Rusijoje – „barščių infliacija“: kaip tai pasireiškia

Analitikos bendrovės „NTech“ skaičiavimais, kuriuos skelbia „Kommersant“, vadinamojo barščių rinkinio daržovės, sudarančios dešimčių milijonų rusų kasdienio raciono pagrindą, per pastaruosius metus pabrango 20–40 proc.

Infliacijos lenktynių lyderiu tapo kopūstai: rugpjūčio pabaigoje kilogramas kainavo 30 rublių – 38 proc. daugiau nei prieš metus. Burokėliai mažmeninėje prekyboje pabrango 32 proc. (iki 35,4 rublio už kg), bulvės – 30 proc. (iki 41,5 rublio už kg), svogūnai – 32 proc. (iki 45,2 rublio už kg), o morkos – 20 proc. (iki 43,5 rublio už kg).

Mažmeninės prekybos įmonių asociacijos pirmininkas Stanislavas Bogdanovas pažymi, kad barščių rinkinio kainos atspindi išaugusias gamybos sąnaudas: smarkiai pabrango degalai ir tepalai, sėklos, trąšos bei derliaus sandėliavimas. Taip pat išaugo transportavimo išlaidos, ypač gabenant daržoves iš pietinių regionų į didmiesčius.

„Rosstat“ duomenys patvirtina, kad, nepaisant sezoninio kainų kritimo vasarą, bulvės ir kopūstai per metus pabrango 35,3 proc., svogūnai – 27,2 proc., burokėliai – 20,4 proc., o morkos – 17,7 proc. Remiantis oficialia statistika, taip pat sparčiai kilo pomidorų kainos: rugpjūčio pabaigoje jie kainavo 165,9 rublio už kg – 24,2 proc. brangiau nei prieš metus.

Daržovių brangimas infliaciją pralenkė kartais

Barščių rinkinio kainų augimas oficialią infliaciją lenkia 3–6 kartus. Kainas parduotuvių lentynose gena ir degalų krizė: benzinas nuo metų pradžios jau pabrango daugiau nei 20 proc. Pasak „Freedom Global“ analitiko Vladimiro Černovo, šis veiksnys pradeda vis stipriau veikti pervežimų ir kitų prekių savikainą.

Maisto produktų infliacija verčia Rusijos vartotojus taupyti. Praėjusiais metais išlaidos maistui sudarė 39 proc. visų namų ūkių išlaidų – tai didžiausia dalis per pastaruosius 16 metų. Šiemet gyventojai pradėjo mažinti net ir šias išlaidas.

Bendrovės „Evotor“ duomenimis, per pirmąjį pusmetį pirkimų skaičius vadinamųjų „namų parduotuvėse“ sumažėjo 10 proc., o specializuotose maisto parduotuvėse – 5 proc. Su mažėjančiais srautais susidūrė didieji mažmeninės prekybos tinklai – „Piatočka“, „Perekriostok“, „Lenta“, o skaudžiausiai tai pajuto aukštesnės klasės prekybos centrai – „Vkusvil“ ir „Azbuka vkusa“.

Asociacijos „Rusprodsojuz“ vykdomasis direktorius Dmitrijus Vostrikovas konstatuoja, kad dauguma gamintojų stebi pardavimų mažėjimą. Pirkėjai rečiau ryžtasi impulsyviems pirkiniams, rečiau lankosi artimiausiose parduotuvėse ir vis dažniau renkasi žemų kainų prekybos centrus.