Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusija pasipelnys iš krizių Japonijoje ir Libijoje, sako analitikai

Gamtinės dujos
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Gamtinės dujos
Šaltinis: BNS
0
A A

Dar prieš metus dėl žemų dujų kainų ir nepatikimos prekybos partnerės reputacijos Rusijos dominavimui tarp pasaulinių energijos tiekėjų buvo iškilusi grėsmė.

Tačiau dabar, po pasaulį sukrėtusių stichinių nelaimių Japonijoje ir sukilimų Artimuosiuose Rytuose, ši šalis susigrąžino ankstesnes pozicijas ir iš to sėkmingai pelnosi.

Rusijos valstybinė dujų monopolininkė „Gazprom“ skubiai padidino dujų padavimą Europos šalims, kai dėl neramumų Libijoje nutrūko dujų tiekimas iš šios Šiaurės Afrikos valstybės.

Koncernas taip pat pelnosi parduodamas energiją Japonijai, kuri dėl žemės drebėjimo ir cunamio neteko 12 gigavatų energijos gamybos pajėgumų.

„Gazprom“ antradienį naujienų agentūrai AP sakė, jog nori tiekti daugiau dujų Japonijai ir dabar veda derybas su keliomis energijos gamybos kompanijomis, tarp jų „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO) dėl galimybės parduoti joms suskystintas gamtines dujas.

Tuo tarpu žūtbūtinės Japonijos pastangos sustabdyti radiacijos nuotėkį iš Fukušimos jėgainės paskatino pasaulį, ypač Europos šalis, imtis iš naujo nuodugniai peržiūrėti atominės energijos vaidmenį.

Pasak analitikų, pastarųjų savaičių įvykiai perša išvadą, kad išloš iškastinio kuro tiekėjai, ypač Rusija.

„Tikrai esama priežasčių manyti, kad šie įvykiai iš esmės keičia situaciją tiek “Gazprom„, tiek Rusijai, nes Rusija jau laikoma patikimesne dujų tiekėja, ir užsakovai tikriausiai bus labiau linkę kaupti atsargas“, – sakė Maskvoje įsikūrusio investicijų banko „Uralsib“ vyriausiasis strategas Chrisas Weaferis.

Nors „Gazprom“ reputacijai praeityje smarkiai pakenkė staigūs dujų tiekimo nuraukimai kilus ginčams dėl dujų kainų su Ukraina, šis valstybės kontroliuojamas koncernas visuomet tvirtino esantis patikimas dujų tiekėjas.

Turint galvoje neramumų bangą, kuri ritasi per Artimuosius Rytus ir kelia pavojų svarbiems naujiems dujų šaltiniams, tokiems kaip Alžyras, toks tvirtinimas gali nebeatrodyti perdėtas.

Rusiškos dujos jau dabar sudaro du penktadalius viso Europos dujų importo ir šis skaičius gali augti. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Libijai prieš tai, kai dėl konflikto nutrūko dujų tiekimą, tekdavo vos 2 proc. Europos dujų importo.

Japonijoje, kur valdžia visomis išgalėmis mėgina užkirsti kelią branduolinei katastrofai ir surasti išteklių sumažėjusiems elektrinių pajėgumams kompensuoti, Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ mėgina išnaudoti progą įkelti koją į rinką, kurioje jau seniai bandė įsitvirtinti.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusija galėtų nukreipti Europai skirtas suskystintas gamtines dujas, kurias galima transportuoti laivais, į Japoniją, o Europai daugiau dujų tiekti vamzdynais.

Maskvoje įsikūręs investicijų bankas „VTB Capital“ paskaičiavo, kad dėl įvykių Japonijoje ir Libijoje „Gazprom“ pardavimai šiais metais turėtų išaugti 3-5 procentais. Tokie vertinimai paremti prielaida, kad Rusija šįmet Europai ir Japonijai papildomai parduos 10-15 mlrd. kubinių metrų dujų.

Kovą jos pardavimai išaugo 1,5 mlrd. kubinių metrų arba maždaug 10 proc., palyginti su ankstesniais metais.

Ekspertai sako, kad Rusija taip pat gali pasinaudoti pasaulinėse energetikos rinkose tvyrančiu didžiuliu netikrumu, dėl kurio žaliavinės naftos kaina perkopė 100 JAV dolerių už barelį, siekdama išsiderėti iš Europos ilgalaikių nuolaidų.

Europos Komisija ir Europos Sąjungos šalių vyriausybės, ieškodamos būdų mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, priėmė vadinamąjį trečiąjį energetikos paketą, kurį „Gazprom“ laiko diskriminaciniu.

Maskvą piktina ES planai priversti dujų tiekėjus atskirti gamybą ir tiekimą, kad viena kompanija negalėtų kontroliuoti visos tiekimo grandinės. Dėl šios direktyvos „Gazprom“, pavyzdžiui, spaudžiama parduoti savo vamzdyną Lietuvoje.

Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, avarija Japonijos atominėje jėgainėje taip pat iškėlė rimtų klausimų Europoje apie branduolinės energetikos, kuri laikoma viena iš alternatyvų siekiant sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, saugumą.

Vokietijos vyriausybė po nelaimės Japonijoje priėmė sprendimą uždaryti vieną atominę jėgainę, o dar šešis reaktorius saugumo sumetimais laikinai išjungti.

Rinkų stebėtojai sako, kad iš Europos atominės energetikos planų peržiūros naudos turės brangstančio iškastinio kuro, tokio kaip nafta ir dujos, pardavėjai, tarp jų „Gazprom“.

„Jei ne pastarieji įvykiai, veikiausiai niekas nebūtų atvėsinęs Europos politikų, siekiančių bet kokia kaina išsivaduoti iš priklausomybės nuo rusiškų dujų, įkarščio“, – sakė didžiausio Rusijoje privataus investicijų banko „Troika Dialog“ analitikas Valerijos Nesterovas.

Tačiau Vakarų Europos dujų rinkoje pasiūla tebeviršija paklausą, todėl „Gazprom“ teks rimtai pasistengti, kad ten įsitvirtintų.

„Jeigu Rusija nepasiūlys labiau prieinamų kainų, ji bus nekonkurencinga“, – pareiškė Berlyne įsikūrusio Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto ekspertė energetikos klausimais Claudia Kemfert.

Tuo tarpu koncernas „Gazprom“ toliau tvirtina, kad jo sutartys su Europos kompanijomis yra lanksčios ir atspindi „pardavėjų ir pirkėjų interesų balansą“.

C.Kemfert sakė, kad didžiausios naudos iš pastarųjų įvykių turės ES remiamas „Nabucco“ dujotiekio projektas, turintis padėti Senajam žemynui sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos dujų, ir suskystintų gamtinių dujų tiekėjai iš kitų šalių.

Tačiau „Nabucco“ konsorciumui kol kas sunkiai sekasi tartis dėl dujų šaltinių vamzdynui. Tuo tarpu „Nabucco“ konkurentu laikomas Rusijos „South Stream“ (Pietų srauto) dujotiekio projektas tampa realybe.

Šiuo vamzdynu planuojama Rusijos dujas per Juodąją jūrą tiekti Centrinei ir Pietų Europai. Tikimasi, kad „South Stream“ kasmet perpumpuos iki 63 mlrd. kubinių metrų Rusijos gamtinių dujų.

Pirmadienį į „South Stream“ projektą įsitraukė Vokietijos koncernas BASF, pažadėjęs jam skirti 2 mlrd. eurų.

Europos Komisijos atstovė spaudai Nicole Bockstaller agentūrai AP sakė, kad ES vykdomosios institucijos pozicija dėl „Gazprom“ ir „South Stream“ nepasikeitė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min