Raketos gali būti puolamosios arba gynybinės paskirties. Puolamosios turi sėkmingai nuskristi iki paskirties vietos ir kuo tiksliau nugabenti ten kovinę galvutę. Gynybinių raketų skrydžio nuotolis dažniausiai trumpas, jos turi tinkamu laiku atsidurti tinkamoje vietoje ir sunaikinti atskriejančią grėsmę. Ši rusų išbandyta raketa yra gynybinė, jos tikslas – apginti Maskvą.
Būtent Maskvą, nes 1972 m. tarp SSRS ir JAV buvo pasirašyta priešbalistinės ginkluotės sutartis. Ji leido šalims turėti iki dviejų objektų (vėliau tik vieną) su ne daugiau kaip 100 raketų, galinčių naikinti būtent tarpžemynines branduolinį ginklą galinčias nešti raketas.
Abi valstybės, suprantama, pasirinko savo prioritetus. SSRS sistemą, pavadintą „A-35“, išdėstė aplink savo sostinę. Amerikiečiai tam įkūrė „Safeguard program“ (liet. „Apsaugos programą“) Grand Forkso bazėje Šiaurės Dakotoje. Iš pradžių ši bazė turėjo ginti nuo sovietų ir kinų.
JAV savo programa gana greit nusivylė ir vos po trijų metų veikimo, 1976 metais, ją užbaigė. SSRS, o vėliau ir jos teises parėmusi Rusijos federacija, savąją pasiliko ir toliau tobulina.
Kai George'as Bushas jaunesnysis 2002 metais pasitraukė iš susitarimo, reikėjo viską pradėti nuo nulio. Jis inicijavo naują „Ground based Midcourse Defence“ programą, turinčią tuos pačius tikslus – apginti šalį ar bent jau svarbiausius jos objektus masinio puolimo atveju.
Greitis ir manevrai
Rusai raketai davė kodinį pavadinimą „53T6“, tuo tarpu NATO jai įvardinti naudoja kodą „ABM-3 Gazelle“. Tiksliau tariant, tai – senosios raketos, priimtos į tarnybą dar 1995 metais, kodas.
Panašu, kad būtent ne nauja raketa, o senosios versijos patobulintas variantas buvo išbandytas Kazachstane ir greičiausiai bus dislokuotos prie Maskvos. Ateityje raketos galbūt atsiras ir kitose vietose – jokia sutartis nebevaržo tokių bazių steigimo. Patys amerikiečiai šiuo metu jau turi dvi bazes Aliaskoje ir Kalifornijoje. Jei sutartis vis dar galiotu, tai nebūtų įmanoma.
Kadangi tai taktiškai svarbi technika, tikrų specifikacijų niekas neskuba atskleisti. Anot portalo Gazeta.ru, ši raketa galės atlaikyti net iki 300 G jėgos siekiančias perkrovas. Kaip pavyzdys pateikiama sena oro gynybos sistemą „S-75 Dvina“, kurios raketa galėjo atlaikyti vos 8 G perkrovas.
Modernių priešlėktuvinių sistemų raketos, jų teigimu, atlaiko ne daugiau kaip 30 G perkrovas. Matyt, tiek tegalėtų pasiekti Rusijos naudojamos „S-300“ ir „S-400“ mobilios oro gynybos sistemos. Tai reiškia, jog ši raketa gali pasiekti kur kas didesnį greitį ir geba atlikti labai staigius manevrus.
Sukelto sprogimo bangos ir gynybinės raketos greitis turi suardyti balistinę raketą dar iki puolimo fazės, kai išmetamos net kelios galvutės su branduoliniu ginklu.
Tą lyg ir patvirtintų kito naujienų kanalo RT.com teiginį, esą, ji skrieja iki 4 km/s greičiu. Jei amerikiečiai bando su kulka pataikyti į kulką, rusų priešbalistinė gynyba kur kas brutalesnė – jos sistemos ginkluotos iki kelių kilotonų galios branduolinėmis galvutėmis. Šiuo atveju kalbama apie 3 kilotonas (pavyzdžiui, ant Nagasakio numestos bombos galios ekvivalentas yra apie 16 kilotonų).
Priskridusios pakankamai arti, jos turi detonuoti ir fiziškai sunaikinti grėsmingą objektą. „Arti“ gali būti šimtas ar net daugiau metrų. Sukelto sprogimo bangos ir gynybinės raketos greitis turi suardyti balistinę raketą dar iki puolimo fazės, kai išmetamos net kelios galvutės su branduoliniu ginklu.
Svarbu atakuojančias raketas sunaikinti kuo toliau nuo saugomo objekto. Ypač jei jis – tankiai apgyvendintas miestas.
Nenuostabu, kodėl pabrėžiamas efektyvus naikinimo aukštis siekia net 50 km. Tokiame aukštyje įvykęs branduolinis sprogimas nepadarytų jokios žalos ant žemės esančiai infrastruktūrai. Vyraujantys vėjai išblaškytų radioaktyvius debesis dideliame plote, apšvita padidėtų nežymiai.
Panašiai, kaip Černobylio atominės elektrinės atveju. Net gavę radiacijos dozę žmonės be problemų išgyveno, jei tik buvo toliau nuo sprogimo epicentro. O tinkamu laiku įspėjus kaip elgtis ir ką gerti (pavyzdžiui, kalio jodido tabletes), galima apsisaugoti nuo su radiacija siejamo susirgimo skydliaukės vėžiu.
Neoficialiai kalbama, kad rusai rengia ne branduoliniu sprogimu, o paskleistais sprogusio užtaiso fragmentais priešo raketą naikinančios galvutės variantą. Vis dėlto panašu, kad kol kas tai nebus įgyvendinta.
Jei tai būtų taip pažangu, greičiausiai kariškiai norėtų tuo pasigirti: ne vien kukliu informavimu bei gan gražia ir rusams neįprastai atvira paleidimo bandymo filmuota medžiaga.
