Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 30, 06:26 Atnaujinta 2022 06 30, 23:58

Sudėtinga padėtis Lysyčanske: evakuoti žmonių neįmanoma, rusų pajėgos įsitvirtino prie naftos perdirbimo gamyklos

Kyjivas ir Maskva įvykdė didžiausią nuo karo pradžios apsikeitimą belaisviais. Į Ukrainą sugrįžo 144 žmonės, iš kurių didžioji dalis – 95 – gynė Mariupolį bei „Azovstal“ gamyklą. 43 iš jų priklausė „Azov“ pulkui. Pranešama, kad Rusija per keturias dienas į Ukrainą paleido 131 raketą. Tęsiamas Lysyčansko miesto, kuriame tebėra apie 15 tūkst. gyventojų, puolimas.

Svarbiausios naujienos iš Ukrainos

  • NATO lyderiai pakvietė Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso, taip pat patvirtino sprendimą dėl Aljanso brigadų rytiniame sparne
  • Pranešama, kad situacija Lysyčanske – labai sudėtinga, Rusija bando šturmuoti miestą
  • Rusija per keturias dienas Ukrainą paleido 131 raketą
  • Kyjivas ir Maskva įvykdė didžiausią nuo karo pradžios apsikeitimą belaisviais. Iš viso į Ukrainą grįžo 144 žmonės, iš jų 95 gynė Mariupolį ir „Azovstal“ gamyklą

Svarbiausias trečiadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje
06:05

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

V.Zelenskis: Gyvačių sala – strateginis taškas

23:57

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Gyvačių salos atėmimas iš okupantų keičia situaciją Juodojoje jūroje.

„Gyvačių sala yra strateginis taškas ir labai keičia situaciją Juodojoje jūroje.

Tai dar negarantuoja saugumo, negarantuoja, kad priešas negrįš. Tačiau ji jau dabar gerokai apriboja užpuolikų veiksmus“, – vakariniame kreipimesi kalba V.Zelenskis.

 

Gyvačių sala šiandien

23:05

Po to, kai Rusijos pajėgos šios savaitės pradžioje paliko strateginį Juodosios jūros forpostą, pasirodė naujos palydovinės Gyvačių salos nuotraukos.

 

Karinė technika iš Prancūzijos

22:26

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Prancūzija pristatys Ukrainai šešias haubicas CAESAR ir šarvuočius, praneša „Kyiv Independent“.

E.Macronas pridūrė, kad Madride susitikę NATO sąjungininkai „vienbalsiai nusprendė“ padidinti humanitarinę ir karinę pagalbą Ukrainai, kuri bando kovoti su Rusijos pajėgomis.

 

Padėtis Lysyčanske nepaprastai sudėtinga, evakuoti žmones neįmanoma

20:20 Atnaujinta: 20:54

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis Rusijos puolamoje Rytų Ukrainos dalyje esančiame Lysyčansko mieste yra „nepaprastai sudėtinga“, o dėl nesiliaujančio apšaudymo neįmanoma evakuoti civilių gyventojų.

„Apšaudoma daug ir iš įvairių pusių. Rusijos kariuomenė iš įvairių pusių artėja prie Lysyčansko“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė S.Haidajus.

Pasak jo, Rusijos pajėgos lieka miesto pakraščiuose, kur šiuo metu nevyksta kautynės gatvėse.

S.Haidajus atmetė kartu su Maskvos pajėgomis kovojančių prorusiškų separatistų, kurie tvirtina kontroliuojantys pusę miesto, esančio kitapus upės nuo kaimyninio Sjevjerodonecko, kurį praėjusią savaitę užėmė Rusijos kariuomenė, teiginius.

Jo teigimu, Lysyčanskas apšaudomas „labai smarkiai,.. tai reiškia, kad nebeįmanoma evakuoti“ likusių 15 000 civilių gyventojų. Prieš karą miestas turėjo apie 100 000 gyventojų.

„Tai labai pavojinga“, – sakė S.Haidajus, pabrėždamas, kad dėl miesto geografinės padėties jį vis dėlto lengviau apginti nei Sjevjerodonecką.

„Galime tiesiog pasakyti, kad rusų yra labai daug ir jie atvyksta iš visų pusių. Yra neįtikėtinai daug mašinų ir artilerijos“, – teigė Luhansko srities administracijos vadovas.

Lysyčanskas yra paskutinis didelis miestas, kurį rusai siekia užimti Luhansko regione – vienoje iš dviejų didelio Donbaso regiono, kurį Maskva nori visiškai kontroliuoti, srityje.

Rusijos URM iškvietė JK ambasadorę dėl B.Johnsono pastabų apie V.Putiną

19:55

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį iškvietė Jungtinės Karalystės ambasadorę Maskvoje, protestuodama prieš britų ministro pirmininko Boriso Johnsono „grubias“ pastabas apie prezidentą Vladimirą Putiną, sakoma ministerijos pranešime.

Ambasadorei Deborah Bronnert pareikštas „griežtas“ protestas dėl „atvirai grubių Didžiosios Britanijos vadovybės komentarų apie Rusiją, jos lyderį, pareigūnus ir Rusijos žmones“, sakoma pareiškime.

„Ambasadorei buvo įteiktas pranešimas, kuriame teigiama, kad Didžiosios Britanijos valdžios atstovų įžeidžianti retorika yra nepriimtina. Padorioje visuomenėje įprasta atsiprašyti už tokius pareiškimus“, – pažymima URM pareiškime.

Rusijos pranešime nenurodoma, dėl kokių B.Johnsono komentarų į ministeriją iškviesta D.Bronnert, bet JK premjeras antradienį vakare Vokietijos transliuotojui ZDF pareiškė, kad V.Putinas nebūtų pradėjęs karo Ukrainoje, jei būtų moteris.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

„Jei Putinas būtų moteris, o jis, aišku, toks nėra, bet jei būtų, tikrai nemanau, kad jis būtų pradėjęs beprotišką, mačistinį invazijos ir smurto karą taip, kaip pradėjo“, – sakė B.Johnsonas.

Pasak britų premjero, V.Putino invazija į Ukrainą yra „puikus toksiško mačizmo pavyzdys“.

Premjeras pripažino, jog „žmonės, suprantama, nori, kad karas baigtųsi“, tačiau šiuo metu „jokio susitarimo nėra“.

„Putinas nepateikia taikos pasiūlymo“, – kalbėjo jis.

B.Johnsonas pridūrė, jog Vakarų sąjungininkės turi remti Ukrainą, kad ji būtų geriausioje įmanomoje strateginėje pozicijoje tuo atveju, jei taikos derybos su Maskva taptų įmanomos.

Mūšis dėl Lysyčansko

19:35

Mūšis dėl Lysyčansko tęsiasi. Rusijos okupantai iš dalies sėkmingai veikia prie miesto naftos perdirbimo gamyklos, teigiama Ukrainos generalinio štabo operatyvinėje informacijoje.

Baltarusija siunčia šovinius Rusijos kariams

19:02

Praėjusią savaitę Baltarusija į Rusiją išsiuntė dar vieną šaudmenų partiją.

Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Aleksejus Gromovas.

„Baltarusijos valdžia ir toliau padeda Rusijai kariauti prieš Ukrainą. Mūsų žiniomis, praėjusią savaitę priešas dviem traukiniais išsiuntė dar vieną partiją šaudmenų Rusijos okupacinių pajėgų reikmėms. Atitinkamai ši amunicija bus panaudota prieš mūsų gynėjus“, – sakė jis.

Indonezijos prezidentas sako perdavęs V.Zelenskio žinutę V.Putinui

18:46

Indonezijos prezidentas Joko Widodo sakė, kad ketvirtadienį Maskvoje perdavė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žinutę Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.

„Perdaviau prezidento Zelenskio žinutę prezidentui Putinui“, – po derybų su Rusijos prezidentu sakė J.Widodo.

Indonezijos lyderis sakė išreiškęs „pasirengimą“ padėti pradėti „bendravimą“ tarp abiejų lyderių.

Trečiadienį J.Widodo viešėjo Kyjive, iš kur išvyko į Maskvą.

J. Bidenas: NATO sugebėjo pasikeisti prisitaikydama prie naujų grėsmių

18:23

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad NATO sugebėjo pasikeisti prisitaikydama prie sparčiai besikeičiančios saugumo padėties pasaulyje.

„Manau, visi sutiksime, kad tai buvo istorinis NATO viršūnių susitikimas“, – sakė J.Bidenas, kalbėdamas žurnalistams susitikimo baigiamojoje spaudos konferencijoje.

„Šis viršūnių susitikimas buvo skirtas mūsų aljansų stiprinimui, susiduriant su dabartiniais pasaulio iššūkiais ir [ruošiantis] grėsmėms, su kuriomis susidursime ateityje“, – kalbėjo JAV prezidentas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Tris dienas trukusiame aukščiausiojo lygio susitikime J.Bideno administracija paskelbė apie planus sustiprinti JAV karinį buvimą Europoje, o Turkija, Suomija ir Švedija sudarė susitarimą, atvėrusį kelią Šiaurės šalių stojimui į NATO.

Be to, Aljansas atnaujino savo strateginę koncepciją, kurioje atsispindi, kad Kinijos „prievartos politika“ yra iššūkis Vakarų bloko interesams, o Rusija pavadinta „didžiausia ir tiesiogine grėsme“ sąjungininkėms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

J.Bidenas pažymėjo, kad kai NATO prieš 12 metų pastarąjį kartą atnaujino savo strateginę koncepciją, Rusija buvo vadinama partnere, o Kinija dokumente net nebuvo paminėta.

„Pasaulis nuo to laiko pasikeitė, labai pasikeitė“, – sakė J.Bidenas.

B.Johnsonas: Rusijos pasitraukimas iš Gyvačių salos rodo, kad Ukrainos pavergti neįmanoma

17:49

Rusijos kariuomenės pasitraukimas iš strategiškai svarbios Juodosios jūros Gyvačių salos rodo prezidento Vladimiro Putino strateginių tikslų Ukrainoje beprasmiškumą, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

„Galiausiai paaiškės, kad Putinui neįmanoma išlaikyti šalies, kuri nesutiks su jo valdžia“, – per spaudos konferenciją po NATO viršūnių susitikimo Madride sakė B.Johnsonas.

Jis pridūrė, kad bet koks taikos susitarimas priklausys tik nuo Ukrainos, pabrėždamas NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovų vieningą poziciją dėl Rusijos.

„Mes matome, ką gali padaryti Ukraina, kad išstumtų rusus atgal, – sakė B.Johnsonas. – Matėme, ką jie padarė aplink Kyjivą ir Charkivą, o dabar – Gyvačių saloje. Manau, kad teisingiausia būtų ir toliau eiti NATO nustatytu keliu, kad ir kaip būtų sunku.“

Vokietijoje vykusiame G-7 grupės vadovų susitikime B.Johnsonas su kitais lyderiais juokavo, kad galėtų pasekti V.Putino pavyzdžiu ir pozuoti nuotraukoms iki pusės apsinuoginę, kad parodytų savo „kietumą“.

Rusijos lyderis atrėžė, kad būtų „bjauru“ pamatyti B.Johnsoną ir kitus lyderius apnuogintomis krūtinėmis.

Tačiau britų premjeras nepratęsė šio žodžių karo, tik pareiškė, jog V.Putinas turėtų verčiau pagalvoti „apie savo barbariškų veiksmų pasekmes“, įskaitant NATO planuojamą Suomijos ir Švedijos priėmimą į Aljansą. 

„Svarbiausia išvada, kurią Vladimiras Putinas turėtų padaryti po šiandienos ir kelių pastarųjų dienų NATO, o anksčiau ir Didžiojo septyneto viršūnių susitikimų, yra ta, kad mes visiškai vieningai smerkiame tai, ką jis daro Ukrainoje“, – sakė B.Johnsonas.

Jis pabrėžė, kad dėl Rusijos veiksmų NATO narės yra įsipareigojusios gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto.

Premjeras pridūrė, kad JK „iki dešimtmečio pabaigos gynybai skirs 2,5 proc. BVP“, nors Londone kilęs ginčas dėl to, ar B.Johnsono vyriausybė iš tiesų laikosi šio įsipareigojimo.

R.T.Erdoganas ragina „suintensyvinti“ pastangas karui Ukrainoje užbaigti

17:07

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį paragino dėti daugiau pastangų, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje, ir pridūrė, kad „teisingoje taikoje nėra pralaimėjusiųjų“.

„Turėtume suintensyvinti diplomatines pastangas, kad būtų sudarytos ilgalaikės paliaubos“, – sakė R.T.Erdoganas žurnalistams Madride pasibaigus NATO viršūnių susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio skirta Rusijos invazijai į provakarietišką Ukrainą.

S.Lavrovas: tarp Rusijos ir Vakarų leidžiasi nauja „geležinė uždanga“

16:51 Atnaujinta: 17:25

Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą tarp Rusijos ir Vakarų leidžiasi nauja „geležinė uždanga“.

„Kalbant apie geležinę uždangą, iš esmės ji jau leidžiasi“, – žurnalistams sakė S.Lavrovas.

„Jie turėtų būti atsargūs, kad nieko nesuspaustų“, – šmaikštavo jis.

„Procesas prasidėjo“, – kalbėjo S.Lavrovas po derybų su kolega iš Baltarusijos.

Imago / Scanpix nuotr./Sergejus Lavrovas
Imago / Scanpix nuotr./Sergejus Lavrovas

S.Lavrovas sakė, kad Rusija nepalaiko jokių santykių su Europos Sąjunga nuo 2014 metų, kai po Maidano revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Kremliui palankus režimas, Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą. 

Jis teigė, kad Maskva „nuo šiol“ nepasitikės Vašingtonu ir Briuseliu.

„ES visiškai nesuinteresuota suprasti mūsų interesų“, – pridūrė S.Lavrovas.

„Ją domina tai, kas nuspręsta Briuselyje. O tai, kas buvo nuspręsta Vašingtone, buvo nuspręsta Briuselyje“, – kalbėjo jis.

Vakarų šalys įvedė beprecedenčių sankcijų Maskvai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į Ukrainą.

Vakarai taip pat teikia didelę karinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui, kurio pajėgos įnirtingai stengiasi atremti Rusijos invaziją.

J.Bidenas: JAV rems Ukrainą „tiek ilgai, kiek reikės“

16:37

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės rems Ukrainą „tiek ilgai, kiek reikės“, kad Rusija nenugalėtų šios šalies.

„Mes palaikysime Ukrainą, ir visos Aljanso narės palaikys Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės, kad Rusija jos nenugalėtų“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Ukraina jau sudavė skaudų smūgį Rusijai“, – sakė J.Bidenas ir pridūrė, kad „nežino, kuo tai baigsis, bet tai nesibaigs Ukrainos pralaimėjimu Rusijai“.

JAV vadovas taip pat sakė, kad „artimiausiomis dienomis“ bus paskelbta apie apie 800 mln. dolerių (768 ml. eurų), skirtų naujai ginkluotei Ukrainai, paketą.

EŽTT ragina Rusiją sustabdyti dviejų britų egzekuciją

16:08

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį nurodė Rusijai neleisti įvykdyti mirties bausmės dviem Jungtinės Karalystės piliečiams, nuteistiems promaskvietiškame separatistiniame Ukrainos regione.

Anksčiau šį mėnesį tarptautinės bendruomenės nepripažįstamos „Donecko liaudies respublikos“ teismas Aidenui Aslinui ir Shaunui Pinneriui paskelbė mirties nuosprendį po to, kai jie pasidavė į nelaisvę Rusijos kariams per Maskvos pajėgų invaziją Ukrainoje.

Abu vyrai, Ukrainos gyventojai, kurių partnerės yra ukrainietės, 2018 metais įstojo į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir buvo dislokuoti Mariupolyje, kurį tuo metu apsupo Rusijos pajėgos.

Rusija privalo „užtikrinti, kad pareiškėjams paskirta mirties bausmė nebūtų įvykdyta“, nurodė teismas skubos tvarka priimtame sprendime po to, kai sulaukė atitinkamų Sh.Pinnerio ir A.Aslino vardu birželio 27 dieną pateiktų prašymų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas

Teismas pabrėžė, kad Rusija „privalo užtikrinti tinkamas jų sulaikymo sąlygas ir suteikti visą būtiną medicininę pagalbą ir vaistų“.

EŽTT taip pat nurodė, kad britai „savanoriškai sudėjo ginklus ir pasidavė Rusijos kariams Mariupolyje“.

Europos teismo priimtas sprendimas yra skubi laikinoji priemonė, taikoma išimtiniais atvejais, kai jos nepritaikius pareiškėjams „grėstų reali negrįžtamos žalos grėsmė“, pabrėžė teismas.

EŽTT birželio 16 dieną priėmė panašų sprendimą, kuriuo ragino Rusiją sustabdyti 2000 metais gimusio Maroko piliečio Brahimo Saaduno egzekuciją. Jis buvo nuteistas kartu su minėtais britais.

EŽTT anksčiau šį mėnesį skubos tvarka pritaikė kitą laikiną priemonę, kai atšaukė pirmąjį prieglobsčio prašytojų išsiuntimo iš Jungtinės Karalystės į Ruandą reisą, sukeldamas Londono pasipiktinimą.

Šis žingsnis sukėlė diskusijų Jungtinės Karalystės vyriausybėje dėl to, ar Britanija turėtų toliau vykdyti EŽTT sprendimus.

EŽTT priklauso Europos Tarybai, kuri kovo viduryje, Maskvai įsiveržus į Ukrainą, pašalino Rusiją iš savo narių. Rusija lygiagrečiai ėmėsi veiksmų išstoti iš šios institucijos.

Teismas tvirtina, kad gali skelbti nuosprendžius dėl Rusijos. Vis dėlto Rusijos parlamentas priėmė teisės aktą, kuriame tvirtinama, jog EŽTT sprendimai jau nebetaikomi.

Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas yra „pasibaisėjęs“ minėtais mirties nuosprendžiais, sakė jo atstovas.

Pekinas kritikuoja NATO dėl „visiškai beprasmiško“ įspėjimo apie Kinijos iššūkį

15:27

Pekinas ketvirtadienį piktai sukritikavo NATO dėl „visiškai beprasmiškos“ nuostatos – pirmą kartą įtrauktos į Aljanso strateginę koncepciją – kad Kinijos galia meta jam iššūkį.

Taip Kinija sureagavo į viršūnių susitikime Madride paskelbtą NATO strateginę koncepciją su įspėjimu, kad Pekino „deklaruojami užmojai ir prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms“.

NATO taip pat nurodė, kad Pekino glaudesni ryšiai su Maskva prieštarauja Vakarų interesams.

„NATO vadinamosios naujosios strateginės koncepcijos dokumente nepaisoma faktų, juoda painiojama su balta... [ir] šmeižiama Kinijos užsienio politika“, – ketvirtadienį per eilinę spaudos konferenciją pareiškė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.

Kinija „griežtai tam nepritaria“, sakė jis.

„Norėtume įspėti NATO, kad vadinamosios Kinijos grėsmės pūtimas yra visiškai beprasmiškas“, – pridūrė Zhao Lijianas.

Pagrindinė NATO galia Jungtinės Valstijos spaudė Aljansą daugiau dėmesio skirti Kinijai, nors kai kurios sąjungininkės nelabai nori mažinti dėmesį Europai.

Pekinas atsisako pasmerkti savo sąjungininkę Rusiją dėl jos invazijos Ukrainoje. Pekinas ir Maskva, sutarę palaikyti santykius „be apribojimų“, pastaruoju metu suartėjo politinėje, prekybos ir karinėje srityse.

Šį mėnesį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas patikino rusų prezidentą Vladimirą Putiną dėl Pekino paramos Rusijos „suverenitetui ir saugumui“.

Pekinas taip pat kaltinamas tuo, kad suteikia diplomatinę priedangą Rusijai, kritikuodamas Vakarų sankcijas Maskvai ir ginklų tiekimą Kyjivui.

Augantį susirūpinimą dėl Kinijos taip pat parodo partnerių regione Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos ir Naujosios Zelandijos lyderių dalyvavimas NATO viršūnių susitikime. Šie lyderiai buvo pakviesti pirmą kartą.

„Kinija iš esmės stiprina savo karines pajėgas, įskaitant branduolinius ginklus, baugina savo kaimynes ir grasina Taivanui“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Kinija nėra mūsų priešininkė. Tačiau privalome blaiviai vertinti jos keliamus rimtus iššūkius“, – pabrėžė jis.

NATO, kurios strateginė koncepcija buvo pakoreguota pirmą kartą nuo 2010 metų, taip pat apkaltino Kiniją „kenkėjiškomis hibridinėmis ir kibernetinėmis operacijomis bei konfrontacine retorika“ taikantis į NATO nares.

Tačiau Zhao Lijianas atkirto, kad Kinija nekelia „įsivaizduojamo sisteminio iššūkio“.

Jis pridūrė, kad pastabos apie Kinijos „normalią karinę plėtrą“ ir nacionalinę gynybos politiką buvo neatsakingos.

Jo teigimu, kaip tik NATO meta „sisteminį iššūkį pasaulio taikai ir stabilumui“, o jos „rankos suteptos pasaulio žmonių krauju“.

Dar prieš NATO naujosios strategijos pristatymą Pekinas prieštaravo Aljansui dėl jo didinamo dėmesio Azijai.

Veiksmai siekiant pakirsti Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono stabilumą, yra „pasmerkti žlugti“, sakė Zhao Lijianas.

O.Scholzas atmeta „absurdiškus“ V.Putino pareiškimus apie NATO „imperines ambicijas“

15:25

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį atmetė „absurdiškus“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimus, esą NATO turi „imperinių ambicijų“.

Baigiantis NATO viršūnių susitikimui Madride, O. Scholzas tvirtino, kad Vakarų karinis aljansas „niekam nekelia grėsmės“, ir sakė, kad būtent V.Putinas „imperializmą pavertė savo politikos tikslu“.

Trečiadienį V. Putinas užsipuolė NATO, Aljansui dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą pavadinus Maskvą „didžiausia ir tiesiogine grėsme“.

„NATO šalių lyderiai trokšta... parodyti savo pranašumą, imperines ambicijas“, – pareiškė jis.

Karas Ukrainoje taip pat paskatino NATO pradėti didžiausią nuo Šaltojo karo pabaigos gynybos ir atgrasymo pajėgumų pertvarką.

Be to, Maskvos invazija paskatino Suomiją ir Švediją pateikti paraiškas dėl prisijungimo prie Aljanso. Prisijungus šioms Šiaurės šalims, daugiau nei dvigubai pailgės bendra NATO siena su Rusija.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas yra „pasirengęs visiems galimiems atvejams“, jei Maskva kažkaip reaguotų į Suomijos ir Švedijos prisijungimą.

„Esame pasirengę apsaugoti visas sąjungininkes ir, žinoma, Suomiją bei Švediją“, – sakė jis.

NATO šalys skyrė Ukrainai milijardų dolerių vertės ginklų, kad padėtų jai atremti Rusijos agresiją.

J.Stoltenbergas sakė, kad Aljansas yra įsipareigojęs „užtikrinti, kad Ukraina įsitvirtintų kaip nepriklausoma suvereni valstybė Europoje“.

„Prezidento V.Putino brutalus karas prieš Ukrainą yra visiškai nepriimtinas. Dėl jo žūsta ir nukenčia daug Ukrainos žmonių, tačiau jis taip pat turi pasekmių visam pasauliui“, – kalbėjo jis.

„Prezidentas Putinas turėtų išvesti savo pajėgas ir nedelsiant nutraukti šį karą, nustodamas pulti demokratinę suverenią valstybę ir kelti tiek daug kančių Ukrainoje“, – pridūrė NATO vadovas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Olafas Scholzas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Olafas Scholzas

 

Rusija skelbia laikanti per 6 tūkst. ukrainiečių karo belaisvių

14:38

Rusija laiko daugiau kaip 6 tūkst. ukrainiečių karo belaisvių, pranešė Gynybos ministerija ketvirtadienį, praėjus dienai po to, kai abi šalys apsikeitė į nelaisvę paimtais kariais.

„Iš viso į nelaisvę paimta arba pasidavė daugiau kaip 6 tūkst. Ukrainos karių“, – sakė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Trečiadienį Rusija perdavė Ukrainai 144 karo belaisvius. Ukraina išlaisvino lygiai tiek pat į nelaisvę paimtų rusų karių.

Kyjivas pranešė, kad tarp 144 namo grįžusių ukrainiečių karių yra 95 Mariupolio uostamiesčio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynėjai.

Gamykla „Azovstal“, paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo bastionas Mariupolyje, buvo užimta rusų pajėgų gegužės pabaigoje, po kelis mėnesius trukusios brutalios apsiausties.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad dauguma ukrainiečių karių buvo sunkiai sužeisti.

I.Konašenkovas, kalbėdamas apie Rusijai perduotus karius, sakė: „Beveik visi išlaisvinti kariai yra sužeisti arba sunkiai sužeisti. Jiems teikiama būtina medicininė pagalba.“

I.Konašenkovo pareiškimu Rusija patvirtino informaciją apie įvykusius mainus, apie kuriuos ankstesnę dieną pranešė Donecko prorusiškų separatistų lyderis Denisas Pušilinas.

Ukraina: išvedant kariuomenę iš Sjevjerodonecko nežuvo nė vienas karys

14:37

Ukrainos vadovybės nurodymu išvedant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš Sjevjerodonecko, nežuvo nei vienas Ukrainos karys.

Apie tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Pasak jo, kariuomenės išvedimas iš miesto vyko pagal planą.

„Viskas vyko centralizuotai, pagal planą, savavališko pasitraukimo nebuvo. Parūpinome viską, ko reikėjo išvežimui – nuo ​​statybinių medžiagų iki valčių, lynų. Atsitraukimo metu aukų nebuvo“, – sakė jis.

Ukrainos kariuomenė sveikina Gyvačių salos išlaisvinimą

14:22

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį sveikino strategiškai svarbios Juodosios jūros Gyvačių salos, kuri buvo užimta pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis, išlaisvinimą, iš ten pasitraukus rusų pajėgoms.

„Dėkoju Odesos srities gynėjams, kurie ėmėsi maksimalių priemonių, kad išlaisvintų strategiškai svarbią mūsų teritorijos dalį“, – platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

„Negalėdami atlaikyti mūsų artilerijos, raketų ir oro smūgių ugnies, okupantai paliko Gyvačių salą“, – sakė jis.

Rusija anksčiau ketvirtadienį paskelbė, kad atitraukia savo pajėgas iš Gyvačių salos, pavadinusi tai „geros valios gestu“, sudarysiančiu sąlygas Kyjivui eksportuoti žemės ūkio produktus.

Šis pranešimas buvo paskelbtas Ukrainai sudavus kelis smūgius Rusijos pajėgoms šioje Juodosios jūros saloje.

Ukrainos kariuomenės operatyvinio štabo „Pivden“ nuotr./Po Ukrainos pajėgų atakų Gyvačių saloje kilo gaisras
Ukrainos kariuomenės operatyvinio štabo „Pivden“ nuotr./Po Ukrainos pajėgų atakų Gyvačių saloje kilo gaisras

„Taigi, kad Rusija parodytų savo gerą valią, turime reguliariai ją sumušti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Ukraina kaltina Rusiją vagiant jos grūdus ir aštrinant pasaulinį maisto stygių blokuojant ukrainiečių uostus, per kuriuos buvo vykdomas grūdų eksportas.

Nuo pat invazijos pradžios Gyvačių sala tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, kai vienas Rusijos karo laivas per radiją pareikalavo ukrainiečių įgulos šioje saloje pasiduoti, o šie reikalavimą narsiai atmetė, papildę savo atsakymą sodriais žodeliais.

Švedija siunčia daugiau karinės pagalbos Ukrainai

13:56

Švedija planuoja nusiųsti papildomos karinės pagalbos Ukrainai, įskaitant prieštankinius ginklus, paramos ginklus ir išminavimo įrangą.

Ginkluotės, kurios, kaip nurodė Švedija, prašė Kyjivas, paketas yra vertas maždaug 500 mln. kronų (46,6 mln. eurų).

„Svarbu, kad demokratinių Europos šalių parama Ukrainai būtų nepertraukiama ir ilgalaikė“, – sakė švedų gynybos ministras Peteris Hultqvistas. Jį citavo Švedijos naujienų agentūra TT.

Ministras nesakė, kada ir kaip ginkluotė bus pristatyta, bet nurodė: „Visi suinteresuoti, kad ji būtų pristatyta kuo greičiau.“

Švedija NATO šios savaitės viršūnių susitikime buvo pakviesta įstoti į NATO.

Rusijos parlamentas sugriežtino užsienio žiniasklaidos kontrolę reglamentuojantį įstatymą

13:05

Rusijos įstatymų leidėja ketvirtadienį patvirtino teisės aktą, leisiantį lengviau uždaryti šalyje veikiančias užsienio žiniasklaidos priemones, tęsiantis Maskvos karui Ukrainoje.

Valstybės Dūma, parlamento žemieji rūmai, nurodė, kad šis įstatymas suteikia generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams teisę „užsienio valstybės nedraugiškų veiksmų Rusijos žiniasklaidos užsienyje atveju nedelsiant priimti sprendimą uždrausti arba apriboti tos šalies žiniasklaidos priemonių veiklą Rusijoje“.

Rusija pastaraisiais mėnesiais ne kartą skundėsi, kad Vakarų šalys nepagrįstai varžo Rusijos žiniasklaidos priemones savo teritorijose, uždrausdamos jų veiklą arba atsisakydamos išduoti vizas žurnalistams. Birželio pradžioje Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sušaukė kelių JAV žiniasklaidos priemonių atstovus ir perspėjo, kad jų vizos ir akreditacija gali būti nepratęstos.

Daug užsienio žiniasklaidos priemonių jau sustabdė ar apribojo savo veiklą Rusijoje, kai kovą buvo priimtas įstatymas, numatantis iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už pranešimus, laikomus diskredituojančiais Rusijos kariuomenę.

Ukraina nutraukė ryšius su Sirija, šiai pripažinus separatistines „respublikas“

11:46

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad Kyjivas nutraukia diplomatinius ryšius su Damasku, Maskvos sąjungininkei Sirijai pripažinus „liaudies respublikomis“ pasiskelbusių separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę.  

Vadinamosios Donecko ir Luhanso „liaudies respublikos“, kurių nepriklausomybę Maskva pripažino vasarį, yra Donbaso regione. Šie dariniai nuo 2014 metų kovoja su Ukrainos pajėgomis, o nuo vasario pabaigos, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, šis regionas yra intensyvių kovos veiksmų zona. 

Sirija išprovokavo Ukrainos pyktį, trečiadienį tapusi antrąja po Rusijos valstybe, pripažinusia dvi separatistines „respublikas“.

„Tarp Ukrainos ir Sirijos nebebus jokių santykių“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad sankcijų spaudimas Sirijai „bus dar didesnis“.

Šį Sirijos žingsnį V.Zelenskis pavadino „nieko vertu pranešimu“.  

Tai ne pirmas kartas, kai Sirijos režimas, kurį per šalyje vykstantį pilietinį karą nuo 2015 metų aktyviai remia Rusija, išreiškia palaikymą prorusiškiems separatistiniams dariniams. 

2018 metais Sirija pripažino separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybę nuo Sakartvelo. Po šio žingsnio Tbilisis  nutraukė diplomatinius ryšius su Damasku.

Tarptautinė bendruomenė laiko šiuos regionus Sakartvelo dalimi, tačiau Rusija ir dar keletas kitų valstybių pripažino jų nepriklausomybę.

„Proekt“ tyrimas: Rusija „sunaikino“ daugiau Ukrainos karinės technikos, nei Kyjivas turi

11:30

Nepriklausomas Rusijos leidinys „Proekt“ išanalizavo 196 Rusijos gynybos ministerijos pranešimus nuo karo pradžios ir padarė išvadą, kad ministerijos pateikti duomenys dažnai neatitinka tikrovės.

Pavyzdžiui, ministerijos duomenimis, iki birželio 26 d. Rusija numušė 215 Ukrainos karinių orlaivių. Tuo pat metu iš viešų duomenų žinoma, kad karo pradžioje Ukraina turėjo tik 98 karinius lėktuvus, 35 transporto lėktuvus (trys iš jų buvo tik užsakyti) ir penkis specialiuosius lėktuvus, t. y. ne daugiau kaip 138 reguliariosios aviacijos vienetus, cituojami leidinio skaičiavimai. Teoriškai rusai galėtų sunaikinti ir mokomuosius lėktuvus: Ukrainos kariuomenė jų turi 61, tačiau net ir tokiu atveju bendras lėktuvų skaičius nesiekia dviejų šimtų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas

Nesutampa ir sunaikintų tankų skaičiai. Iki birželio 26 d. Gynybos ministerija pranešė, kad sunaikinta daugiau kaip 3 800 šarvuotų mašinų, įskaitant tankus. Tuo pat metu pati Gynybos ministerija apskaičiavo, kad Ukrainoje yra 2416 šarvuotų mašinų. Gegužės viduryje Vakarų sąjungininkai Ukrainai pristatė dar apie 700 šarvuotų mašinų, tačiau net ir po to bendras šarvuotų mašinų skaičius buvo mažesnis nei tas, kurį „sunaikino“ Rusijos kariuomenė.

Rusijos gynybos ministerija taip pat kelis kartus pranešė apie tų pačių gyvenviečių užėmimą. Pavyzdžiui, kovo pradžioje ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas tris kartus kalbėjo apie Kremenos miesto užėmimą. „Projekt“ nurodo, kad kovo mėnesį miestas nebuvo užimtas – bent jau Ukrainos žiniasklaida nepranešė nei apie miesto užėmimą, nei apie jo perėjimą iš rankų į rankas.

Kovo pradžioje ministerija taip pat teigė, kad Rusijos pajėgos užėmė Krasnyj Limano miestą. Praėjus beveik trims mėnesiams, gegužės 28 d., I.Konašenkovas vėl pranešė apie Krasnyj Limano užėmimą.

Iš viso, „Proekt“ skaičiavimais, Rusijos gynybos ministerija daugiau nei vieną kartą pranešė apie 25 Ukrainos gyvenviečių užėmimą.

Rusijos kariuomenė paliko Gyvačių salą

11:30

Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad atitraukia savo pajėgas iš strategiškai svarbios Ukrainos Gyvačių salos Juodojoje jūroje, pavadinusi tai „geros valios gestu“, sudarysiančiu sąlygas Kyjivui eksportuoti žemės ūkio produktus. 

„Birželio 30-ąją Rusijos ginkluotosios pajėgos kaip geros valios gestą baigė vykdyti užduotis Gyvačių saloje ir išvedė ten dislokuotą įgulą“, – nurodė Gynybos ministerija išplatintame pranešime.

Šis pranešimas buvo paskelbtas Ukrainai sudavus kelis smūgius Rusijos pajėgoms šioje Juodosios jūros saloje.

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad šiuo išvedimu nori parodyti pasauliui, jog „Rusija netrikdo Jungtinių Tautų pastangų organizuoti humanitarinį koridorių žemės ūkio produktams iš Ukrainos išgabenti“.

Maskva pridūrė, kad „dabar kamuolys yra Ukrainos aikštės pusėje“, ir apkaltino Kyjivą, kad šis neišminavo savo kontroliuojamos Juodosios jūros pakrantės.

„BUM! Jokių Rusijos pajėgų Gyvačių saloje nebėra. Mūsų ginkluotosios pajėgos atliko puikų darbą“, – per „Twitter“ angliškai parašė Ukrainos prezidento padėjėjas Andrijus Jermakas.

Ukrainos kariuomenės Pietų štabas per „Facebook“ parašė, kad praeitą naktį Rusija iš salos „paskubomis evakavo įgulos likučius“ po „mūsų raketų ir artilerijos dalinių smūgių“.

Kariškiai pridūrė, kad sala yra „apgaubta liepsnų, griaudėja sprogimai“. Paskebtoje neryškioje nuotraukoje matyti sala, virš kurios kyla tiršti dūmų debesys.

Ukraina kaltina Rusiją vagiant jos grūdus ir aštrinant pasaulinį maisto stygių blokuojant ukrainiečių uostus, per kuriuos buvo vykdomas grūdų eksportas.

Nuo pat invazijos pradžios Gyvačių sala tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, kai vienas Rusijos karo laivas per radiją pareikalavo ukrainiečių įgulos šioje saloje pasiduoti, o šie reikalavimą narsiai atmetė, papildę savo atsakymą sodriais žodeliais.

Ukrainos kariuomenės operatyvinio štabo „Pivden“ nuotr./Po Ukrainos pajėgų atakų Gyvačių saloje kilo gaisras
Ukrainos kariuomenės operatyvinio štabo „Pivden“ nuotr./Po Ukrainos pajėgų atakų Gyvačių saloje kilo gaisras

Ukrainos kariuomenės operatyvinis štabas „Pivden“ anksčiau pranešė, kad Rusijos kariuomenė greičiausiai paliko Gyvačių salą. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gyvačių sala po atakos prieš rusų laivą gegužės 12 d.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gyvačių sala po atakos prieš rusų laivą gegužės 12 d.

„Naktį po sėkmingo karinės operacijos etapo su mūsų raketų ir artilerijos padalinių ugnimi Gyvačių saloje, priešas dviem greitaeigiais kateriais skubiai evakavo pajėgų likučius ir, tikėtina, paliko salą.

Šiuo metu sala apimta ugnies, girdimi sprogimai. Galutiniai operacijos rezultatai dar tiriami“, – rašė Ukrainos kariuomenė. 

 

Baltarusijoje masiškai siuntinėjami šaukimai prisistatyti į kariuomenės štabą

10:54 Atnaujinta: 11:21

Baltarusijoje, nenurodant priežasties, pradėti masiškai siųsti šaukimai, įpareigojantys šauktinius atvykti į kariuomenės štabus, rašo Baltarusijos leidinys „Zerkalo“.

Pasak jo, baltarusiai skundžiasi, kad šaukimai siunčiami ir dirbantiems, ir atostogaujantiems už savo lėšas, ir net netinkantiems karinei tarnybai.

Šaukimuose nenurodoma, kodėl reikia atvykti į karių registracijos tarnybą. Tačiau jiems gresia baudžiamoji atsakomybė už neatvykimą.

Prekybos centras Kremenčuke apšaudytas iš Rusijos teritorijos

10:18

Rusijos bombonešiai Tu-22M3 paleido raketas į prekybos centrą „Amstor“ Kremenčuke iš Rusijos Federacijos Kursko srities oro erdvės, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba.

„Raketos buvo paleistos iš bombonešių Tu-22M3, pakilusių iš Šaikovkos aerodromo Rusijos Federacijos Kalugos srityje. Pačios raketos buvo paleistos Kursko srities oro erdvėje“, – teigė saugumo tarnyba.

Ukrainos ekstremaliųjų situacijų tarnybos nuotr./Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke
Ukrainos ekstremaliųjų situacijų tarnybos nuotr./Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke

Saugumo pajėgos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matyti, kad okupantai taikėsi į prekybos centrą, kuriame buvo daug lankytojų.

Stop kadras iš video/Raketa skrieja į prekybos centrą Kremenčuke
Stop kadras iš video/Raketa skrieja į prekybos centrą Kremenčuke

Saugumo tarnyba taip pat palygino miesto palydovines nuotraukas prieš ir po apšaudymo, kurios paneigia Rusijos propagandos prasimanymus apie neva neveikiantį prekybos centrą.

Iš Rusijos okupuoto Ukrainos uosto išplaukė 7 000 t grūdų gabenantis laivas

10:11

Laivas, gabenantis 7 000 tonų grūdų krovinį, išplaukė iš Ukrainos Berdiansko uosto, šiuo metu kontroliuojamo Rusijos pajėgų, ketvirtadienį pranešė Maskvos primestos vietos administracijos pareigūnas.

„Po daugelio mėnesių pertraukos pirmasis prekinis laivas paliko Berdiansko komercinį uostą – 7 000 tonų grūdų keliauja į draugiškas šalis“, – per platformą „Telegram“ parašė prorusiškos vietos administracijos vadovas Jevgenijus Balickis.

Per šią kelionę „saugumą užtikrina“ Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai, nurodė J. Balickis ir pridūrė, kad uosto akvatorija buvo išminuota.

Berdianskas yra Azovo jūros uostamiestis Ukrainos pietrytinėje Zaporižios srityje.

Rusija šiuo metu kontroliuoja dideles teritorijas Zaporižios srityje ir pietinėje Chersono srityje; jas stengiamasi prievarta integruoti į Rusijos ekonomiką.

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus invaziją Ukraina, viena pagrindinių žemės ūkio produktų eksportuotojų, nebegali išgabenti savo grūdų Juodąja jūra dėl Maskvos vykdomos uostų blokados ir minų laukų.

Ši krizė dar labiau skatina maisto produktų kainų augimą visame pasaulyje ir smarkų infliacijos padidėjimą.

Ukraina kaltino Rusiją ir jos sąjungininkus vagiant jos grūdus ir tuo prisidedant prie pasaulinio maisto stygiaus.

Jungtinės Tautos perspėjo, kad šiuo metu labiausiai veikiamos neturtingesnės Afrikos šalys, smarkiai priklausomos nuo Rusijoje ir Ukrainoje užauginamų kviečių.

Maskva savo ruožtu neigia blokuojanti prekinius laivus ir tvirtina, kad maisto krizę visų pirma kursto Vakarų šalių sankcijos Rusijai.

Rusijos pajėgos įnirtingai bando užimti Lysyčanską

09:42 Atnaujinta: 10:49

Rusijos įsibrovėliai neatsisako ketinimo užimti Lysyčansko miestą Luhansko srityje, pranešė srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Jo teigimu, okupantų pajėgos artilerijos pagalba bando blokuoti Lysyčanską ir perimti gyvybiškai svarbaus kelio Bachmutas-Lysyčanskas kontrolę.

Pasak jo, dėl daugybės oro antskrydžių mieste buvo sunaikinta policijos nuovada ir apgadinta naftos perdirbimo gamyklos teritorija.

„Birželio 30-osios rytą rusai vykdo puolimą prie Verchnokamjankos ir šturmuoja prie Lysyčansko naftos perdirbimo gamyklos“, – tikino S.Haidajus.

Tuo tarpu apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos vadinamasis ambasadorius Rusijoje Rodionas Mirošnykas pareiškė, kad visus svarbius kelius į Lysyčanską ir iš jo kontroliuoja Rusijos ir LNR pajėgos. Tai jis parašė savo „Telegram“ kanale. Jis taip pat tikina, kad okupantai užėmė visą naftos perdirbimo gamyklos teritoriją. Ukrainos pusė šios informacijos nepatvirtina.

Didžiosios Britanijos žvalgyba ketvirtadienį skelbia, kad Ukrainos pajėgos, atsitraukusios iš Sjevjerodonecko, toliau laikosi savo pozicijų Lysyčanske. Tikėtina, kad tebevykstančios antžeminės kovos sutelktos aplink Lysyčansko naftos perdirbimo gamyklą, esančią už 10 km į pietvakarius nuo miesto centro.

Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

09:32

Rusija kare su Ukraina jau prarado 35 600 karių, 1 573 tankus, 143 sparnuotąsias raketas ir 217 lėktuvų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Kaip pranešama, didžiausius nuostolius per pastarąją parą Rusija patyrė Bachmuto srityje. 

V.Putinas neigia, kad rusai smogė parduotuvių centrui Kremenčuke

09:11

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paneigė, kad Maskvos pajėgos yra atsakingos už šios savaitės smūgį sausakimšam parduotuvių centrui Ukrainos Kremenčuko mieste, kai žuvo 18 žmonių.

„Mūsų kariuomenė neatakuoja jokių civilinės infrastruktūros objektų. Turime visus pajėgumus žinoti, kas kur yra“, – sakė V.Putinas spaudos konferencijoje Turkmėnijos sostinėje Ašchabade.

„Niekas iš mūsų tiesiog taip sau, bet kaip, nešaudo. Paprastai tai daroma remiantis žvalgybos duomenimis apie taikinius... tikslaus nutaikymo ginklais“, – teigė jis.

„Esu įsitikinęs, kad [ir] šį kartą viskas buvo daroma kaip tik taip“, – pridūrė V.Putinas.

Dmytro Lunino „Telegram“ kanalo nuotr./Įvykio vietoje
Dmytro Lunino „Telegram“ kanalo nuotr./Įvykio vietoje

Ukraina kaltina Rusiją pirmadienį smogus prekybos centrui Kremenčuke, esančiame 330 km į pietryčius nuo Kyjivo.

Rusija kaltinimus neigia ir anksčiau sakė, kad jos raketų salvė buvo nukreipta į ginklų sandėlį, o prekybos centras tuo metu nedirbo.

Oslo teigimu, Norvegija nepažeidžia sutarties, blokuodama Rusijos krovinių gabenimą į Svalbardą

09:10

Norvegija nepažeidžia šimtmečio senumo sutarties dėl Svalbardo salyno Arktyje, blokuodama Rusijos krovinių gabenimą į salas, trečiadienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministrė, Maskvai pagrasinus imtis atsakomųjų priemonių.

„Norvegija nepažeidžia Svalbardo sutarties“, – naujienų agentūrai AFP sakė Anniken Huitfeldt.

„Norvegija nesistengia sudaryti kliūčių tiekimui“ į Rusijos akmens anglių gavybos gyvenvietę šiame regione, sakė ministrė, Rusijos užsienio reikalų ministerijai anksčiau pranešus, kad dėl šio klausimo iškvietė Norvegijos reikalų patikėtinę. 

Maskva apkaltino Norvegiją, kad ši sutrikdė Rusijos generalinio konsulato darbą Špicbergene, didžiausioje Svalbardo salyno saloje. 

Norvegija turi suverenias teises į Svalbardą, tačiau leidžia daugiau nei 40 šalių piliečiams lygiomis teisėmis eksploatuoti salose esančias didžiules gamtinių išteklių atsargas.

Maskva jau seniai siekia turėti didesnę įtaką šiame salyne, kuriuo nuo XVI a. naudojosi jos medžiotojai ir žvejai.

Rusija primygtinai vadina salyną Špicbergenu, o ne Svalbardu. Taip salynas oficialiai vadinamas nuo 1920 metų, kai buvo pasirašyta sutartis dėl jo perdavimo Norvegijai.

M.Huitfeldt tvirtino, kad krovinys Norvegijos ir Rusijos pasienyje „buvo sustabdytas vadovaujantis sankcijomis, draudžiančiomis Rusijos kelių transporto įmonėms gabenti prekes Norvegijos teritorijoje“.

Ministrė sakė, kad prekių gabenimas „neturi vykti per žemyninę Norvegijos dalį rusiškais sunkvežimiais“, ir pasiūlė rasti kitų sprendimų, kaip aprūpinti Svalbarde gyvenančius rusų kalnakasius.

Draudimas su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams įplaukti į uostus netaikomas Svalbardui, „ir mes aiškiai parodėme savo norą apsvarstyti galimybę netaikyti skrydžių draudimo“, sakė A.Huitfeldt.

Pasak ministrės, padėtis Barencburgo mieste, kuriame gyvena rusų angliakasiai, yra „normali“.

„Gyventojai gali gauti maisto ir vaistų“, – sakė ji.

„Norvegija nesiekia išstumti Rusijos įmonių ar piliečių iš Svalbardo ar sudaryti kliūtis verslui, kuris vykdomas laikantis Norvegijos įstatymų ir taisyklių“, – kalbėjo A.Huitfeldt.

„Tuo pat metu būtina Norvegijos reakcija į Rusijos karą prieš Ukrainą gali sukelti praktinių pasekmių Rusijos bendrovėms Svalbarde, kaip ir apskritai Norvegijoje“, – sakė ministrė.

„Amnesty International“: Mariupolio teatrą subombardavo rusai

08:44

Ukrainos Mariupolio miesto teatrui, kuriame slėpėsi civiliai, kovo mėnesį tikriausiai smogė Rusijos aviacija, įvykdydama karo nusikaltimą, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ ataskaitoje.

„Iki šiol kalbėdavome apie įtariamą karo nusikaltimą. Dabar galime aiškiai sakyti, kad tai buvo karo nusikaltimas, įvykdytas Rusijos ginkluotųjų pajėgų“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Amnesty International“ Ukrainos skyriaus vadovė Oksana Pokalčuk.

„Šiuos sprogimus sukėlė... dvi 500 kg bombos“, numestos iš lėktuvo, sakė ji, atmesdama Rusijos pareiškimus, kad teatrui smogė patys miesto gynėjai ukrainiečiai.

Vis dėlto organizacija taip pat nustatė, kad žuvusiųjų skaičius galėjo būti mažesnis, nei manyta iš pradžių.

„Amnesty International“ pasikalbėjo su dešimtimis kovo 16-osios smūgį išgyvenusių ar jį mačiusių žmonių, be to, surinko įrodymų, tokių kaip nuotraukos, vaizdo įrašai, iš palydovų padarytos nuotraukos ir dokumentai, įskaitant subombarduoto teatro planus.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą teatras tapo oficialia slėptuve, joje kovo pradžioje susirinko tūkstančiai žmonių, tikėdamiesi patekti į evakuacijos vilkstines.

Savanoriai ten dalijo maistą, vandenį ir tokius būtiniausius dalykus kaip antklodės, teikė medicinines paslaugas.

„Mariupolyje buvo labai daug karinių taikinių. Jie aiškiai pasirinko civilinį“, – sakė O.Pokalčuk ir pridūrė, kad tai rusų vadams turėjo būti aišku iš dronais ir palydovais padarytų nuotraukų.

Kelios žmonių grupės dienomis prieš smūgį iš teatro išvyko – neoficialiai ar suderėtais humanitariniais koridoriais – todėl teatre buvo likę mažiau žmonių.

Tačiau „vyras, savanoriavęs lauko virtuvėje, sakė, kad jie vis tiek atakos dieną gamino [maistą] 800 žmonių“, rašo „Amnesty International“.

Poveikio teatrui analizė rodytų, kad ten detonavo 400–800 kg sprogmenų.

Remdamasi įrodymais, įskaitant išgyvenusiųjų informaciją apie nuolaužas ir tuo metu regione rusų vykdytų operacijų detales, „Amnesty International“ padarė išvadą, kad buvo numestos dvi 500 kg bombos.

Organizacijai nepavyko gauti jokių liudijimų, kurie paremtų Rusijos pareiškimą, kad teatrą subombardavo patys ukrainiečiai.

Remdamasi liudininkų pareiškimais ir viešais pranešimais apie žuvusiuosius, „Amnesty International“ mano, kad per šią ataką žuvo „mažiausiai tuzinas žmonių“, tačiau taip pat tikėtina, kad apie daug kitų žūties atvejų liko nepranešta.

Mariupolio miesto valdžia iš pradžių buvo apskaičiavusi, kad žuvo maždaug 300 žmonių, o naujienų agentūros AP tyrimas rodytų, kad žuvusiųjų gali būti iki 600.

„Gera naujiena ta, kad žuvo mažiau žmonių. Tačiau tai nieko nekeičia. Tai vis tiek aiškus karo nusikaltimas“, – sakė O.Pokalčuk.

JAV: V.Putinas vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos

08:20

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos, mano JAV žvalgybos agentūros. Tačiau Maskvos kariuomenė taip susilpnėjo, kad, JAV pareigūnų vertinimu, ji gali didinti teritoriją tik lėtu tempu. Tai reiškia, kad karas gali tęstis ilgai, teigia Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines.

Kovo mėnesį nepavykus užimti Kyjivo ir kitų miestų, Maskva vėl sutelkė pastangas užimti Ukrainos Donbaso sritį.

„Scanpix“/AP nuotr./Avril Haines
„Scanpix“/AP nuotr./Avril Haines

Vladimiras Putinas vis dar siekia tų pačių tikslų, kurių laikėsi konflikto pradžioje, sakė JAV vyriausioji žvalgybos pareigūnė A.Haines – užimti didžiąją Ukrainos dalį.

Tačiau, pasak jos, mažai tikėtina, kad Rusija greitai pasieks šį tikslą.

„Mes įžvelgiame neatitikimą tarp Putino artimiausių karinių tikslų šioje srityje ir jo kariuomenės pajėgumų, tam tikrą neatitikimą tarp jo ambicijų ir to, ką kariuomenė yra pajėgi pasiekti“, – sakė ji JAV Prekybos departamento konferencijoje.

Plačiau skaitykite čia.

Rusai įsiveržė į gyvenvietes Chersono srityje, kurias anksčiau atgavo Ukraina

08:14

Rusijos kariai įsiveržė į gyvenvietes Chersono srityje, kurias anksčiau atgavo Ukrainos ginkluotosios pajėgos, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Jungtinė pietų vadavietė.

„Per porinius sraigtasparnių reidus priešo Mi-8 bandė išstumti mūsų dalinius iš ką tik atkovotų Chersono srities gyvenviečių. Jiems nepavyko“, – sakoma pareiškime. Remiantis šiais pranešimais, puolimą atrėmė nešiojamoji priešlėktuvinė raketų sistema.

Analitikai: Kremlius turi teritorinių ambicijų ir už Donbaso ribų

07:54

Rusijos pajėgos tęsia puolamąsias operacijas į šiaurę nuo Charkivo, o tai rodo, kad Kremlius turi teritorinių ambicijų ir už Donbaso ribų, savo kasdieniniame pranešime rašo JAV Karo studijų institutas, pažymėdamas, kad tai ir toliau mažins Rusijos kariuomenės pajėgas, galbūt puolamosios galios svarbesnėse teritorijose sąskaita.

Institutas nurodo, kad Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Lysyčanske ir jo apylinkėse, pasiekė nedidelių laimėjimų į rytus nuo Bachmuto palei greitkelį E40 ir galbūt ruošiasi tiesioginiam Bachmuto puolimui.

Pagrindinės analitikų įžvalgos:

  • Ukrainos šaltiniai pranešė, kad Rusijos valdžios institucijos galbūt rengiasi aneksuoti Pietų Ukrainos teritorijas kaip „Tavrijos guberniją“ ir kad Rusijos valdžios institucijos sudaro sąlygas aneksijai, rengdamos referendumus okupuotose teritorijose.
  • Rusijos pajėgos gali planuoti melagingą provokaciją Zaporižios atominėje elektrinėje.
  • Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Lysyčanske ir jo apylinkėse.
  • Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų į rytus nuo Bachmuto palei E40 greitkelį ir gali siekti pasirengti tiesioginiam Bachmuto puolimui.
  • Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas, siekdamos žengti į Slovjanską iš šiaurės vakarų netoli Charkivo ir Donecko srities sienos.
  • Rusijos pajėgos toliau vykdo puolamąsias operacijas į šiaurę nuo Charkivo miesto, o tai rodo, kad Kremlius turi teritorinių ambicijų už Donbaso ribų, dėl kurių ir toliau mažins gyvosios jėgos ir technikos kiekį, galimai puolamosios galios svarbesnėse judėjimo ašyse sąskaita.
  • Rusijos pajėgos toliau stiprino savo gynybines pozicijas palei pietinę ašį.

 

JK didina Estijoje esančių jos karių skaičių

07:49

Reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, Didžioji Britanija sustiprino savo pajėgų buvimą Estijoje, pranešė šalies Vyriausybė. Ji teigė, kad bendras ten dislokuotų karių skaičius bus padvigubintas iki daugiau nei 1 600, bus dislokuota moderni ginkluotė, įskaitant sraigtasparnius ir artilerijos sistemas. Jungtinė Karalystė taip pat padės Estijai mokymų ir logistikos srityje, kuriant pirmąjį divizijos lygmens štabą ir plėtojant naujus karybos būdus.

Rusija numetė bombą and humanitarinės pagalbos sandėlių

07:33

Trečiadienio vakare Rusijos kariai numetė bombą ant humanitarinės pagalbos sandėlių Luhansko srityje, pranešė Luhansko srities valstybinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, skelbia „Deutche Welle“.

Pasak S.Haidajaus, galingas sprogimas beveik sugriovė angarus ir sandėlius, tačiau apie aukas nepranešta. Jis taip pat nurodė, kad dėl nuolatinio apšaudymo greitkelis Lysyčanskas-Bachmutas tebėra nepravažiuojamas, todėl humanitarinė pagalba į miestą, kuriame liko apie 15 000 civilių, gabenama alternatyviais keliais. Tuo pat metu kariuomenė ir miesto administracija toliau „tyliai“ evakuoja žmones.

JAV perduoda Ukrainai 1,3 mlrd. dolerių žadėtos ekonominės pagalbos

07:28

JAV Iždo departamentas trečiadienį paskelbė apie 1,3 mlrd. dolerių (1,23 mlrd. eurų) perdavimą Ukrainai – ši suma yra dalis 7,5 mlrd. dolerių (7,12 mlrd. eurų) pagalbos paketo, kurį prezidento Joe Bideno administracija gegužę pažadėjo skirti Kyjivui.

„Perduodami šią ekonominę pagalbą dar kartą patvirtiname savo ryžtingą įsipareigojimą Ukrainos žmonėms, kurie ginasi nuo Putino agresijos karo ir stengiasi stabilizuoti savo ekonomiką“, – sakoma iždo sekretorės Janet Yellen pareiškime.

Ši suma, kuri yra prezidento J.Bideno gegužę pasirašyto 7,5 mlrd. dolerių pagalbos paketo dalis, bus pervesta per Pasaulio banką.

Pasaulio banko skaičiavimais, dėl karo, kuris prasidėjo Rusijai vasario gale įsiveržus į savo provakarietišką kaimynę, Ukrainos ekonomika šiais metais gali susitraukti iki 45 procentų.

Šiuo metu Ukrainos biudžeto deficitas kas mėnesį didėja 5 mlrd. JAV dolerių, o padėtį dar apsunkina šalies nesugebėjimas pritraukti lėšų arba gauti finansavimą išorės rinkose.

Sąjungininkės suskubo padėti Ukrainai: Didysis septynetas (G-7) ir Europos Sąjunga taip pat paskelbė, kad skirs Kyjivui 29,6 mlrd. dolerių. Pasak Iždo departamento, iš šios sumos 8,5 mlrd. dolerių skirs Jungtinės Valstijos.

Balandį ir gegužę Vašingtonas per Pasaulio banką jau išmokėjo dvi 500 mln. JAV dolerių sumas, kad padėtų padengti Ukrainai neatidėliotinas išlaidas, susijusias su neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos invazija, nurodė Iždo departamentas.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Vašingtonas jau perdavė Kyjivui daugiau kaip 6 mlrd. dolerių vertės karinės įrangos.

Pranešama, kad iš Rusijos grįžtantys Ukrainos kariai – labai prastos būklės

06:36

Ukrainos 36-osios nepriklausomos jūrų pėstininkų brigados vado Serhijaus Volynskio sesuo Tetjana Charko sakė, kad Ukrainos kariai, iškeisti į Rusijos karius ir grįžtantys namo, yra labai prastos fizinės būklės. Visiems jiems reikia skubios medicininės pagalbos – kai kurie iš jų praradę klausą ar regėjimą, didžioji dauguma (pasak T.Charko, 99 proc.) neteko rankų ar kojų, pasakojo ji portalui „Suspilne“. T.Charko brolis, Mariupolio gamyklą „Azovstal“ ginančių jūrų pėstininkų vadas, negrįžo iš nelaisvės, o šeima su juo neturi kontakto, skelbia „Deutche Welle“.

Ukraina ir Rusija trečiadienį įvykdė didžiausią nuo karo pradžios apsikeitimą belaisviais. Iš viso į Ukrainą grįžo 144 žmonės, iš jų 95 gynė Mariupolį ir „Azovstal“ gamyklą.

 

V.Putino versija: smūgis Kremenčuko prekybos centrui buvo suduotas „į ištirtus taikinius“

06:34

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad birželio 27 d. raketų smūgis Kremenčuko prekybos centrui buvo suduotas „į ištirtus taikinius“. Atsakydamas į žurnalistų klausimus Ašchabade, jis sakė, kad Ukrainos kariuomenė techniką laiko „gyvenamuosiuose rajonuose, dar kažkur“, taip pat „slepia“ ją „visokiuose angaruose, turgavietėse“, o Rusijos kariai, anot jo, smūgiuoja būtent į šiuos objektus, o ne į civilius taikinius.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Ten nėra jokio teroristinio išpuolio... Niekas nešaudo laukuose šiaip sau, – „Interfax“ citavo V.Putino žodžius. – Esu tikras, kad šiuo atveju buvo tas pats.“

Raketomis apšaudytas Charkivas

06:31

Ketvirtadienio naktį Rusijos kariai keliomis raketomis apšaudė Charkivą ir jo apylinkes, pranešė „Suspilne“ „Telegram“ kanalas. Du sprogimai nugriaudėjo pačiame Charkive, dar keturi – už miesto ribų. Pirminiais duomenimis, raketos skriejo iš Belgorodo. Pažymima, kad šį kartą rusai pakeitė savo „smūgių grafiką“. Įprastai jie smogdavo Charkivui po 23 valandos, tačiau dabar pradėjo šaudyti po vidurnakčio.

JK Ukrainai skirs papildomą 1 mlrd. svarų sterlingų vertės karinę paramą

06:25

Jungtinė Karalystė skirs papildomą 1 mlrd. svarų sterlingų karinę pagalbą Ukrainai – taip beveik padvigubindama savo paramą Ukrainos kovai su Rusijos invazija, rašo BBC.

Įskaitant šią sumą, iš viso JK Kyjivui yra suteikusi 2,3 mlrd. svarų sterlingų vertės karinės pagalbos, be to, JK taip pat skyrė 1,5 mlrd. svarų sterlingų humanitarinei ir ekonominei paramai Ukrainai.

Šis JK pažadas buvo duotas po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino NATO vadovus labiau padėti Ukrainos karo veiksmams.

V.Zelenskis sakė NATO vadovams, kad Ukrainos gynybos išlaidos per mėnesį sudaro apie 5 mlrd. dolerių.

Jungtinė Karalystė yra antra po JAV pagal karinę pagalbą Ukrainai - JAV neseniai patvirtino 40 mlrd. dolerių paramos paketą, rašo BBC.

Naujasis Didžiosios Britanijos pagalbos paketas bus skirtas apmokėti už „sudėtingas oro gynybos sistemas“, bepiločius orlaivius, elektroninės kovos įrangą ir „tūkstančius gyvybiškai svarbių detalių“, pranešė JK vyriausybė.

Kryvij Riho valdžia ketina pervadinti gatves, kurių pavadinimai susiję su Rusija ir Baltarusija

06:19

Kryvyj Riho valdžia ketina pervadinti gatvių, aikščių, skverų ir kitų toponimų, susijusių su Rusija ir Baltarusija bei rusų kultūra, pavadinimus. Pasak miesto karinės administracijos vadovo Oleksandro Vilkulio, iš viso planuojama pakeisti 193 pavadinimus, pavyzdžiui, Lermontovo, Puškino, Jesenino gatvių ir kt. Siūloma juos pervadinti žymių Ukrainos miestų, Ukrainos ir užsienio veikėjų, pavyzdžiui, Joe Bideno ir Boriso Johnsono, net ir amerikiečių „Javelin“ sistemos ir kt. vardais, skelbia „Deutche Welle“.

„Kryvij Rihe nebus „Maskvos“, „Buriatų“ ir kitų gatvių, aikščių, parkų ir skverų, susijusių su Rusijos ir Baltarusijos agresorių valstybe! Aš asmeniškai, darbo grupė, sudaryta iš miesto vykdomojo komiteto ir rajonų vadovų, visuomenės atstovų, mokslininkų ir kraštotyrininkų, baigėme pasiruošimą pervadinimui“, – rašė O.Vilkulis.

 

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min