Nuotraukose ir vaizdo įraše – išlaisvinti Ukrainos kariai, tarp kurių ir „Azovstal“ gynėjai

„Amnesty International“ mano, kad Rusijos aviacijos smūgis Mariupolio dramos teatrui yra karo nusikaltimas. Žmogaus teisių organizacijos pateiktoje ataskaitoje pateikiami 52 bombardavimą išgyvenusių asmenų ir liudininkų, iš kurių 28 kovo 16 d. Rusijos oro atakos metu buvo teatre arba netoli jo, pasakojimai. Pasak gynėjų, tikėtina, kad ant pastato, kuriame slėpėsi civiliai gyventojai, buvo numestos dvi 500 kg bombos.

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukraina nutraukia diplomatinius ryšius su Sirija po to, kai Damaskas paskelbė oficialiai pripažįstantis separatistų valdomas apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko liaudies respublikas. Apie tai trečiadienio vaizdo įraše pasisakė Ukrainos lyderis V.Zelenskis.

„NATO keičia savo strategiją, reaguodama į agresyvią antieuropietišką Rusijos politiką ir Rusijos karą prieš mūsų valstybę“, – vakariniame kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas V.Zelenskis. 

Jo teigimu, akivaizdu, kad be Ukrainos neįmanoma užtikrinti saugumo Europai: „Ir mes padarysime viską, kad tai virstų konkrečiais sprendimais – Ukrainai, Aljansui.“

V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainai reikia aiškių saugumo garantijų.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Mes jų turėsime, ir šiandien kreipiausi į NATO nares, kad būtų rastas toks sprendimų formatas, kuris apimtų visavertį Ukrainos dalyvavimą mūsų bendroje Europos saugumo architektūroje. Paraginau NATO valstybes nares paspartinti priešraketinės gynybos sistemų tiekimą Ukrainai ir gerokai padidinti spaudimą teroristinei šaliai“, – pridūrė valstybės vadovas.

Jo nuomone, vien šiandieninis Rusijos smūgis Mykolajive – 10 raketų iš karto į civilius taikinius – įrodo, kad spaudimas Rusijai šiuo metu per mažas.

„Viena iš tų raketų – viršgarsinė priešlaivinė raketa “Onyx„ – sunaikino paprastą penkiaaukštį pastatą. Nuolaužos buvo šalinamos visą dieną. Šiuo metu žinomi penki nukentėjusieji. Taip pat smūgis Očakovui, Dniprui, Rusijos apšaudymas tęsėsi Charkivo srityje, Sumų srityje, taip pat Donbase“, – sakė prezidentas.

Jis taip pat padėkojo tarnyboms, prisidėjusioms prie apsikeitimo belaisviais.

Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba telegrame paskelbė nuotraukas ir vaizdo įrašą, kuriose užfiksuotas Kyjivo ir Maskvos apsikeitimas belaisviais. 

Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos nuotr./Kyjivas ir Maskva apsikeitė belaisviais

Jau anksčiau pranešta, kad Ukraina ir Rusija įvykdė didžiausią nuo karo pradžios apsikeitimą belaisviais. Iš viso į Ukrainą grįžo 144 žmonės, iš jų 95 gynė Mariupolį ir „Azovstal“ gamyklą. 43 iš jų priklausė pulkui „Azov“.

VIDEO: Ukraina ir Rusija apsikeitė belaisviais: grįžo dalis „Azovstal“ gynėjų

Ukraina ir Rusija apsikeitė belaisviais: grįžo dalis „Azovstal“ gynėjų

Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba

Skelbdama nuotraukas Ukrainos žvalgyba nurodė, kad visiems išlaisvintiems asmenims iškart suteikta medicininė pagalba. 

Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos nuotr./Kyjivas ir Maskva apsikeitė belaisviais

Be to, teigiama pranešime, siekiama, kad būtų paleisti visi Rusijos nelaisvėje esantys Ukrainos karo belaisviai.

Kyjivas ir Maskva apsikeitė belaisviais

+2

Per Rusijos apšaudymą apgadintas dujotiekis Zaporižios srityje,  pranešė bendrovė „Energoatom“. 

Melitopolio, Enerhodaro, Vasylivkos, Dniprorudės gyvenvietės liko be dujų tiekimo.

JAV nacionalinės žvalgybos vadovė Avril Haines teigia, kad V.Putinas nuo karo pradžios V.Putinas savo politinių tikslų nepakeitė ir toliau nori užimti didžiąją Ukrainos dalį, rašo „Guardian“.

Anot jos, JAV žvalgybos agentūros artimiausiu metu mato tris galimus scenarijus, iš kurių labiausiai tikėtinas – besitęsiantis konfliktas, per kurį Rusijos pajėgos tik palaipsniui pasieks laimėjimų, bet nepadarys proveržio.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

Kituose scenarijuose kalbama apie didelį Rusijos proveržį bei Ukrainos sėkmę stabilizuojant fronto liniją, kartu pasiekiant nedidelių laimėjimų, sakė ji.

Anot A.Haines, padėtis Ukrainoje išlieka „gana niūri“.

Ukraina ir ES pasirašė susitarimą, kuriuo liberalizuojamas kelių transportas, pranešė „Kyiv Independent“.

Pagal šį susitarimą Ukrainos vežėjams nebereikia gauti leidimų įvažiuojant į ES.

Susitarime taip pat „numatyta, kad ES pripažins Ukrainos vairuotojų pažymėjimus“, pranešė leidinys.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad per keturias dienas Rusija į Ukraino paleido 131 raketą.

Pasak jo, smūgis Kremenčuko prekybos centrui įrodė, kad Kremlius tikrai neskaičiuoja civilių aukų. 

Per pirmadienį Rusijos surengtą ataką dvi raketos pataikė į prekybos centrą bei automobilių remonto gamyklą. Atakos metu žuvo per 20 žmonių, dar kelios dešimtys yra sužeisti ir paskelbti dingusiais be žinios.

Dmytro Lunino „Telegram“ kanalo nuotr./Įvykio vietoje

Pasak O.Arestovyčiaus, ši ataka, kaip ir Mariupolio teatro ar gimdymo namų bombardavimas, taip pat Bučos žudynės, yra karo nusikaltimas. 

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė viltį, kad būtų galima atidaryti humanitarinius koridorius ukrainietiškų grūdų eksportui į kitas pasaulio šalis vykstant Rusijos pradėtam karui.

Dešimtims milijonų žmonių visame pasaulyje gresia badas, nes dėl keturis mėnesius trunkančio karo sutriko grūdų tiekimas iš Ukrainos.

Kalbėdamas per susitikimą su JAV prezidentu J.Bidenu NATO aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose R.T.Erdoganas sakė: „Mes bandome sureguliuoti šį procesą taikydami derinimo politiką. Tikimės, kad ši politika duos rezultatų ir suteiks galimybę kuo greičiau [humanitariniu] koridoriumi pristatyti grūdus į šalis, kurios šiuo metu susiduria su jų trūkumu.“

„Yra šalių, kurioms trūksta grūdų, todėl mes atidarysime koridorius ir leisime joms gauti grūdų, kurių joms taip reikia“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Turkija atlieka svarbų vaidmenį derybose su Rusija ir Ukraina, bandydama pasiekti susitarimą, kuris leistų padidinti iš Ukrainos išvežamų grūdų kiekį karo metu.

Dalis grūdų iš Ukrainos geležinkeliais buvo vežami į Vakarus. Tačiau ekspertų teigimu, norint sušvelninti pasaulinį maisto trūkumą, būtina atkurti Ukrainos galimybes eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.

Tuo metu J.Bidenas pagyrė R. .Erdoganą už tai, kad jis pritarė Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO, ir už „neįtikėtiną darbą, kurį atliekate bandydamas išvežti grūdus iš Ukrainos“.

Viena aukšto rango JAV pareigūnė taip pat išreiškė tvirtą paramą Turkijos norui atnaujinti savo oro pajėgas naujais naikintuvais F-16 ir patobulinti turimą senesnį lėktuvų parką.

„JAV gynybos departamentas visiškai remia Turkijos modernizavimo planus“, – žurnalistams sakė gynybos sekretoriaus padėjėja tarptautinio saugumo reikalams Celeste Wallander.

„Turkija yra labai pajėgi, labai vertinama strateginė NATO sąjungininkė, o Turkijos gynybiniai pajėgumai, stiprūs Turkijos gynybiniai pajėgumai, prisideda prie stiprių NATO gynybinių pajėgumų“, – sakė ji.

Maskvos sąjungininkė Sirija trečiadienį pripažino dviejų Rytų Ukrainos separatistinių „respublikų“ nepriklausomybę ir tapo antra tai padariusia valstybe po Rusijos.

Rytų Ukrainos apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę Maskva pripažino vasarį. Šie Donbaso regione esantys dariniai nuo 2014 metų kovoja su Kyjivo pajėgomis, o nuo vasario pabaigos, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, šis regionas yra intensyvių kovos veiksmų zona.

„Sirijos Arabų Respublika nusprendė pripažinti Luhansko Liaudies Respublikos ir Donecko Liaudies Respublikos nepriklausomybę ir suverenitetą“, – oficialiai naujienų agentūrai SANA sakė šaltinis Sirijos užsienio reikalų ministerijoje.

„Susieksime su abiem šalimis, kad susitartume dėl santykių stiprinimo pagrindų, įskaitant diplomatinių santykių užmezgimą pagal galiojančias taisykles“, – sakė šaltinis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Basharas al Assadas

Anksčiau šį mėnesį Sirijos prezidentas Basharas al Assadas susitiko su Rusijos delegacija ir apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ atstovais.

Susitikimo metu jis sakė, kad Damaskas yra pasirengęs užmegzti politinius santykius su „respublika“.

Tai ne pirmas kartas, kai nuo 2015 metų Sirijos pilietiniame kare aktyviai Rusijos remiama Sirijos vyriausybė palaiko  Maskvos siekį pripažinti separatistines valstybes.

2018 metais Sirija pripažino separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybę nuo Sakartvelo, o Tbilisis tuomet nutraukė diplomatinius ryšius su Damasku.

Tarptautinė bendruomenė laiko šiuos regionus Sakartvelo dalimi, tačiau Rusija ir dar keletas kitų valstybių pripažino jų nepriklausomybę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad trečiadienį tarp Maskvos ir Kyjivo įvyko apsikeitimas belaisviais, kurio metu į Ukrainą sugrįžo 144 kariai, tarp jų – 95 „Azovstal“ gynėjai. 

Remiantis štabo pranešimu, Rusija tęsė įvairių Ukrainos gyvenviečių apšaudymus. Slovjansko sektoriuje Rusijos pajėgos perginkluoja karius ir išlaiko užimtas linijas. 

„Donecko kryptimi priešas, remiamas artilerijos, bando blokuoti Lysyčansko miestą ir perimti greitkelio Lysyčanskas-Bachmutas ruožo kontrolę“, – rašoma pranešime. Jame taip pat teigiama, kad Rusijos pajėgos vykdė apšaudymus Siversko ir Lysyčansko naftos perdirbimo gamyklos rajonuose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kramatorskas

„Siekiant paremti puolimą, Verchniokamjankos gyvenvietės rajone buvo dislokuotos diversinės ir ardomosios grupės. Juos aptiko ir pašalino Ukrainos kariai“, – teigiama toliau. 

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nurodo, kad Rusijos okupacinė valdžia toliau taiko „administracines ir policines priemones laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje“ – renka informaciją apie gyventojus, jiems neleidžiama išvykti į Kyjivo kontroliuojamą teritoriją. 

Kyjivo karinė adminstracija pranešė, kad Kyjivo srities Demidovo kaime dėl žaibo smūgio į miną, kuri detonavo, sugriuvo tiltas per Irpinės upę, eismas čia sustabdytas. Remiantis telegram žinute, vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti. 

Apie tai feisbuke taip pat informavo Dimerių teritorinės bendruomenės vadovas Volodymyras Pidkurhanyjus.

V.Pidkurhannyj feisbuko paskyroje paskelbta nuotr./Kyjivo srityje sugriuvo tiltas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jo šalyje viešinčiam Indonezijos prezidentui Joko Widodo trečiadienį pareiškė, kad dalyvaus Balyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, priklausomai nuo to, kas dar jame dalyvaus.

„Žinoma, priimu kvietimą. Ukrainos dalyvavimas priklausys nuo saugumo padėties šalyje ir nuo aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių sudėties“, – sakė V.Zelenskis po derybų su J.Widodo Kyjive, akivaizdžiai turėdamas galvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino galimą dalyvavimą.

Indonezija šiemet rotaciniu pagrindu pirmininkauja G-20, ir Vakarų šalys spaudė J.Widodo, balandį paskelbusį, kad Rusijos prezidentas pakviestas į viršūnių susitikimą, jį pašalinti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Išvakarėse Italijos premjeras Mario Draghi sakė, kad J.Widodo atmetė galimybę V.Putinui dalyvauti šios šalių grupės lapkričio viršūnių susitikime Balyje.

Tuo metu Kremliaus patarėjas sakė, kad V.Putinas planuoja dalyvauti lapkričio 15–16 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime, ir nurodė, kad kviesta „dalyvauti asmeniškai“.

Indonezija, kaip ir dauguma didžiųjų kylančių ekonomikų, bando išlaikyti neutralią poziciją ir ragina taikiai išspręsti Rusijos invazijos Ukrainoje klausimą.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.

Kaip rašo portalas „Unian“, Rusija raketomis atakavo Odesos Izmailo rajoną. Informacija apie nuostolius ir aukas tikslinama. 

Apie tai pranešė operatyvinė vadovybė „Pietūs“. Ji taip pat nurodė, kad į Mykolajivą buvo paleista daugiau kaip 10 raketų.

Britų milijardierius Richardas Bransonas trečiadienį atvyko į Kyjivą.
R.Bransonas yra vienas turtingiausių Didžiosios Britanijos žmonių, kuriam priklauso grupė „Virgin“ įmonių, veikiančių įvairiuose sektoriuose – nuo aviacijos ir kosmoso iki garso įrašų, praneša BBC.

Ukrainoje R.Bransonas aplankė Antonovo aerodromą Hostomelyje (Kyjivo sritis), kuris buvo smarkiai apgadintas pirmosiomis karo dienomis. Pasak vietos administracijos vadovo Taraso Dumenko, R.Bransonas išnagrinėjo aerodromo atkūrimo galimybes.

Nuotr. iš Taraso Dumenko „Facebook“ profilio/Richardas Bransonas „Antonov“ aerodrome

Tame pačiame aerodrome buvo ir didžiausias pasaulyje krovininis lėktuvas An-225 „Mrija“. Jis yra sunaikintas per apšaudymus, o anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jam atkurti prireiks kelerių metų ir maždaug 3 mlrd. dolerių.

Ukraina trečiadienį palankiai įvertino NATO sprendimus pažadėti didesnę paramą Kyjivui, kuris kovoja su Rusijos invazija, ir pakviesti Suomiją bei Švediją prisijungti prie JAV vadovaujamo aljanso.

„Šiandien Madride NATO įrodė, kad gali priimti sudėtingus, bet svarbius sprendimus. Sveikiname aiškią poziciją dėl Rusijos, taip pat [kvietimą] prisijungti Suomijai ir Švedijai. Tokia pat tvirta ir aktyvi pozicija dėl Ukrainos padės apsaugoti euroatlantinį saugumą ir stabilumą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovo Oleksandro Chorunžy teigimu, aukų per Rusijos ataką Kremenčuko prekybos centre skaičius galėjo būti mažesnis, jeigu būtų laiku ir tinkamai sureaguota į paskelbtą oro pavojų. 

„Žuvusiųjų skaičius galėjo būti daug mažesnis, jei visi būtų atlikę veiksmus, kurių reikėjo, kai pasigirdo pavojaus signalas. Gyvename tokiame amžiuje, kai nepaklusimas įspėjimui kainuoja gyvybę. Suveikus pavojaus signalui, visi turi nedelsdami palikti pastatą ir eiti į artimiausią slėptuvę“, – sakė jis.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus teigia, kad Lysyčansko mieste naudoja priešpėstines minas. Anot jo, tokios minos yra ypač pavojingos, nes „jos guli bet kur, ir bet kuris vaikas ar civilis, išėjęs teikti humanitarinės pagalbos, gali ant jų užvažiuoti ir žūti arba netekti galūnės.“

S.Haidajaus teigimu, miestą Rusija bombarduoja nuolatos, apšaudymai vyksta keliais frontais.

Į Lysyčanską stengiamasi pristatyti humanitarinę pagalbą. Šiuo metu jame tebėra apie 15 tūkst. žmonių, CNN pasakojo S.Haidajus.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Jis pakartojo, kad Lysyčanskas yra paskutinis Luhansko srities forpostas bei pridūrė, jog „karine prasme vieno miesto praradimas yra tarsi mūšio pralaimėjimas, tai nėra pralaimėtas karas“.

„Gali būti, kad per Lysyčansko šturmą jie praras tiek daug technikos ir karių, kad nebegalės iki galo vykdyti puolamųjų operacijų, kurių metu gausime daugiau vakarietiškos ginkluotės, kuri nugalės mūsų priešą. Ir mes ne tik sustabdysime, bet ir pradėsime deokupaciją“, – sakė jis CNN.

NATO lyderiai trečiadienį pasmerkė Rusijos Ukrainoje vykdomą „siaubingą žiaurumą“ ir pažadėjo labiau paremti Kyjivą, kuris kovoja su Maskvos puolimu.

„Ukraina gali pasikliauti mumis tiek ilgai, kiek reikės“, – Madride vykstančiame viršūnių susitikime sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO imasi didžiausio gynybos pajėgumų stiprinimo nuo Šaltojo karo pabaigos, bandydamas sutramdyti Rusiją. Lietuva sulauks daugiau sąjungininkų karių, karinės įrangos ir technikos, bus peržiūrėti gynybos planai.

NATO viršūnių susitikimo sprendimus 15min studijoje portalo vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis aptarė su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu.

VIDEO: Ar NATO sutramdys Rusiją? Pokalbis su Lietuvos kariuomenės vadu

Ar NATO sutramdys Rusiją? Pokalbis su Lietuvos kariuomenės vadu

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Madride vykstantis NATO viršūnių susitikimas tikriausiai yra paskutinė proga sustiprinti regionui ir taip sustabdyti Rusiją.

„Manau, kad Rusija turi suprasti, jog Europa ir demokratinis pasaulis nėra silpnas, kad galime priimti reikiamus sprendimus, kurie būtų adekvatūs dabartinei situacijai“, – žurnalistams prieš susitikimą trečiadienį sakė G.Nausėda.

„Labai tikiuosi, kad pasinaudosime šia galimybe. Tai tikriausiai yra paskutinė galimybė priimti sprendimus, kurie bus pakankamai tvirti sustabdyti Rusijai, užkirsti kelią Rusijai nuo tolesnių veiksmų ir pasiekti, kad šis nuotykis Ukrainoje, jeigu jį galima taip pavadinti, liausis“, – pridūrė jis.

„Jeigu tai tęsis, kitas taikinys gali būti Baltijos šalys ar bet kuri kita valstybė Europoje, nes apetitas atkurti imperijai yra tiesiog neribotas“, – kalbėjo šalies vadovas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

NATO lyderiai turėtų patvirtinti rytiniame sparne dislokuotų sąjungininkų batalionų didinimo iki brigados dydžio vienetų ir kitoms priemonėms, skirtomis apsaugoti regioną nuo galimos Rusijos agresijos.

Tarptautiniai Aljanso batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos.

Pasak G.Nausėdos, regionui reikia „karių ant žemės“, jis nebegali priklausyti nuo įsipareigojimų Aljansui atsiųsti papildomas pajėgas jau prasidėjus konfliktui.

Jo teigimu, dėl grėsmės Rusijos ir Baltarusijos pajėgoms blokuoti sąjungininkų atvykimą į regioną per Suvalkų koridorių.

„Tai koridorius, kurį Rusija gali išnaudoti geopolitiškai ir strategiškai. Turime jį uždaryti, pirmiausia, su stipriu priešakiniu buvimu“, – kalbėjo G.Nausėda.

Jis taip pat paragino Vakarų šalis spartinti sprendimų priėmimą dėl paramos Ukrainai.

„Laiko faktorius yra esminis. Kiekvieną dieną žudomi žmonės, naikinami miestai ir naikinama infrastruktūra (...) yra pernelyg ilgo laukimo kaina“, – tvirtino prezidentas.

Lietuva bei kitos Baltijos ir Vidurio Europos šalys taip pat siekia, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri nekeista jau 12 metų, Rusija būtų įvardinta kaip grėsmė.

Suomijos padangų gamintoja „Nokian Tyres“ nusprendė dėl karo Ukrainoje uždaryti Rusijoje turimą gamyklą ir pasitraukti iš šios šalies rinkos.

„Kruopščiai apsvarstę ir įvertinę įvairias galimybes, nusprendėme pasitraukti iš Rusijos ir sutelkti dėmesį į augimo perspektyvas kitose rinkose. Tai nebuvo lengvas sprendimas, nes Rusijoje turime daugiau kaip 1,6 tūkst. darbuotojų, kurių patirtį labai vertiname, taip pat per 17 metų buvome išplėtoję ilgalaikius santykius su klientais ir tiekėjais“, – „Nokian Tyres“ pranešime cituojamas jos vadovas Jukka Moisio.

Bendrovė nurodė, jog pasitraukdama iš Rusijos nurašys maždaug 300 mln. eurų vertės aktyvų šioje šalyje.

„Nokian Tyres“ padangų gamykla Rusijoje, netoli Sankt Peterburgo, pradėjo veikti 2005-ųjų rudenį – jos gamybos pajėgumas siekia 17 mln. padangų per metus. Kovo pabaigoje Suomijos bendrovė paskelbė nutraukianti investicijas į padangų gamybą Rusijoje, tačiau šios gamyklos tuomet nesustabdė.

Suomijos padangų gamintoja skelbia pasitraukdama iš Rusijos didins savo gamyklų Suomijoje ir JAV pajėgumus.

„Nokian Tyres“ gamina padangas lengviesiems automobiliams, visureigiams, komerciniams automobiliams ir sunkiasvorėms transporto priemonėms. Ji taip pat valdo „Vianor“ padangų centrų tinklą.

Maskva trečiadienį pareiškė, kad Madride vykstantis NATO viršūnių susitikimas įrodo, jog Aljansas siekia sulaikyti Rusiją, o Suomijos ir Švedijos siekį tapti NATO narėmis ji laiko „destabilizuojančiu“ veiksniu.

„Viršūnių susitikimas Madride patvirtina ir įtvirtina šio bloko agresyvaus Rusijos sulaikymo politiką“, – sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Manome, kad Šiaurės Atlanto aljanso plėtra yra visiškai destabilizuojantis veiksnys tarptautiniuose reikaluose“, – kalbėjo jis.

Trečiadienį NATO lyderiai turi pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso, Turkijai atsisakius prieštaravimų šiuo klausimu, o per aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dominuoja Maskvos intervencijos į Ukrainą tema, Aljansas sieks pertvarkyti savo gynybos ir atgrasymo pajėgumus.

Praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po to, kai Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pakeitė Europos saugumo situaciją, lyderiai susirinko Madride į, NATO vadovo Jenso Stoltenbergo teigimu, „istorinį ir transformuojantį viršūnių susitikimą“, skirtą Aljanso ateičiai.

S.Riabkovas sakė, kad Rusija žinojo, ko tikėtis iš šio viršūnių susitikimo.

„Bus priimta nauja strateginė koncepcija, kurioje Rusija bus vadinama grėsme Aljansui“, – sakė jis.

„Tai neturi nieko bendra su realiu gyvenimu. Tai aljansas kelia mums grėsmę“, – tvirtino jis.

Be to, S.Riabkovas sakė, kad Rusijos neišgąsdins JAV karinių pajėgų didinimas Europoje, toliau augant įtampai dėl Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje.

„Manau, kad tie, kurie siūlo tokius sprendimus, turi iliuzijų, kad jiems pavyks įbauginti Rusiją, kaip nors ją pažaboti – jiems nepavyks“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas.

„Šalių, kuriose atsiras papildomi kontingentai, saugumas nebus sustiprintas. Stabilizacijos perspektyva bus tolima. Padidės rizika“, – pridūrė jis.

Pasak jo, Rusija į tai reaguos.

„Turime pajėgumų ir išteklių“, – pridūrė S.Riabkovas. – Tai, kas vyksta dabar, neabejotinai paskatins mus imtis kompensacinių priemonių.“

Norvegija trečiadienį pranešė, kad padovanos Ukrainai tris salvinės raketų ugnies sistemas, kai panašius sprendimus priėmė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos.

Kyjivas, kurio pajėgoms sunkiai sekasi ginti rytinį Donbaso regioną, ne kartą ragino savo sąjungininkus suteikti daugiau sunkiosios ginkluotės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mykolajivas atakuotas raketomis

„Turime ir toliau remti Ukrainą, kad ji galėtų tęsti kovą už laisvę ir nepriklausomybę“, – sakoma Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo pareiškime.

Salvinės raketų ugnies sistemos, kurių veikimo nuotolis ir tikslumas yra didesni nei Rusijos artilerijos, bus pristatytos kartu su Didžiosios Britanijos perduodamomis sistemomis, pranešė Oslas.

„Mūsų ginklus reikia iš esmės atnaujinti, todėl susitarėme su britais, kad perduosime jiems norvegiškų ginklų, kad jie galėtų Ukrainai nusiųsti dalį savo ginklų“, – sakė ministras. Jis pasidžiaugė „geru sąjungininkų bendradarbiavimu“.

Norvegija taip pat nusiųs Ukrainai dar 5 tūkst. granatų, papildysiančių ankstesnę analogišką šių ginklų siuntą.

JAV birželio 1 dieną paskelbė, kad pagal 700 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai atsiųs keturias salvinės raketų ugnies sistemas „M142 HIMARS“. Jų veikimo nuotolis ir tikslumas yra didesnis negu šiuo metu naudojamų Ukrainos.

Be to, JK ir Vokietija susitarė perduoti Ukrainai tris raketų sistemas MLRS.

Jungtinė Karalystė stabdytų gamtinių dujų perdavimą į Europos Sąjungą, jei krizė žemyninėje Europoje dėl sumažėjusio jų tiekimo iš Rusijos pagilėtų, skelbia „Financial Times“, remdamasis šaltiniais šalies vyriausybėje.

Anot leidinio, JK pritrūkus dujų saviems poreikiams patenkinti, būtų stabdomas jų perdavimas per Šiaurės jūrą iki Belgijos nuteistu vamzdynu.

Anot JK perdavimo tinklų operatorės „National Grid“ atstovų, kad JK vyriausybė tiekimo planus peržiūri kasmet, o „aktualus sprendimas atspindės aplinkybes“.

Tuo tarpu JK energetikos kompanijos ragino šalies vyriausybę susilaikyti nuo tokių sprendimų dėl galimo neigiamo poveikio ekonomikai, pažymi leidinys.

Gamtinės dujos sudaro apie 24 proc. ES energijos bendro suvartojimo. ES importu patenkina maždaug 90 proc. gamtinių dujų poreikio, iš kurių apie 40 proc. sudaro rusiškos dujos.

Tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir Ukrainos pietinių Zaporižios bei Chersono sričių pradės reguliariai kursuoti autobusai ir traukiniai, trečiadienį pranešė Maskvos primesta vietos valdžia.  

„Nuo liepos 1 dienos pirmą kartą per aštuonerius metus tarp Krymo ir Chersono bei Zaporižios sričių pradės reguliariai kursuoti autobusai ir traukinai“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė aneksuoto Krymo pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas.

Keleivių saugumą užtikrins Rusijos nacionalinės gvardijos nariai, pridūrė jis. 

Nuo pirmųjų Maskvos invazijos savaičių Ukrainos pietinės Chersono ir Zaporižios sritys yra didžia dalimi kontroliuojamos rusų pajėgų ir dabar priverstinai integruojamos į Rusijos ekonomiką.

Rusija Ukrainai priklausantį Juodosios jūros Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metais.  

Vis daugiau Rusijos ir Kremliui lojalių vietos pareigūnų kalba, kad Maskva neketina pasitraukti iš Chersono srities ir šiuo metu jos kontroliuojamų teritorijų Zaporižioje. Promaskvietiški pareigūnai pietų Ukrainoje sakė, jog tikisi organizuoti referendumą.  

Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas patvirtino, kad tokie planai yra rengiami, o vietos valdžia ruošiasi surengti „referendumą“.

„Chersono sritis priims sprendimą ir taps Rusijos Federacijos dalimi“, – sakė jis per platformą „Telegram“.

Rusijos remiamos okupuoto Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremušovas agentūrai "Reuters" sakė, kad referendumo dėl regiono prisijungimo prie Rusijos Federacijos data dar nepaskirta, tačiau jis tikisi, kad balsavimas įvyks "per artimiausią pusmetį".

NATO lyderiai sako, kad svarbiausias Madride vykstančio viršūnių susitikimo prioritetas – sustiprinti Aljanso pajėgas Rytų Europoje, kad būtų galima atremti Rusijos keliamą grėsmę.  

Trečiadienį į derybas atvykęs Jungtinė Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad NATO turi išmokti „kelių pastarųjų mėnesių pamokas ir peržiūrėti savo planus rytiniame sparne“.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė, kad NATO įsipareigojimas smarkiai padidinti greitojo reagavimo pajėgas  padarys Europą „saugesnę“.

„Rusija kelia grėsmę ne tik Europai, bet ir visai NATO“, – sakė jis. 

NATO pranešė, kad karinis aljansas padidins savo aukštos parengties pajėgas nuo 40 000 iki 300 000 karių. 

Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šį žingsnį pavadino „didžiausia mūsų kolektyvinės gynybos ir atgrasymo pertvarka nuo Šaltojo karo laikų“.

Įžanginėje viršūnių susitikimo darbo sesijoje trečiadienį daugiausiai dėmesio bus skirsta temai, kaip NATO galėtų labiau paremti Ukrainą. 

Rusija skelbia Mykolajive sunaikinusi karių mokymo bazę, rašo „The Guardian“.

Tuo metu Ukraina skelbė, kad rusų raketa trečiadienio rytą pataikė į daugiabutį. Atakos metu žuvo keletas žmonių.

„The Guardian“ cituojamoje ataskaitoje taip pat teigiama, kad Rusija praktiškai sunaikino Ukrainos 108-ąjį batalioną, per dieną sunaikino keturis vadavietes, įskaitant dvi Charkive, numušė lėktuvą MiG-29, du lėktuvus Su-25, sraigtasparnį Mi-8 ir devynis ukrainiečių bepiločius orlaivius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebūtų pradėjęs karo Ukrainoje, jei būtų moteris, pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas..

„Jei Putinas būtų moteris, o jis, aišku, toks nėra, bet jei būtų, tikrai nemanau, kad jis būtų pradėjęs beprotišką, mačistinį invazijos ir smurto karą taip, kaip pradėjo“, – sakė B.Johnsonas antradienį vakare Vokietijos transliuotojui ZDF.

Pasak britų premjero, V. Putino invazija į Ukrainą yra „puikus toksiško mačizmo pavyzdys“.

B.Johnsonas taip pat paragino užtikrinti geresnį mergaičių švietimą visame pasaulyje ir siekti, kad „daugiau moterų užimtų vadovaujamas pareigas“. 

Premjeras pripažino, jog „žmonės, suprantama, nori, kad karas baigtųsi“, tačiau šiuo metu „jokio susitarimo nėra“.

„Putinas nepateikia taikos pasiūlymo“, – kalbėjo jis. 

B.Johnsonas pridūrė, jog Vakarų sąjungininkės turi remti Ukrainą, kad ji būtų geriausioje įmanomoje strateginėje pozicijoje tuo atveju, jei taikos derybos su Maskva taptų įmanomos.

Vokietija ketina didinti investicijas į gynybą, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir taps didžiausia NATO finansuotoja Europoje, antradienį pažadėjo kancleris Olafas Scholzas.

Kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija „aiškiai daro didžiausią indėlį“ NATO biudžetui, duodamas interviu transliuotojui ARD sakė O.Scholzas.

Kalbėdamas baigiantis Vokietijoje surengtam Didžiojo septyneto lyderių susitikimui O.Scholzas sakė, kad jo šalis kuria „didžiausią įprastinių pajėgų kariuomenę Europoje NATO pagrindu“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas

Praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje O.Scholzas paskelbė apie įkuriamą 100 mlrd. eurų fondą, turėsiantį sustiprinti Vokietijos gynybos pajėgumus ir likviduoti dešimtmečius trukusį finansavimo stygių.

Kancleris taip pat pažadėjo įvykdyti NATO įpareigojimus, kad bloko narės gynybai skirtų ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Sąjungininkai daug metų kritikavo Berlyną, kad šis nepakankamai prisideda prie Aljanso finansavimo.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sustiprino įsitikinimą, jog „turėtume išleisti daugiau pinigų gynybai“, sakė O.Scholzas.

„Kelerius ateinančius gynybai išleisime apytikriai po 70–80 mlrd. eurų per metus“, – pažymėjo jis ir pridūrė, jog reikš, kad „Vokietija yra daugiausiai į tai investuojanti šalis“.

Vasarį paskelbtas O.Scholzo pareiškimas laikomas svarbiu Berlyno politikos posūkiu, užbaigiančiu tradiciškai atsargų Vokietijos požiūrį į gynybą, paaštrintą kaltės dėl šalies vaidmens sukeliant Antrąjį pasaulinį karą jausmo.

Nuo Šaltojo karo pabaigos Vokietija nuolat mažino savo kariuomenę. 1990 metais, kai Vokietija buvo iš naujo suvienyta, jos pajėgas sudarė apie 500 tūkst. karių, o dabar jų belikę apie 200 000.

Antradienį NATO sąjungininkai pradėjo rinktis į Madride vyksiantį Aljanso aukščiausio lygio susitikimą, per kurį Jungtinės Valstijos tikriausiai paskelbs apie naujus ilgalaikius karinius dislokavimus Europoje.

Čekijos valstybės kontroliuojama energetikos grupė ČEZ su JAV „Westinghouse“ ir Prancūzijos „Framatome“ pasirašė branduolinio kuro šalyje veikiančioms elektrinėms tiekimo sutartis, atsisakydama rusiško.

10 metų trukmės sutartys dėl Temelino branduolinės jėgainės aprūpinimo kuru įsigalios nuo 2024 metų, pasibaigus ilgalaikės sutarties su Rusijos „Rosatom“ priklausančios tiekėjos TVEL galiojimui, pranešė ČEZ.

Ji skelbia šiuo metu turinti kuro maždaug dvejiems Temelino AE eksploatavimo metams, o antrosios šalyje veikiančios Dukovanų atominės elektrinės atsargos yra dar didesnės – maždaug trejiems metams.

„Mūsų tikslas – diversifikuoti tiekėjų skaičių, kad sumažintume riziką, jog dėl kokių nors priežasčių gali sutrikti tiekimas“, – sakė ČEZ kuro ciklo departamento vadovas Ladislavas Štepanekas.

Temelino ir Dukavanų branduolinės jėgainės, kurių galia – apytikriai po 2000 megavatų, patenkina daugiau kaip trečdalį šalies elektros poreikio. Pirmoji elektrinė turi du, antroji – keturis reaktorius. Šiuo metu kurą abiems joms tiekia Rusijos TVEL.

Čekija dukart daugiau nei kaimyninės Austrija ir Vokietija naudoja branduolinę energetiką. Šiais metais ČEZ paskelbė tarptautinį konkursą naujo reaktoriaus statybai Dukovanų elektrinėje.

Nuo Rusijos surengtos invazijos į Ukrainą pradžios iš viso nukauta 35 450 rusų karių, nurodo Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Per pastarąją parą sunaikinta 200 rusų karių.

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šios informacijos negalima patikrinti.

Europos Sąjungos draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius potencialiai gali būti skausmingesnis Maskvai už Bendrijos embargą rusiškai naftai, sako analitikai. 

Draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius numatytas šeštajame ES ekonominių sankcijų Rusijai pakete. Šiomis sankcijomis siekiama nubausti Rusiją už jos agresiją prieš Ukrainą.     

Tuo metu Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai nori nustatyti iš Rusijos importuojamos naftos kainos „lubas“, siekdami dar labiau apkarpyti Kremliaus pajamas. 

ES draudimas apdrausti ir perdrausti rusišką naftą gabenančius laivus įvedamas Maskvai siekiant padidinti pardavimus Kinijai bei Indijai ir taip bandant sumažinti embargo poveikį.

„Skausmingesnis už embargą“

Draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius laivus „turės didesnių pasekmių naftos rinkai nei ES naftos embargas“, pažymėjo Vokietijos banko „Commerzbank“ analitikas Carstenas Fritschas.

Įmonėms nebebus leidžiama gabenti naftą iš Rusijos jūra arba apdrausti tokius krovinius.

ES draudikai turi iki metų galo pasirengti įgyvendinti šį draudimą, o Jungtinės Karalystės draudikai turėtų pasekti jų pavyzdžiu.

„Poveikis bus, ir jis darys įtaką kainodarai“, – sakė JAV finansų maklerio įmonės „Marsh“ tarptautinio jūrų transporto skyriaus vadovas Marcusas Bakeris.

Panašus draudimas buvo įvestas ir 2012 metais, kai ES uždraudė Europos draudikams ir perdraudikams apdrausti iranietišką naftą gabenančius laivus.

Blokas taip pat įvedė draudimą pirkti iranietišką naftą. Naftos embargas buvo viena iš sankcijų, įvestų šiitiškai respublikai už jos branduolinę programą.   

Komercinių laivų operatoriai privalo apdrausti laivą, jo krovinį ir apsidrausti apsaugos ir žalos atlyginimo draudimu nuo tokių įvykių, kaip karas ir žala aplinkai.

Jūrų draudimo brokerio „Eyssautier-Verlingue“ vykdomasis direktorius Mathieu Berrurier naujienų agentūrai AFP sakė, kad galimoms išmokoms dėl tokių įvykių reikia didelių grynųjų pinigų sumų.

Dėl to draudikai steigia apsaugos ir žalos atlyginimo klubus, kurie „gali pasiūlyti garantijas, atitinkančias riziką, susijusią su tokiais įvykiais kaip didelis naftos išsiliejimas ar susidūrimas su vandenyno laineriu“, sakė M.Berrurier.

„Reikalingos milžiniškos sumos“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad tokios nelaimės gali kainuoti „milijardus dolerių“.

2008–2012 metais Rusijos prezidento pareigas ėjęs Dmitrijus Medvedevas, kuris šiuo metu yra šalies Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, užsiminė, kad Maskva galėtų apeiti draudimą suteikdama valstybės garantijas naftos eksportui.

123rf.com nuotr. /Naftos gavyba

Tai leistų Rusijai apsidrausti pačiai ir apeiti ES sankcijas, tvirtino jis.

„Tai iš dalies tiesa“, – sakė konsultacijų įmonės „Energy Aspects“ analitikė Livia Gallarati. 

Tačiau turint galvoje, kad net 95 proc. apsaugos ir žalos atlyginimo draudimo rinkos tenka ES ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiems draudikams, Rusijai bus sunku visiškai apeiti draudimą.

„Rinka taip stipriai persipynusi su Europa, kad bus beveik neįmanoma“ išvengti draudimo poveikio, naujienų agentūrai AFP sakė vienas naftos laivybos sektoriaus vadovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. 

„Nėra labai brandžios ir gilios alternatyvios draudimo rinkos“, – pridūrė jis.

Didžiosios Britanijos žvalgyba teigia, kad Rusija ir toliau rengs raketų smūgius į objektus Ukrainoje, kad neleistų Ukrainos kariuomenei aprūpinti fronto liniją. Prognozuojama, kad dėl tiksliųjų ginklų trūkumo ir taikinių nustatymo klaidų bus ir civilių aukų.

VIDEO: Užfiksuota akimirka, kaip raketa pataikė į prekybos centrą Kremenčuke

Užfiksuota akimirka, kaip raketa pataikė į prekybos centrą Kremenčuke

Ukraine government organization

„Yra reali tikimybė, kad 2022 m. birželio 27 d. raketos smūgiu į Kremenčuko prekybos centrą buvo siekiama pataikyti į šalia esantį infrastruktūros objektą“, – teigiama apžvalgoje.

Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke

+2

Žvalgyba primena, kad dėl netikslių Rusijos tolimojo nuotolio smūgių anksčiau jau yra buvę masinių civilių aukų, įskaitant keliasdešimt žuvusiųjų 2022 m. balandžio 9 d. Kramatorsko geležinkelio stotyje.

„Tikėtina, kad Rusijos planuotojai, pajutę karinį poreikį smogti taikiniui, bus pasirengę didelei šalutinei žalai. Beveik neabejotina, kad Rusija ir toliau tęs smūgius, siekdama sutrikdyti Ukrainos fronto pajėgų aprūpinimą“, – teigė Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnyba.

„Tikėtina, kad dėl to, jog Rusijai trūksta pažangesnių tiksliai valdomų smogiamųjų ginklų, ir dėl profesionalaus vadovavimo trūkumų toliau žus civiliai gyventojai“, – teigiama apžvalgoje.

Pranešama, kad Rusijos pajėgos ir toliau palaipsniui daro pažangą apsupdamos Lysyčanską. Nuo 2022 m. birželio 25 d. Rusijos pajėgos pasistūmėjo dar 2 km netoli Lysyčansko naftos perdirbimo gamyklos į pietus nuo miesto.

Pirmadienį, birželio 27 d., Rusijos ginkluotosios pajėgos raketomis apšaudė Kremenčuko mieste, Poltavos srityje, buvusį prekybos centrą. Smogta tuo metu, kai prekybos centre būna daugiausia žmonių. Ukraina skaičiuoja, kad rusų surengtos atakos metu žuvo per 20 žmonių, dar kelios dešimtys yra sužeisti ir paskelbti dingusiais be žinios.

Ukrainos gynybos ministerija išplatino vaizdo įrašą, kaip į pastatą rėžėsi nekaltus žmones pražudžiusi raketa.

VIDEO: Užfiksuota akimirka, kaip raketa pataikė į prekybos centrą Kremenčuke

Užfiksuota akimirka, kaip raketa pataikė į prekybos centrą Kremenčuke

Ukraine government organization

Baltarusija, sekdama savo artimiausios sąjungininkės Rusijos pavyzdžiu, o abiem šioms autoritarinėms valstybėms dėl Vakarų sankcijų esant atkirstoms nuo tarptautinių finansų rinkų, vienašališkai nusprendė nacionaline valiuta atsiskaitinėti už užsienio valiutomis išreikštas tarptautinių skolinių vertybinių popierių emisijas, nepaisant tokio jų sąlygų pažeidimo.

„Baltarusija savo euroobligacijų skolinius įsipareigojimus vykdys Baltarusijos rubliais. Vyriausybė kartu su centriniu banku priėmė atitinkamą sprendimą. (...) Ši priemonė yra priverstinė ir būtina dėl mokėjimų tarpininkų bei kitų tarptautinės atsiskaitymų ir kliringo sistemos dalyvių nesugebėjimo užtikrinti lėšų pervedimus visiems euroobligacijų turėtojams laiku ir visiškai“, – šalies valstybinė žiniasklaida cituoja vyriausybės pranešimą.

Minskas, kaip ir Maskva, nusprendė, kad mokėjimų kreditoriams sumos bus paskaičiuojamos pagal jų nustatytą oficialų nacionalinių valiutų kursą, o atsiskaitymai vyks per jų nacionalinius depozitoriumus.

Baltarusijos finansų ministras Jurijus Seliverstovas yra pareiškęs nelaikąs „problema ar baime“ techninio nemokumo paskelbimą jo šaliai, nes esą to priežastys – Vakarų sankcijos Minskui.

Anksčiau Baltarusijos valdžia nusprendė vietiniais rubliais atsiskaitinėti už valstybės skolas Pasaulio bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui bei Šiaurės investicijų bankui, taip pat leido šalies įmonėms ir bankams taip atsiskaitinėti su užsienio kreditoriais.

Šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja penkios Baltarusijos tarptautinių skolinių vertybinių popierių emisijos, iš viso už 3,25 mlrd. JAV dolerių.

Rusija iki penktadienio užblokuos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nuolatinės misijos atnaujinimą, taip užbaigdama šios grupės darbą karo krečiamoje šalyje, nurodė diplomatiniai šaltiniai.

Rusija „turi galią užblokuoti mandatą iki birželio pabaigos ir sakė, kad ketina tai padaryti“, naujienų agentūrai AFP sakė Danijos ambasadorius Henrikas Villadsenas, nuo 2018 metų dirbantis misijos projektų koordinatoriumi.

Jis patvirtino ankstesnį Lenkijos, šiuo metu pirmininkaujančios ESBO, pranešimą: „Deja, ji [misija] formaliai baigiasi po septynių dienų dėl Rusijos veto.“

ESBO padeda Ukrainai priderinti prie demokratijos standartų savo įstatymus, institucijas ir praktiką.

Šioje misijoje įdarbinta 110 žmonių, daugiausiai ukrainiečių, dalyvaujančių maždaug 40-yje projektų. Be kita ko, misija prisideda prie pastangų gerinti vandens kokybę, teritorijų išminavimo, kovos su prekyba žmonėmis, korupcija ir smurtu artimoje aplinkoje, nurodė H. Villadsenas.

„ESBO yra inkubatorius plėtojant praktikas, kurios dar neegzistuoja“, – sakė H.Villadsenas, kurio koordinuojamų projektų metinis biudžetas buvo 3,6 mln. eurų.

„Pavyzdžiui, nuo 2010 metų dirbome, kad užtikrintume, jog Ukraina atitiktų tarptautinius standartus“ teritorijų išminavimo srityje.

ESBO taip pat rėmė Ukrainos rinkėjų sąrašų suskaitmeninimą, siekiant sukurti bendrą registrą ir išvengti klastojimo.

Rusija jau yra užblokavusi ESBO stebėtojų misijos Ukrainoje pratęsimą. Organizacijos stebėtojai nuo 2014 metų rinko medžiagą apie konfliktą tarp Ukrainos vyriausybės ir prorusiškų separatistų šalies rytuose.

Visi ESBO sprendimai yra priimami bendru sutarimu.

Organizacija, kurios būstinė yra Vienoje, buvo įkurta 1975 metais, tęsiantis Šaltajam karui, kad būtų plėtojami ryšiai tarp Vakarų ir Rytų blokų.

Šiuo metu ESBO turi 57 nares, įskaitant NATO šalis ir Maskvos sąjungininkes.

Naujausiais duomenimis, per Rusijos surengtą atakų smūgį Mykolajivo mieste žuvo mažiausiai trys žmonės, dar penki buvo sužeisti.

Miesto meras Oleksandras Senkevičius sako, kad buvo paleistos aštuonios raketos. Bent viena jų buvo sparnuotoji X-55.

Trečiadienį per Rusijos raketų smūgį į gyvenamąjį namą Ukrainos pietiniame Mykolajivo mieste žuvo mažiausiai trys žmonės ir penki buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia, kuri pradėjo gelbėti išgyvenusius.

Atakos metu pataikyta į daugiabutį, jo viršutinis aukštas sugriautas.

Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi regiono gubernatoriumi, praneša, kad per Rusijos ataką gyvenamajam namui Mykolajivo mieste žuvo du žmonės, o trys buvo sužeisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą paragino JT apsilankyti Kremenčuko miesto prekybos centre, kuriam raketomis smogė Rusijos pajėgos. 

V.Zelenskis, vilkėdamas neatskiriama jo įvaizdžio dalimi tapusius chaki spalvos marškinėlius, paragino Saugumo Tarybą, kuriai priklauso ir Rusija, tylos minute pagerbti karo aukas.   

Prekybos centras Kremenčuke po rusų apšaudymo

+15

„Siūlau Jungtinėms Tautoms atsiųsti arba specialųjį atstovą, arba Jungtinių Tautų generalinį sekretorių,.. kad Jungtinės Tautos galėtų nepriklausomai išsiaiškinti informaciją ir įsitikinti, kad tai tikrai buvo Rusijos raketų smūgis“, – sakė V.Zelenskis apie pirmadienio ataką, per kurią žuvo mažiausiai 18 žmonių. 

Jis taip pat paprašė JT teisiškai apibrėžti sąvoką „teroristinė valstybė“, teigdamas, kad vasario 24 dieną prasidėjusi Maskvos invazija į jo šalį rodo „neatidėliotiną būtinybę ją tiesiogine prasme įtvirtinti Jungtinių Tautų lygmeniu ir nubausti bet kurią teroristinę valstybę“.

V.Zelenskis kalbėjo neeiliniame Saugumo Tarybos posėdyje, sušauktame po rusų pajėgų raketų smūgio žmonių pilnam prekybos centrui Kremenčuke, sukėlusio didžiulį gaisrą.  

Be 18 žinomų aukų, dar dešimtys žmonių buvo sužeisti, o daugelis vis dar laikomi dingusiais be žinios, nurodo ukrainiečių pareigūnai. 

Rusijos kariuomenė antradienį pareiškė, kad smogė netoliese veikusiam ginklų sandėliui ir kad gaisrą prekybos centre sukėlė šaudmenų sprogimai, o ne jos paleista raketa. Maskva tvirtino, kad prekybos centras atakos metu „neveikė“.   

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Tačiau vietos gyventojai tokias kalbas atmetė ir naujienų agentūrai AFP sakė, kad jiems nėra žinoma, jog toje teritorijoje būtų laikomi ginklai.

Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas antradienį pakartojo tuos Maskvos teiginius Saugumo Tarybai ir pasiskundė dėl Ukrainos lyderio kalbos. Jis sakė, kad JT „neturėtų būti paverstos prezidento Zelenskio nuotolinės viešųjų ryšių kampanijos platforma, siekiant gauti daugiau ginklų“ iš NATO.

Prieš V.Zelenskio kreipimąsi JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo Saugumo Tarybai sakė, kad JT jau užregistravo Ukrainoje daugiau kaip 10,6 tūkst. civilių aukų, tarp jų 4 731 žuvusįjį. Ji sakė, kad tikrasis aukų skaičius yra „gerokai didesnis“.

Ukrainos vadovas pastarąjį kartą į Saugumo Tarybą kreipėsi balandžio 5 dieną. 

Prieš antradienio posėdį Prancūzija, Airija, Norvegija, Didžioji Britanija, Jungtinės Valstijos ir Albanija kartu su Ukrainos ambasadoriumi paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad „griežtai smerkia 2022 metų birželio 25-27 dienomis suintensyvėjusius Rusijos raketų smūgius Ukrainos teritorijoje, nukreiptus į gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą“. 

Pareiškime rašoma, kad smūgis Kremenčuko prekybos centrui buvo „akivaizdi ataka“ prieš civilius. Jame taip pat reikalaujama, kad Rusija nedelsdama nutrauktų karinius veiksmus ir pasitrauktų iš Ukrainos.   

Trečiadienį ryte Mykolajive griaudėjo sprogimai, pranešė miesto meras Oleksandras Senkevičius „Telegram“ tinkle.

Jis taip pat nurodė, kad į sprogimų vietas vyksta greitosios pagalbos medikai.

Kol kas nežinoma, kokia patirta žala ir ar yra aukų.

Kanada suteiks Ukrainai beveik 150 mln. JAV dolerių lengvatinę paskolą ir investuos 115 mln. JAV dolerių į taikos ir saugumo projektus bei humanitarinę pagalbą, įskaitant sprendimus žemės ūkio srityje, pavyzdžiui, grūdų saugyklas, skelbia pravda.ua, kuri cituoja Kanados premjerą Justiną Trudeau.

JAV įsikūręs Karo studijų tyrimų institutas savo naujausioje ataskaitoje skelbia, kad Rusijos pajėgos toliau tęsia puolimo operacijas į pietus ir pietvakarius nuo Lysyčansko. Luhansko pseudorespublikos pareigūnai teigia, kad Ukrainos pajėgos pradėjo trauktis iš miesto, tačiau, pasak institucijos, negalima patvirtinti šių teiginių.

Rusijos okupacinė valdžia užimtose teritorijose toliau nesėkmingai bando įvesti rublių atlyginimų mokėjimą ir nustatyti sąlygas, kad išpūstų rinkėjų skaičių būsimame referendume.

Tuo metu Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimus į šiaurę nuo Chersono miesto ir, kaip pranešama, išlaisvino dvi gyvenvietes.