2008 metų kovo 2-osios vakarą D.Medvedevas ant scenos Raudonojoje aikštėje drauge su V.Putinu šventė savo pergalę. Tą kartą jis vilkėjo odinę striukę, kalbėjo skambant roko muzikai ir demonstravo „tikro vyro“ poziciją politikoje.
Prieš inauguraciją savo kalbose jis skelbė, kad „laisvė yra geriau nei laisvės trūkumas“ ir kad Rusija turėtų sustabdyti „teisinį nihilizmą“ savo teismų sistemoje.
„Drauge galime tęsti kursą, kurį nustatė prezidentas Putinas. Drauge mes laimėsime. Valio!“ – šaukė D.Medvedevas su jam nebūdinga energija. Tai atrodė kaip nedviprasmiškas įsipareigojimas laikytis pirmtako linijos.
Per aštuonerius V.Putino prezidentavimo metus Rusija įspūdingai atsigavo po 1998-ųjų krizės, bet Vakarai ją kritikavo dėl žmogaus teisių ir vis kategoriškesnės užsienio politikos.
Kai prezidento įgaliojimus gegužės 7 dieną perėmė D.Medvedevas, kai kurie komentatoriai Vakaruose tikėjosi, kad šis teisininkas, kuriam dabar – 43 metai, bus ne toks kategoriškas kaip jo pirmtakas.
Prieš inauguraciją savo kalbose jis skelbė, kad „laisvė yra geriau nei laisvės trūkumas“ ir kad Rusija turėtų sustabdyti „teisinį nihilizmą“ savo teismų sistemoje.
Tačiau tapęs prezidentu premjeru jis paskyrė ne ką kita, o V.Putiną, kuris yra įtakingiausias Rusijos vyriausybės vadovas nuo pat komunizmo žlugimo. Be to, D.Medvedevas nustebino tuo, kad pailgino prezidento kadenciją nuo ketverių iki šešerių metų.
2008-ųjų rugpjūtį, kai D.Medvedevas per tiesioginę televizijos transliaciją po Rusijos ir Gruzijos karo pripažino nuo Gruzijos atsiskyrusių Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, Maskvos santykiai su Vakarais smarkiai pablogėjo ir buvo blogiausi nuo pat šaltojo karo.
„Dmitrijus Medvedevas atrodo kaip silpnesnis prezidentas nei jo pirmtakai. Jo galios daryti įtaką tam, kas vyksta šalyje, atrodo ribotos“, – sakė liberalaus laikraščio „Nezavisimaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Konstantinas Remčukovas.
„Neskaitant prezidento kadencijos prailginimo iki šešerių metų ir dramatiško Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimo, per visus metus nebuvo priimtas nė vienas rimtas sprendimas“, – rašė jis redaktoriaus skiltyje.
Kaip rodo nauja Levados centro apklausa, tik 12 proc. rusų mano, kad reali valdžia Rusijoje yra sutelkta D.Medvedevo rankose. 34 proc. apklausos dalyvių mano, kad realią valdžią turi V.Putinas, o 50 proc., galvoja, kad jiedu ta valdžia dalijasi.
„Lūkesčiai buvo nuosaikūs. Neteisinga sakyti, kad jis juos nuvylė, bet šie lūkesčiai dar labiau sumažėjo“, – sakė Andrejus Riabovas iš Carnegie centro Maskvoje.
Tačiau yra ir požymių, rodančių, kad Kremliuje atsirado kiek kitoks šeimininkas.
Sausio mėnesį, kai Maskvos centre buvo nužudyta Kremliui nepalankaus laikraščio „Novaja gazeta“ žurnalistė, D.Medvedevas susitiko su šio laikraščio redaktoriumi ir vienu iš jo savininkų, buvusiu Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu.
Kremlius viena eilute savo interneto svetainėje patvirtino, kad toks susitikimas įvyko, ir to pakako, kad kiltų įvairios spėlionės apie esą keičiamą D.Medvedevo kursą.
Sekmadienį D.Medvedevas ispanų žurnalistams, regis, bandė išdėstyti savo viziją ir sakė, kad Rusijoje vis dar trūksta „elementarių“ žmogaus teisių. Kad tokį pareiškimą galėtų padaryti V.Putinas, įsivaizduoti sunku.
Pasak A.Riabovo, dabartinė ekonominė krizė, kuri Rusijai yra didžiausia nuo 1998 metų, taip pat gali suteikti prezidentui daugiau progų paryškinti savo kontūrus.
„Pirmieji jo metai nebuvo lengviausi – rugpjūčio karas ir krizės pradžia. Tačiau jis bando deklaruoti kai kurias savo asmenines nuostatas“, – sakė A.Riabovas.
D.Medvedevas visada pabrėždavo, kad nėra politinis V.Putino fotorobotas, bet nuolat stengiasi nedaryti jokių pareiškimų, kuriuos būtų galima interpretuoti kaip aiškų nesutikimą su premjeru.
„Kiekvieno prezidento, kiekvieno šalies lyderio darbas visuomet skiriasi nuo jo pirmtako darbo“, – praėjusių metų pabaigoje sakė jis Indijos televizijai. Tai buvo tipiška pastaba, uždavusi daugiau klausimų, nei pateikusi atsakymų.
