Kaip tik tokiu metu, kai Sirijoje, regis, vėl įsitvirtina Basharo al-Assado režimas, Rusijos ambasadorius ES pareiškė, kad Europos valstybės „turės prisiimti atsakomybę“, jei nepripažins, kad „pats laikas“ paremti milijardų eurų vertės pagalbos Sirijai programą.
Diplomato komentarai yra dalis Maskvos plano pasinaudoti ES kamuojančia dilema. O ji tokia: kaip pinigais apriboti pabėgėlių iš Sirijos srautą, bet tuo pačiu metu neparemti režimo Damaske?
Įtampos šiuo klausimu tik auga – Maskva, remianti B.al-Assado vyriausybę, turi vis daugiau įtakos taikos procese.
ES šiaušiasi prieš ciniškus rusus
Bendrijos diplomatai pripažįsta, kad dėl Sirijos gali būti nesutarimų – jau dabar tokios šalys kaip Turkija ir Libanas, priėmusios milijonus sirų, spaudžia ES pasidalinti našta.
Tačiau pareigūnai Briuselyje vieningai šiaušiasi prieš Maskvos bandymus priversti Europą sumokėti už Rusiją. Juk būtent Kremliaus pasiųsti karo lėktuvai negailestingai, nepaisydami civilių aukų, beveik visiškai sugriovė sukilėlių – net ne „Islamo valstybės“ – kontroliuotus Alepo rajonus.
Aktyvistai Sirijoje, beje, praėjusią savaitę kaip tik paskelbė, kad Rusijos aviacija subombardavo Rytų Gutą – režimo pajėgų apsuptą teritoriją prie Damasko, kurią kontroliuoja sukilėliai. Neseniai ten per kovas žuvo dešimtys žmonių.
Rusija karinę intervenciją pradėjo 2015-ųjų rudenį, kai B.al-Assado pajėgoms grėsė didžiulis pavojus. Įsikišus rusams, svarstyklės pakrypo režimo naudai – sukilėliai buvo išstumti iš pagrindinių urbanistinių centrų.
Maskva dabar nori pagreitinti politinius procesus ir užbaigti karines operacijas Sirijoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodį nelauktai atvyko į Siriją ir paskelbė, kad misija – baigta.
Tačiau didžiosios ES šalys tvirtina, kad Sirijai atstatyti lėšų Bendrija skirtų tik tvirtai susitarus dėl taikos ir nustačius politinį pereinamąjį laikotarpį.
„Šiuo metu ES yra suinteresuota didinti spaudimą Rusijai ir neduoti jokių pinigų, – „Financial Times“ teigė vienas Bendrijos diplomatas. – O tai, kad rusai nervinasi, rodo, jog spaudimas duoda vaisių.“
ES teigia, kad europinės institucijos ir pavienės Bendrijos narės Sirijai iki šiol skiria kur kas daugiau lėšų nei kitos valstybės ar institucijos. Iki šiol humanitarinės ir vystymosi pagalbos suteikta jau daugiau nei už 10 mlrd. eurų.
Bendrija taip pat skelbia, kad „ruošiamasi tarptautinės bendruomenės žvilgsniui į pokarinės Sirijos atstatymo galimybes“.
Legitimizuotų B.al-Assado režimą
Bet V.Čižovas tvirtina, kad Bendrija turėtų dėl Sirijos stengtis dar labiau: „ES nori politinio perėjimo, bet žmonės kenčia. Manome, kad pats laikas pereiti nuo esminės humanitarinės pagalbos prie kažko realesnio.“
Rusijos ambasadorius ES taip pat teigė matantis ženklų, kad Bendrija sutiks skirti lėšų Sirijai atstatyti per specialią konferenciją, kuri turėtų vykti ateinantį pavasarį. V.Čižovas pripažino, kad pinigų turės pasiūlyti ir Maskva, nors Kremlius apie konkrečius skaičius dar nekalbėjo.
„Jei ES nepažadės pinigų, tuomet ji turės prisiimti atsakomybę. Tuomet koordinuosime veiksmus su kitais potencialiais žaidėjais.
Pavyzdžiui, iraniečiai gali pasakyti: „Mes skiriame tam tikrą pinigų kiekį atstatymui.“ Ką tuomet sakys Britanija? Ką sakys ES?“ – kalbėjo Rusijos diplomatas.
Rusija, B.al-Assado režimą irgi remiantis Iranas bei Turkija, reikalaujanti, kad B.al-Assadas pasitrauktų, Kazachstane vykdo atskiras derybas dėl Sirijos ateities.
Oficialus Jungtinių Tautų vadovaujamas procesas Ženevoje beveik nejuda iš vietos.
Sirijos opozicijos aktyvistai baiminasi, kad europinės lėšos, kurios nukeliautų į Rusijos, Turkijos ir Irano įkurtas „deeskalacines zonas“, tik padės B.al-Assado režimui ekonomine prasme ir jį net legitimizuotų.
