam kariniam buvimui, kurį gali leisti Rusijai palanki vyriausybė, jie gali konsoliduotis“, – pažymėjo D.Receanas, pridurdamas, kad 10 tūkst. karių tikslinį skaičių jis grindžia žvalgybos vertinimais.
