Svarbiausios naujienos
- Rusijos prezidento rinkimai: bent pusė balsų V.Putinui priskaičiuota „iš oro“.
- V.Putinas Vilniuje liko antras, bet ir šis rezultatas suklastotas, sako politologas.
- Prezidento rinkimai Rusijoje: penkios žinutės Vakarams ir pasauliui.
- V.Putinas gąsdina Trečiuoju pasauliniu karu Rusijos konflikto su NATO atveju.
- Karas Ukrainoje po V.Putino „perrinkimo“: ko tikėtis.
- V.Putinas pirmąkart per daugelį metų viešai ištarė A.Navalno pavardę, jo mirtį vadina „liūdnu įvykiu“.
Naujausias žinias apie Rusijos prezidento rinkimus sekite žemiau:
„Novaja Gazeta“: bent pusė balsų V.Putinui priskaičiuota „iš oro“
17:58
Vladimiras Putinas mažiausiai 31,6 mln. balsų gavo sukčiaudamas, t.y. maždaug pusė už jį atiduotų balsų buvo „primesti“ papildomai, išsiaiškino nepriklausoma naujienų svetainė „Novaja Gazeta Europe“.
Teigiama, kad tai rekordinis balsų klastojimo mastas per Rusijos prezidento rinkimus. Klastočių esą buvo tiek daug, kad statistiniais metodais beveik neįmanoma nustatyti „sąžiningų“ balsų imties.
Remdamasi matematiko ir rinkimų analitiko Sergejaus Špilkino metodu, „Novaja Gazeta" apskaičiavo „anomalinių“ balsų dalį praėjusiuose rinkimuose.
Žurnalistai teigia naudoję duomenis, pagrįstus 97 proc. rinkimų komisijos protokolų, surinktų „Nevybory“ kanalo apdorojimo rezultatais.
Neskaičiuojant elektroninio balsavimo, rinkimuose dalyvavo 74,5 mln. rinkėjų. Iš jų, Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, 64,7 mln. balsavo už V.Putiną.
S.Špilkino metodas atskleidžia, kiek balsų buvo „pridėta“ nugalėtojui per biuletenių klastojimą ir galutinių protokolų perrašymą. Tai daroma lyginant balsų už skirtingus kandidatus pasiskirstymą su rinkėjų aktyvumu kiekviename atskirame balsavimo punkte.
„Jei rinkimai buvo sąžiningi, balsų pasiskirstymas už pirmaujantį kandidatą ir visus kitus kandidatus turėtų būti identiškas, t.y. skirtis tik absoliučia verte dėl skirtingo balsų skaičiaus, o ne forma. Tačiau papildomų biuletenių įmetimas už vieną iš kandidatų turi įtakos pasiskirstymui: jis padidina ir rinkėjų aktyvumą, ir rezultatą“, – rašo „Novaja Gazeta“.
Pagal 100 proc. balsavimo biuletenių patikrinimo rezultatus dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surinko 87,28 proc. balsų, matyti iš Rinkimų komisijos duomenų.
Anksčiau komisija paskelbė apie rekordinį rinkėjų aktyvumą prezidento rinkimuose šiuolaikinės Rusijos istorijoje. Pasak komisijos vadovės Elos Pamfilovos, į rinkimų apylinkes atėjo daugiau kaip 87,1 mln. žmonių, o tai sudaro 77,44 proc. rinkėjų.
Tuo tarpu varžovai – Rusijos komunistų partijos kandidatas Nikolajus Charitonovas, Naujosios liaudies atstovas Vladislavas Davankovas ir Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Leonidas Sluckis – gavo atitinkamai 4,32 proc., 3,83 proc. ir 3,2 procento.
Anksčiau stebėjimo grupė „Golos“ pareiškė, kad kovo 15-17 d. vykę prezidento rinkimai buvo labiausiai korumpuoti per visą šiuolaikinės Rusijos istoriją pagal rinkėjų teisių pažeidimus. Tokią išvadą „Golos“ analitikai padarė išanalizavę informaciją, gautą iš stebėtojų, rinkimų komisijų narių, žiniasklaidos atstovų, rinkėjų, kandidatų štabų, partijų ir partnerių stebėtojų organizacijų.
R.T.Erdoganas pasveikino V.Putiną, pasisiūlė tarpininkauti sprendžiant karą Ukrainoje
21:33
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu ir pasiūlė tarpininkauti tarp Maskvos ir Ukrainos, pranešė turkų prezidentūra.
Per pokalbį telefonu „prezidentas Erdoganas išreiškė įsitikinimą, kad Turkijos ir Rusijos santykiai toliau vystosi teigiama linkme, ir pareiškė, kad Turkija yra pasirengusi atlikti tarpininkės vaidmenį siekiant grįžti prie derybų stalo su Ukraina“, – sakoma Turkijos prezidentūros pranešime.
V.Putinas kreipėsi į minią Maskvoje, džiaugėsi aneksuotų teritorijų „grįžimu“ Rusijai
21:27
Prezidentas Vladimiras Putinas, laimėjęs rinkimus, kuriuos Vakarų šalys pavadino neteisėtais, pirmadienį per koncertą Raudonojoje aikštėje pasidžiaugė, kad aneksuotos Ukrainos teritorijos „grįžo“ Rusijai.
Per tris dienas trukusį balsavimą, per kurį buvo balsuojama ir Rusijos pajėgų kontroliuojamose Ukrainos dalyse, buvęs KGB agentas surinko daugiau kaip 87 proc. balsų.
Savaitgalį vykusius prezidento rinkimus Maskva pristatė kaip įrodymą, kad rusai susitelkė aplink V.Putiną daugiau nei dvejus metus trunkančio puolimo Ukrainoje akivaizdoje.
Manoma, kad V.Putino pergalė dar labiau sugriežtins jo valdžią Rusijoje, kur oponavimas Kremliui nebetoleruojamas dėl sparčiai stiprėjančių represijų.
Būdamas valdžioje nuo paskutinės 1999 metų dienos, jis tapo ilgiausiai išbuvusiu Rusijos vadovu per daugiau nei du šimtmečius.
„Ranka rankon judėsime į priekį ir tai mus sustiprins [...] Tegyvuoja Rusija!“ – V.Putinas sakė miniai, susirinkusiai į popmuzikos koncertą, skirtą 10 metų sukakčiai nuo Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos iš Ukrainos paminėti.
V.Putinas pasigyrė, kad Rusijos pajėgų užgrobtose Ukrainos teritorijose nutiesta nauja geležinkelio linija, ir teigė, kad tie regionai „pareiškė norą grįžti į savo gimtąją šeimą“.
Jis pasirodė koncerte kartu su trimis kitais kandidatavusiais asmenimis, priėmęs juos Kremliuje vykusiame susitikime, kuriame jie visi jį pasveikino.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad V. Putino pergalė rodo, jog rusai konsoliduojasi „aplink jo kelią“, ir pavadino tai „itin puikiu rezultatu“.
Visi pagrindiniai 71 metų V.Putino oponentai yra mirę, kalėjime arba užsienyje, o balsavimas vyko praėjus mėnesiui po to, kai kalėjime mirė pagrindinis V.Putino varžovas Aleksejus Navalnas.
JAV: rinkimai Rusijoje buvo neįtikėtinai nedemokratiški
21:23
Jungtinės Valstijos pirmadienį pasmerkė Rusijoje vykusius prezidento rinkimus kaip nelaisvus ir pareiškė, kad nesveikins Vladimiro Putino, kuris didele persvara buvo paskelbtas nugalėtoju.
Paklaustas apie V.Putino perrinkimą, Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis sarkastiškai atsakė: „Buvau ant kėdės krašto. Tai buvo taip įtempta.“
„Tai buvo neįtikėtinai nedemokratiškas procesas, – sakė jis. – Manau, galima drąsiai teigti, kad sveikinimo skambučių iš Jungtinių Amerikos Valstijų tikrai nebus.“
V.Patelis kaltino V.Putiną dėl oponentų diskvalifikavimo ir įkalinimo, taip pat dėl to, kad prieš balsavimą kalėjime mirė vienas svarbiausių jo varžovų Aleksejus Navalnas.
Rusai „nusipelno laisvų ir sąžiningų rinkimų ir galimybės rinktis iš grupės kandidatų, atstovaujančių įvairioms nuomonėms“, sakė V.Patelis.
Rusai taip pat „nusipelno galimybės gauti nešališką informaciją, kuri padėtų jiems išsirinkti norimą lyderį ir nulemti savo šalies ateitį“, kalbėjo jis.
„Akivaizdu, kad šiuose rinkimuose, kurie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, to nebuvo“, – teigė V.Patelis.
Kim Jong Unas: Rusijos rinkėjai parodė „nepalaužiamą paramą“ V.Putinui
19:01
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) pirmadienį sveikinime Vladimirui Putinui pareiškė, kad rusų rinkėjai parodė „nepalaužiamą paramą“ perrinktam prezidentui, pranešė valstybinė žiniasklaida.
„Jūsų perrinkimas į atsakingas valstybės vadovo pareigas – tai vertingas Rusijos žmonių įvertinimas už išsiskiriančią lyderystę ir atkaklius vadovavimo gebėjimus, kuriuos parodėte valstybinėje veikloje, turėdamas aukštą tautos lyderio prestižą“, – sakė Kim Jong Unas, kaip praneša Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
Jis pridūrė, kad V.Putino pergalė yra rinkėjų „nepalaužiamos paramos ir pasitikėjimo“ Rusijos vadovu išraiška.
Rusijai ir Šiaurės Korėjai, istorinėms sąjungininkėms, taikomos įvairios pasaulinės sankcijos: Maskvai – už invaziją į Ukrainą, o Pchenjanui – už branduolinio ginklo bandymus.
„Esu tvirtai įsitikinęs, kad, jums energingai ir teisingai vadovaujant, Rusijos žmonės neabejotinai pasieks pergalę, patikimai gindami šalies suverenitetą ir saugumą“, – sakoma Kim Jong Uno pranešime, kaip nurodė KCNA.
Per tris dienas trukusį balsavimą, kurį Vakarų šalys vadina nedemokratišku, V.Putinas neva surinko daugiau kaip 87 proc. balsų.
V.Putinas Vilniuje liko antras, bet ir šis rezultatas suklastotas, sako politologas
18:40
Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad dar vieną kadenciją Rusijos prezidento poste užsitikrinęs Vladimiras Putinas tarp balsavusiųjų Lietuvoje Rusijos piliečių liko antras, tačiau politologas sako, jog net ir tokie duomenys yra suklastoti.
Oficialius balsavimo rezultatus Rusijos ambasadoje Vilniuje sekmadienį paskelbė Lietuvoje gyvenančio nepriklausomos rinkimų stebėtojų organizacijos „Golos“ narys Romanas Udotas socialiniame tinkle „X“.
Jų duomenimis, kandidatą Vladislavą Davankovą palaikė 39,22 proc. rinkėjų, V.Putiną – 29,74 proc., Nikolajų Charitonovą – 4,03 proc., Leonidą Sluckį – 0,65 proc.
Daugiau nei ketvirtadalis biuletenių Vilniuje pripažinti negaliojančiais
Pasak komisijos, Rusijos ambasadoje Lietuvoje buvo išduoti 772 biuleteniai, 203 iš jų pripažinti negaliojančiais.
Rusijos opozicija ragino nepritariančius V.Putino valdymui ateiti balsuoti, gadinti biuletenius arba balsuoti ne už perrinktą šalies vadovą.
„Vilnius – už Davankovą. Aišku, kad ambasada dirbtinai neįvertino rinkėjų aktyvumo. Įprastai, komisija Rusijoje be problemų per dieną įleidžia 2-3 tūkst. rinkėjų. Toks pats vaizdas buvo ir kitose ambasadose. Panašu, kad buvo duota komanda neleisti karo pabėgėliams balsuoti visa apimtimi“, – „X“ rašė R.Udotas.
Politologas Vytis Jurkonis BNS pirmadienį sakė, kad komisijos pateikti rinkimų rezultatai yra akivaizdžiai melagingi, tačiau „ir tame mele galima ieškoti kažkokių tai tendencijų“.
„Jiems tenka pripažinti, kad V.Putinas Vilniuje mažų mažiausiai nelaimėjo“, – teigė V.Jurkonis.
Pasak jo, Rusijos ambasadoms buvo nurodyta, kad balsavimo rezultatuose atsispindėtų vadinamasis protesto balsas.
„Tas matyti ir exit pollsuose (rinkėjų apklausos po balsavimo – BNS), ir tame neva oficialiame protokole, kad Lietuvos atvejį žiūrint, atrodo aukščiausias sunaikintų biuletenių nuošimtis. Tas protesto balsas buvo bene ryškiausias. Ar jis tikrai buvo toks, o galbūt buvo didesnis, čia telieka svarstyti“, – kalbėjo ekspertas.
Politologo nuomone, nors oficialiai pateikiami duomenys rodo, kad už V.Putiną balsavo 229 rinkėjai, labiau tikėtina, kad Rusijos lyderį palaikė 50–100 atėjusiųjų balsuoti, o daugumą jų sudarė ambasados darbuotojai ir jų šeimos nariai, kurie balsavo „kaip reikia“.
„Realios paramos, o ne biurokratinės, administracinės paramos V.Putinui Vilniuje nelabai yra“, – tvirtino V. Jurkonis.
Anot jo, tikrųjų balsavimo rezultatų sužinoti negalima, tad ambasada priversta pademonstruoti „tam tikrą protesto balsą“.
„Ambasada priversta rodyti tam tikrą nuošimtį balsavusiųjų už alternatyvų kandidatą V.Putinui, nors jokiu būdu jo negalima vadinti opoziciniu ar demokratiniu“, – teigė V.Jurkonis.
„Vartytis Kremliui kažkaip tai reikia, jis tą bando, netgi tokiomis ciniškomis sąlygomis, vis tiek turi pripažinti, kad to protesto balsų buvo daugiau, negu pora šimtų“, – kalbėjo politologas.
Oficialiosios Rusijos Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsalapius iš 99 proc. balsavimo apylinkių, V.Putinas surinko 87,33 proc. visų atiduotų balsų, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.
71-erių V.Putino pergalė tris dienas trukusiame balsavime nekėlė abejonių, nes visi pagrindiniai jo oponentai yra mirę, įkalinti arba ištremti, o valdžios institucijos nesiliauja dorotis su tais, kurie viešai prieštarauja Kremliui ar jo karui Ukrainoje.
Neįprastai ankstyvi rezultatai yra dar vienas iš anksto nulemtų rinkimų, kuriuose su V.Putinu varžėsi tik trys simboliniai varžovai, atspindys.
Balsavimą lydėjo Ukrainos atakų banga, Kyjivą remiančių diversinių grupuočių įsiveržimai į Rusijos teritoriją ir vandalizmas rinkimų apylinkėse.
Ukraina ir Vakarai taip pat smerkia Rusiją už tai, kad ji rengia balsavimą keliuose Ukrainos regionuose, kuriuos Rusija sako prisijungusi. Šių aneksijų nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai nepripažįsta.
Rusų opozicija Vakarus ragina nepripažinti rinkimų rezultatų.
„Novaja Gazeta“: bent pusė balsų V.Putinui priskaičiuota „iš oro“
17:58
Vladimiras Putinas mažiausiai 31,6 mln. balsų gavo sukčiaudamas, t.y. maždaug pusė už jį atiduotų balsų buvo „primesti“ papildomai, išsiaiškino nepriklausoma naujienų svetainė „Novaja Gazeta Europe“.
Teigiama, kad tai rekordinis balsų klastojimo mastas per Rusijos prezidento rinkimus. Klastočių esą buvo tiek daug, kad statistiniais metodais beveik neįmanoma nustatyti „sąžiningų“ balsų imties.
Remdamasi matematiko ir rinkimų analitiko Sergejaus Špilkino metodu, „Novaja Gazeta" apskaičiavo „anomalinių“ balsų dalį praėjusiuose rinkimuose.
Žurnalistai teigia naudoję duomenis, pagrįstus 97 proc. rinkimų komisijos protokolų, surinktų „Nevybory“ kanalo apdorojimo rezultatais.
Neskaičiuojant elektroninio balsavimo, rinkimuose dalyvavo 74,5 mln. rinkėjų. Iš jų, Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, 64,7 mln. balsavo už V.Putiną.
S.Špilkino metodas atskleidžia, kiek balsų buvo „pridėta“ nugalėtojui per biuletenių klastojimą ir galutinių protokolų perrašymą. Tai daroma lyginant balsų už skirtingus kandidatus pasiskirstymą su rinkėjų aktyvumu kiekviename atskirame balsavimo punkte.
„Jei rinkimai buvo sąžiningi, balsų pasiskirstymas už pirmaujantį kandidatą ir visus kitus kandidatus turėtų būti identiškas, t.y. skirtis tik absoliučia verte dėl skirtingo balsų skaičiaus, o ne forma. Tačiau papildomų biuletenių įmetimas už vieną iš kandidatų turi įtakos pasiskirstymui: jis padidina ir rinkėjų aktyvumą, ir rezultatą“, – rašo „Novaja Gazeta“.
Pagal 100 proc. balsavimo biuletenių patikrinimo rezultatus dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surinko 87,28 proc. balsų, matyti iš Rinkimų komisijos duomenų.
Anksčiau komisija paskelbė apie rekordinį rinkėjų aktyvumą prezidento rinkimuose šiuolaikinės Rusijos istorijoje. Pasak komisijos vadovės Elos Pamfilovos, į rinkimų apylinkes atėjo daugiau kaip 87,1 mln. žmonių, o tai sudaro 77,44 proc. rinkėjų.
Tuo tarpu varžovai – Rusijos komunistų partijos kandidatas Nikolajus Charitonovas, Naujosios liaudies atstovas Vladislavas Davankovas ir Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Leonidas Sluckis – gavo atitinkamai 4,32 proc., 3,83 proc. ir 3,2 procento.
Anksčiau stebėjimo grupė „Golos“ pareiškė, kad kovo 15-17 d. vykę prezidento rinkimai buvo labiausiai korumpuoti per visą šiuolaikinės Rusijos istoriją pagal rinkėjų teisių pažeidimus. Tokią išvadą „Golos“ analitikai padarė išanalizavę informaciją, gautą iš stebėtojų, rinkimų komisijų narių, žiniasklaidos atstovų, rinkėjų, kandidatų štabų, partijų ir partnerių stebėtojų organizacijų.
ES: iš rusų buvo atimta reali galimybė rinktis
17:23
Rusijos prezidento Vladimiro Putino perrinkimas naujai šešerių metų kadencijai nebuvo laisvas ir sąžiningas, nes su tikrąja opozicija buvo susidorota, o tarptautinių nepriklausomų rinkimų stebėtojų nebuvo, pirmadienį pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas.
„Šie rinkimai buvo paremti represijomis ir bauginimais“, – Briuselyje žurnalistams sakė Josepas Borrellis.
Vėliau paskelbtame bendrame visų 27 ES šalių pareiškime teigiama, kad valdžiai atmetus visus karui Ukrainoje nepritariančius kandidatus, iš rusų buvo atimta reali galimybė rinktis.
ES pasmerkė balsavimą Maskvos šiuo metu okupuotuose Ukrainos regionuose ir pareiškė, kad „nepripažįsta ir niekada nepripažins nei šių vadinamųjų rinkimų Ukrainos teritorijose, nei jų rezultatų“.
Tačiau blokas neatsižvelgė į pagrindinio Kremliaus priešininko Aleksejaus Navalno našlės raginimą nepripažinti V.Putino teisėtu Rusijos prezidentu.
J.Borrellis teigė, kad Briuselyje susirinkę ES ministrai turėtų skirti sankcijas kalėjimų pareigūnams, susijusiems su A.Navalno mirtimi Arkties kolonijoje praėjusį mėnesį.
Diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad sankcijos bus taikomos 33 asmenims ir 2 subjektams.
A.Navalno sąjungininkai skundėsi, kad tokia ribota Vakarų reakcija į opozicionieriaus mirtį neturės jokios įtakos Kremliui.
Stebėsenos grupė: labiausiai korumpuoti rinkimai Rusijos istorijoje
15:58
Nepriklausoma Rusijos rinkimų stebėsenos grupė „Golos“ pareiškė, kad šie prezidento rinkimai, kuriuos triuškinamai laimėjo Vladimiras Putinas, surinkęs beveik 90 proc. balsų, buvo labiausiai korumpuoti per visą šalies istoriją, skelbia britų leidinys „The Guardian“.
Anot stebėtojų, sekmadienį pasibaigusių tris dienas trukusių rinkimų negalima laikyti tikrais, nes „rinkimų kampanija vyko tokiomis sąlygomis, kai iš esmės negaliojo pagrindiniai Rusijos konstitucijos straipsniai, užtikrinantys politines teises ir laisves“.
„Dar niekada anksčiau nematėme prezidento rinkimų kampanijos, kuri taip smarkiai neatitiko konstitucinių standartų“, – sakoma grupės pareiškime.
2000 m. įkurta „Golos“ yra vienintelė nuo valdžios institucijų nepriklausoma Rusijos rinkimų priežiūros institucija. 2013 m. ji buvo pripažinta „užsienio agentu“ ir jai buvo uždrausta siųsti stebėtojus į rinkimų apylinkes. Vienas iš jos vadovų Grigorijus Melkonjancas yra kalėjime ir laukia teismo dėl, kaip teigia „Golos“, politizuotų kaltinimų.
Rusijos vyriausybė teigė, kad rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias per visą istoriją ir siekė 74 proc. Ankstesnis aukščiausias V.Putino rezultatas buvo pasiektas 2018 m., kai jis tariamai pelnė 76,7 proc. balsų, kai rinkimuose dalyvavo 67,5 proc. rinkėjų.
Balsavimas vyko ir Rusijos laikinai okupuotose Ukrainos dalyse: Zaporižioje, Chersone, Donecke, Luhanske ir Kryme.
V.Putinas nesusidūrė su reikšminga konkurencija po to, kai valdžia uždraudė dalyvauti rinkimuose dviem kandidatams, kurie išreiškė nepritarimą karui Ukrainoje.
Kiti trys rinkimuose dalyvavę politikai tiesiogiai nekvestionavo V.Putino autoriteto, o jų dalyvavimas turėjo varžyboms suteikti teisėtumo.
Jungtinė Karalystė atmeta Rusijos prezidento rinkimų rezultatus
15:33
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos rinkimų rezultatai parodė prezidento Vladimiro Putino „represijų gylį“.
Kremlius sveikino V.Putino perrinkimą penktai kadencijai kaip „iškalbingiausią mūsų šalies žmonių paramos savo prezidentui ir konsolidacijos jo kelyje patvirtinimą“.
Tačiau D.Cameronas, kuris sekmadienį vakare pareiškė, kad rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, atmetė jų rezultatus kaip nedemokratiškus.
„Šie rinkimai Rusijoje akivaizdžiai parodo prezidento Putino režimo, kuris siekia nutildyti bet kokią opoziciją jo neteisėtam karui (Ukrainoje), represijų gylį“, – sakoma jo pareiškime.
„Putinas pašalina savo politinius oponentus, kontroliuoja žiniasklaidą, o paskui pats save vainikuoja nugalėtoju. Tai nėra demokratija“, – pridūrė jis.
Kremlius savaitgalį vykusius rinkimus, pažymėtus biuletenių gadinimo ir atakų pasienio regionuose, pristatė kaip įrodymą, kad rusai palaiko V.Putino puolimą Ukrainoje.
D.Cameronas taip pat paminėjo pagrindinio V.Putino politinio varžovo Aleksejaus Navalno mirtį kaip Rusijos vadovo represijų masto įrodymą.
„Aleksejaus Navalno mirtis likus kelioms savaitėms iki rinkimų tragiškai priminė apie politinių represijų dabartinėje Rusijoje žiaurumą“, – teigė jis.
Jis pridūrė, kad Rusija turėtų „nedelsiant paleisti visus politinius kalinius“, įskaitant dvigubą JK ir Rusijos pilietybę turintį Vladimirą Karą-Murzą.
Vokietijos prezidentas atsisako pasveikinti V.Putiną su perrinkimu penktai kadencijai
13:34
Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris nesveikins Rusijos prezidento Vladimiro Putino su perrinkimu penktajai kadencijai, pareiškė jo atstovė spaudai Kerstin Gammelin.
„Nebus jokio laiško [sveikinimo] Putinui“, – sakė ji laikraščiui „Tagesspiegel“. Anksčiau F.W.Steinmeieris išplatino pareiškimą, kuriame teigė galvojantis „apie žmones Rusijoje, kovojančius už laisvę ir demokratiją ir gyvenančius nuolatiniame Putino režimo pavojuje“.
2018 m. Vokietijos prezidentas pasveikino V.Putiną su pergale prezidento rinkimuose, nors jau tada Maskva kariavo Rytų Ukrainoje. Taip pat būdamas Vokietijos užsienio reikalų ministru F.W.Steinmeieris lankėsi Kremliuje po Krymo aneksijos ir 2014 m. dalyvavo rengiant Minsko susitarimus.
Pirmąją balsavimo dieną Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pasišaipydamas iš anksto pasveikino V.Putiną su „įtikinama pergale“ rinkimuose, pabrėždamas, kad per balsavimą rusai neturės „jokios laisvės, jokio pasirinkimo“.
Kremlius: A.Navalno našlė „prarado ryšius su tėvyne“
13:25 Atnaujinta 13:57
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja „atitrūko nuo tėvynės“ ir prarado savo rusiškas šaknis, o savaitgalį vykusius opozicijos protestus prieš rinkimus pavadino nepagrįstais.
„Yra daug žmonių, kurie [...] visiškai atitrūko nuo tėvynės“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Julija Navalnaja, kurią jūs paminėjote, priklauso šiai grupei žmonių, kurie praranda savo šaknis, praranda ryšius su tėvyne, praranda supratimą apie tėvynę“, – pridūrė jis.
Sekmadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, kalbėdamas savo rinkimų štabe pasibaigus balsavimui dar vieną kadenciją jam turinčiuose atnešti prezidento rinkimuose, pareiškė, kad jo balsingiausio kritiko Aleksejaus Navalno mirtis kalėjime buvo „liūdnas įvykis“.
Be to, jis pirmąkart per daugelį metų viešai ištarė šio opozicionieriaus pavardę.
„Dėl pono Navalno. Taip, jis mirė. Tai visada liūdnas įvykis. Turėjome ir kitų atvejų, kai žmonės mirė kalėjime. Argi taip nenutinka Jungtinėse Valstijose?“ – kalbėjo jis, atsakydamas į amerikiečių transliuotojo NBC žurnalisto klausimą apie opoziciją, Rusijoje kalinamus amerikiečius ir A.Navalno mirtį kalėjime.
Tai pirmas Kremliaus šeimininko komentaras apie A.Navalno mirtį.
Praėjusį mėnesį Arkties kalėjime mirusio žymiausio V. Putino kritiko Aleksejaus Navalno sąjungininkai paragino rinkėjus vidurdienį užplūsti rinkimų apylinkes ir sugadinti balsavimo biuletenius. Ši protesto akcija pavadinta „Vidurdienis prieš Putiną“.
Opozicionieriaus našlę Juliją Navalnąją Berlyne šalininkai pasitiko gėlėmis ir plojimais. Ji sakė, kad balsavusi Rusijos ambasadoje balsavimo biuletenyje įrašė savo velionio vyro pavardę.
Paklausta, ar turi, ką perduoti V.Putinui, J.Navalnaja atsakė: „Prašau nustoti prašyti žinučių iš manęs ar iš ko nors kito ponui Putinui. Su ponu Putinu negali būti jokių derybų ir nieko, nes jis yra žudikas, jis yra gangsteris“.
Kremlius sveikina save: išskirtinai puikus rezultatas
13:23
Kremlius pirmadienį pasveikino Vladimirą Putiną su perrinkimu ir pareiškė, kad tai yra didžiulės paramos „jo keliui“ Rusijoje ženklas.
„Išskirtinai puikus rezultatas dabartiniam prezidentui Putinui [...] ir iškalbingiausias mūsų šalies žmonių paramos savo prezidentui ir konsolidacijos jo kelyje patvirtinimas“, – nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
J.Borrellis: V.Putino pergalė pagrįsta represijomis ir bauginimu
12:50
Rusijos prezidento Vladimiro Putino perrinkimas naujai šešerių metų kadencijai nebuvo laisvas ir sąžiningas, nes su tikrąja opozicija buvo susidorota, o tarptautinių nepriklausomų rinkimų stebėtojų nebuvo, pirmadienį pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas.
„Šie rinkimai buvo paremti represijomis ir bauginimais“, – Briuselyje žurnalistams sakė Josepas Borrellis.
Vokietijos URM: rinkimai Rusijoje buvo rinkimai be pasirinkimo
12:49
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino perrinkimą kaip balsavimą be pasirinkimo po to, kai buvo susidorota su visa realia opozicija.
Rusijos prezidento rinkimų procesas rodo smerktiną V.Putino elgesį savo tautiečių atžvilgiu, sakė A.Baerbock per susitikimą Briuselyje.
„Rinkimai Rusijoje buvo rinkimai be pasirinkimo“, – pridūrė ji.
Skelbia, kad už V.Putiną neva balsavo 9 iš 10 žmonių
12:23
Rusijos Centrinė rinkimų komisija pirmadienį pasveikino rekordinę prezidento Vladimiro Putino pergalę rinkimuose, kuriuose nebuvo realios opozicijos, sakydama, kad tai esą rodo, jog šalis vieningai palaiko ilgametį lyderį.
„Beveik 76 mln. žmonių“ balsavo už V.Putiną, sakė Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova, kai buvo suskaičiuota daugiau kaip 99 proc. balsų.
„Tai rekordinis skaičius“, – sakė ji ir pridūrė: „Vakarų šalių akivaizdoje mes parodėme, kad esame vieningi“.
„Rinkėjų aktyvumas yra rekordinis – 77,44 procento. To dar nebuvo per visą naujosios Rusijos istoriją“, – pridūrė ji.
„Įrodėme sau, kad esame nepriklausoma tauta [...] ir Vakarų akivaizdoje parodėme, kad esame vieningi. Mes tuo didžiuojamės“, – sakė ji.
Oficialiosios Rusijos Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsalapius iš 99 proc. balsavimo apylinkių, V.Putinas surinko 87,33 proc. visų atiduotų balsų, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA.
Tai rekordinis skaičius Rusijos prezidento rinkimuose, kuriuose nebuvo realios opozicijos.
V.Putinas buvo beveik garantuotas, kad laimės dar vieną kadenciją, nutildęs arba įkalinęs visus savo pagrindinius oponentus.
Kremlius teigė, kad šie rinkimai buvo akimirka rusams paremti jau trečius metus Ukrainoje vykdomą plataus masto invaziją.
Tuo metu Vakarų šalių pareigūnai sakė, kad Rusijos rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi.
V.Putinas gąsdina Trečiuoju pasauliniu karu Rusijos konflikto su NATO atveju
11:52
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasibaigus rinkimams pareiškė, kad Rusijos konflikto su NATO atveju pasaulis būtų per žingsnį nuo Trečiojo pasaulinio karo, skelbia Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Atsakydamas į klausimą, ar įmanomas plataus masto Rusijos ir NATO konfliktas, V.Putinas sakė: „Manau, kad šiuolaikiniame pasaulyje viskas įmanoma.“
Kartu Rusijos prezidentas teigė, kad „vargu ar kas nors tuo suinteresuotas“.
„Visiems aišku, kad tai bus tik vienas žingsnis iki plataus masto Trečiojo pasaulinio karo“, – pridūrė jis.
Pagrindiniai uždaviniai – karo tęsimas ir pajėgų stiprinimas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad karo užduočių įgyvendinimas ir ginkluotųjų pajėgų stiprinimas yra vieni pagrindinių jo, kaip valstybės vadovo, tikslų.
„Pirmiausia turime spręsti uždavinius specialiosios karinės operacijos rėmuose, stiprinti gynybinius pajėgumus, stiprinti ginkluotąsias pajėgas. Tai vyksta labai gerais tempais ir puikiai“, – sakė V.Putinas žurnalistams.
Jis pažymėjo, kad pagrindinius šalies vystymosi uždavinius neseniai išdėstė savo kreipimesi į Federalinį Susirinkimą.
„Mūsų užduotis – pasinaudoti Rusijos Federacijos piliečių pasitikėjimu ir padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad visos mums iškeltos užduotys būtų išspręstos, o tikslai pasiekti“, – pabrėžė V.Putinas.
Prancūzija: Rusijoje nebuvo įvykdytos laisvų ir demokratinių rinkimų sąlygos
11:38
Prancūzija pirmadienį pareiškė, kad rinkimai, pratęsę Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymą dar bent šešeriems metams, vyko represijų sąlygomis, ir gyrė daugybę rusų, kurie nepabijojo pademonstruoti savo pasipriešinimą režimui.
„Nebuvo įvykdytos laisvų, pliuralistinių ir demokratinių rinkimų sąlygos“, – pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad tris dienas trukęs balsavimas vyko „didėjant represijoms prieš pilietinę visuomenę ir visų formų opoziciją režimui“.
„Prancūzija sveikina daugybės Rusijos piliečių, kurie taikiai pasipriešino šiam išpuoliui prieš jų pagrindines politines teises, drąsą“, – pridūrė ji.
Oficialiosios Rusijos Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsalapius iš 99 proc. balsavimo apylinkių, V.Putinas surinko 87,33 proc. visų atiduotų balsų, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA.
Tai rekordinis skaičius Rusijos prezidento rinkimuose, kuriuose nebuvo realios opozicijos.
Praėjusį mėnesį Arkties kalėjime mirusio žymiausio V.Putino kritiko Aleksejaus Navalno sąjungininkai bandė pakirsti jo pergalę, ragindami rinkėjus vidurdienį užplūsti rinkimų apylinkes ir sugadinti balsavimo biuletenius.
Prezidento rinkimai Rusijoje: penkios žinutės Vakarams ir pasauliui
11:25
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po tris dienas trukusio ir sekmadienį pasibaigusio surežisuoto balsavimo prezidento rinkimuose pareiškė, kad jo didžioji pergalė yra visuomenės mandatas veikti taip, kaip reikia, kariaujant Ukrainoje ir sprendžiant įvairius vidaus reikalus skelbia amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Tačiau tai didina rusų nerimą dėl to, kas bus toliau.
Pasak V.Putino, balsavimas rodo norą „vidaus konsolidacijos“, kuri leistų Rusijai „veiksmingai veikti fronto linijoje“ ir kitose srityse, pavyzdžiui, ekonomikoje.
71 metų V.Putinas prezidento poste liks bent iki 2030 m., pradėdamas penktąją kadenciją šalyje, kurios Konstitucija tariamai riboja prezidentų skaičių iki dviejų kadencijų.
„The New York Times“ užsienio politikos apžvalgininkai pasidalijo penkiomis išvadomis po rinkimų, kuriems pirmadienį negaili kritikos Vakarų valstybių lyderiai dėl sąžiningumo, legitimumo ir laisvės suvaržymo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos rinkimų komisija skelbia neva „rekordinę“ V.Putino pergalę
11:23
Rusijos Centrinė rinkimų komisija pirmadienį pasveikino rekordinę prezidento Vladimiro Putino pergalę rinkimuose, kuriuose nebuvo realios opozicijos, sakydama, kad tai esą rodo, jog šalis vieningai palaiko ilgametį lyderį.
„Beveik 76 mln. žmonių“ balsavo už V. Putiną, sakė Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova, kai buvo suskaičiuota daugiau kaip 99 proc. balsų.
„Tai rekordinis skaičius“, – sakė ji ir pridūrė: „Vakarų šalių akivaizdoje mes parodėme, kad esame vieningi“.
Oficialiosios Rusijos Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsalapius iš 99 proc. balsavimo apylinkių, V.Putinas surinko 87,33 proc. visų atiduotų balsų, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA.
Tai rekordinis skaičius Rusijos prezidento rinkimuose, kuriuose nebuvo realios opozicijos.
Tuo metu Vakarų šalių pareigūnai sakė, kad Rusijos rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi.
Rusijos sąjungininkai sveikina V.Putiną, Vakarų šalių lyderiai rinkimus smerkia
11:21
Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugai ir sąjungininkai pirmadienį sveikino jį su pergale rinkimuose, tačiau Vakarų šalių lyderiai pasmerkė rinkimus kaip neteisėtus.
Pekinas pasveikino V.Putiną, sakydamas, kad „Kinija ir Rusija viena kitai yra didžiausios kaimynės ir visapusiškos strateginio bendradarbiavimo partnerės naujoje eroje“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas (Lin Dzianas) pareiškė, kad prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir Vladimiras Putinas „toliau palaikys glaudžius mainus, skatins abi šalis toliau puoselėti ilgametę geros kaimynystės draugystę, gilins visapusišką strateginį koordinavimą“.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisi pirmadienį pasveikino V.Putiną su „tvirta pergale“, pranešė valstybinė žiniasklaida.
„Irano Islamo Respublikos Prezidentas žinute nuoširdžiai pasveikino Vladimirą Putiną su tvirta pergale ir perrinkimu Rusijos Federacijos Prezidentu“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.
Buvęs Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas sveikino V.Putiną su „puikia pergale“ dar gerokai prieš paskelbiant galutinius rezultatus.
Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas teigė, kad „serbai su džiaugsmu sutiko prezidento V. Putino pergalę, matydami jame didį valstybės vadovą ir draugą, kuriuo visada galime pasikliauti ir kuris rūpinsis mūsų žmonėmis“.
„Mūsų vyresnysis brolis triumfavo, o tai yra geras ženklas pasauliui“, – sakė Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro.
Volodymyras Zelenskis atmetė rezultatus kaip neteisėtus
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė rezultatus kaip neteisėtus. „Visiems pasaulyje aišku, kad šis veikėjas, kaip dažnai atsitikdavo istorijoje, paprasčiausiai yra apsvaigintas valdžios ir daro viską, kad valdytų amžinai“, – pareiškė jis.
„Nėra blogio, kurio jis nepadarytų, kad pratęstų savo asmeninę valdžią. Ir niekas pasaulyje nebūtų apsaugotas nuo to“, – pridūrė jis.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas sakė, kad „po to, kai neteisėtai buvo surengti rinkimai Ukrainos teritorijoje, rinkėjai neturėjo iš ko rinktis ir nebuvo nepriklausomos ESBO [Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos] stebėsenos“ ir pridūrė, kad „tai neatrodo kaip laisvi ir sąžiningi rinkimai“.
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani sakė, kad Rusijos „rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi“.
„Toliau siekiame teisingos taikos, kad Rusija pagal tarptautinę teisę nutrauktų agresyvų karą prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.
Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky rinkimus pavadino farsu ir parodija. „Tai buvo Rusijos prezidento rinkimai, kurie parodė, kaip šis režimas slopina pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą, opoziciją“, – teigė jis.
Tuo metu Prancūzija pareiškė, kad rinkimai, pratęsę V. Putino valdymą dar bent šešeriems metams, vyko represijų sąlygomis, ir gyrė daugybę rusų, kurie nepabijojo pademonstruoti savo pasipriešinimą režimui.
Kinija pasveikino V.Putiną su pergale rinkimuose
10:50
Pagrindinė Rusijos sąjungininkė Kinija pirmadienį pasveikino prezidentą Vladimirą Putiną su pergale rinkimuose.
„Kinija su tuo sveikina“, – į klausimą eilinėje spaudos konferencijos, kaip vertina balsavimo, kuriame ilgametis Rusijos vadovas neturėjo realių konkurentų, rezultatus, atsakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas (Lin Dzianas).
„Kinija ir Rusija viena kitai yra didžiausios kaimynės ir visapusiškos strateginio bendradarbiavimo partnerės naujoje eroje“, – pridūrė jis.
Oficialiosios Rusijos Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsalapius iš 99 proc. balsavimo apylinkių, V. Putinas surinko 87,33 proc. visų atiduotų balsų, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA.
Tai rekordinis skaičius Rusijos prezidento rinkimuose, kuriuose nebuvo realios opozicijos.
„Tvirtai tikime, kad strategiškai vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) ir prezidentui V. Putinui, Kinijos ir Rusijos santykiai ir toliau judės į priekį“, – sakė Lin Jianas, pabrėždamas, kad šiemet minimos 75-osios šalių diplomatinių santykių užmezgimo metinės.
„Abiejų valstybių vadovai ir toliau palaikys glaudžius mainus, skatins abi šalis toliau puoselėti ilgametę geros kaimynystės draugystę, gilins visapusišką strateginį koordinavimą ir skatins nuolatinę Kinijos ir Rusijos santykių plėtrą naujoje eroje“, – sakė Lin Jianas.
Tuo metu Vakarų šalių pareigūnai sakė, kad Rusijos rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi.
Kas pasveikino V.Putiną su pergale
10:40
- Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas
- Tadžikistano prezidentas Emomali Rahmonas
- Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega
- Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas Parrilla
Politologas L.Kojala: V.Putinas įsirašė sau 87 proc. balsų
09:58
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos (VU TSPMI) dėstytojas, politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienio vakarą įvertino Rusijoje vykusių prezidento rinkimų rezultatus.
„V.Putinas įsirašė sau 87 proc. balsų. Kuklu. Saddamas Husseinas 2002 m. „referendumą" laimėjo su 100 proc., „balsavus" absoliučiai visiems irakiečiams. Kim Jong Unas į „parlamentą" patenka su 100 proc. balsų – priduriama, kad nedalyvavo tik išvykę iš šalies. Net Turkmėnistano prezidentą Gurbanguly Berdimuhamedową 2017 m. palaikė 97 proc.
Visgi akivaizdu, kad Kremlius visais atžvilgiais – karo, ekonomikos, visuomenės – militarizuotas. Ir ilgam. Kyla klausimas, ar iš tokios visaapimančios „kelio priklausomybės" išėjimas apskritai gali būti įmanomas“, – rašė L.Kojala.
Pirmąją rinkimų dieną politologas nurodė, kad Rusijos karas yra „egzistencinės svarbos“ visai Europai ir atkreipė dėmesį į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus dėl paramos Ukrainai, nurodydamas, kad „jau rekėtų nedelsiant pereiti prie praktiškai apčiuopiamų – proporcingų – veiksmų“.
Britų gynybos sekretorius: V.Putinas pavogė rinkimus, bet nepavogs Ukrainos
09:51
Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas vėl pavogė rinkimus Rusijoje, socialiniame tinkle „X“ pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas.
„V.Putinas pavogė dar vienus rinkimus, bet Ukrainos jis nepavogs. Jungtinė Karalystė dirbs su savo sąjungininkais, kad sustabdytų šį vagį, didindama mūsų bendrą paramą Ukrainai. Kaip rodo istorija, turime sustabdyti diktatorius ir autokratus, antraip jie pavogs dar daugiau“, – pabrėžė jis.
Apklausų duomenimis, V.Putinas surinko 87,8 proc. balsų – tai didžiausias rezultatas per visą Rusijos posovietinę istoriją. Pirmieji oficialūs rezultatai rodė maždaug tokius pat skaičius.
Per mitingą „Vidurdienis prieš Putiną“ visoje Rusijoje sulaikyta mažiausiai 80 žmonių
09:34
Per mitingą „Vidurdienis prieš Putiną“ 21 Rusijos mieste policija balsavimo punktuose sulaikė daugiau kaip 80 žmonių, praneša stebėjimo projektas „OVD-Info“. Teigiama, kad iki 19.24 val. buvo žinomi 83 sulaikytieji.
Daugiausia žmonių sulaikyta Kazanėje. Ten policijos nuovadose yra 28 žmonės. Maskvoje sulaikyti mažiausiai 23 asmenys, tarp jų – sutuoktinių pora, kurių vienas buvo pasipuošęs šaliku su rašytojo George'o Orwello citata.
Sankt Peterburge aktyvistas Vitalijus Ioffe buvo sulaikytas už tai, kad ant balsavimo biuletenio užrašė „Prakeikti jūs visi“. Jis buvo sulaikytas netoli metro, kur išėjo su vieninteliu piketu. Be V.Ioffe, Sankt Peterburge buvo sulaikyti dar šeši žmonės.
Bratske po balsavimo buvo sulaikytas ir sumuštas Aleksandras Šochijevas. Jo žmona pranešė, kad teisėsaugininkai grasino nupjauti vyrui pirštą už tai, kad „balsavo ne taip“.
Netoli Maskvos esančioje Kolomnoje Karina Gradusova buvo sulaikyta kartu su savo pusantrų metų vaiku, nes pastarasis apipaišė balsavimo biuletenius. Ji buvo parvežta namo, kad galėtų palikti vaiką močiutei, o pati buvo nugabenta į policijos nuovadą.
Irkutske buvo sulaikytas vyras už tai, kad ant balsavimo biuletenio užklijavo politinių kalinių – Iljos Jašino ir Vladimiro Kara-Murzos – pavardes.
Anksčiau buvo pranešta, kad per mitingą „Vidurdienis prieš Putiną“ buvo sulaikyta daugiau kaip 60 žmonių, tarp jų – „Fontankos“ korespondentas, rengęs reportažą iš rinkimų apylinkės Nr. 2182, ir Vladimiras Titarenka, buvęs Boriso Nadeždino štabo Barnaule vadovas.
Rinkimai užsienyje: už V.Putiną balsavo mažiau nei 20 proc.
09:28
Rusijos opozicijos paskelbta kampanija „Vidurdienis prieš Putiną“ pritraukė daugybę žmonių į balsavimo punktus Rusijos ambasadose visame pasaulyje. Pirmosios apklausos rodo, kad užsienyje rinkėjai už Vladimirą Putiną balsavo priešingai nei rinkėjai Rusijoje, kaip rodo oficialūs rezultatai, skelbia leidinys „The Moscow Times“.
Projekto „Balsavimas užsienyje“ („Vote Abroad project“), kuris apibendrina balsavimo apklausas kitų šalių rinkimų apylinkėse, duomenimis, V.Putiną palaikė 15,6 proc. rinkėjų.
Tai duomenys iki kovo 18 d. 9.30 val. Maskvos laiku iš 62 rinkimų apylinkių 41 šalyje.
Užfiksuotas didelis palaikymas yra Centrinės Azijos šalyse (pavyzdžiui, Uzbekistane už V.Putiną balsavo 36 proc. rinkėjų), Kipre (22 proc. ir 36 proc. dviejose rinkimų apylinkėse) ir Graikijoje (didžiausias iš visų šalių – 59 proc.). Tuo tarpu Turkijos sostinėje Ankaroje V.Putiną palaikė 37 proc. iš 95 apklaustųjų, tačiau Stambule ir Trabzone jis sulaukė tik 4-5 proc. palaikymo iš daugiau kaip 1100 respondentų.
Tailande tik 10 proc. rusų nori, kad V.Putinas penktą kartą taptų prezidentu, Kazachstane – 7,5 proc., Lietuvoje – 4 proc., Suomijoje – 10 proc., Serbijoje – 3 proc., Jungtinėse Amerikos Valstijose – 15 proc.
Čekijoje rinkimai vyko tik vieną dieną – kovo 15-ąją.
„Matyt, Rusijos ambasada rimtai įspėjo Maskvą apie tūkstančius rusų, pasirengusių balsuoti prieš V.Putiną ir visais įmanomais būdais demonstruoti, kad tai ne rinkimai, o speciali rinkiminė operacija, kurios tikslas – perrinkti V.Putiną“, – leidiniui sakė politologas, Vidurio ir Rytų Europos ekspertas Ivanas Preobraženskis.
Remiantis „Viasna“ apklausos duomenimis, iš maždaug 1 700 ambasadoje Prahoje balsavusių žmonių 1 310 atsakė apie savo pasirinkimą. Iš jų 4,1 proc. palaikė V.Putiną, o beveik 25 proc. sugadino balsavimo biuletenį. Apie 1000 žmonių negalėjo balsuoti – neužteko laiko.
Pasak pranešimų, Rusijos teritorijoje už V.Putiną balsavo 87 proc.
Didžiulės eilės išsirikiavo kovo 17 d. apie vidurdienį prie Rusijos diplomatinių atstovybių Londone, Berlyne, Paryžiuje, Milane, Belgrade ir kituose miestuose, kuriuose gyvena didelės rusų bendruomenės, kurių daugelis pabėgo iš tėvynės po V.Putino organizuotos invazijos į Ukrainą, skelbia naujienų agentūra „Associated Press“.
Daugybė žmonių vidurdienį atėjo prie Rusijos ambasadų šalyse, į kurias rusai masiškai bėgo prasidėjus karui ir paskelbus mobilizaciją 2022 m. „Reuters“ korespondentai suskaičiavo apie 1 000 žmonių kilometrinėje eilėje balsuoti Jerevane. Visi apklaustieji sakė, kad atėjo protestuoti prieš V.Putiną ir jo politiką.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad didžiulės eilės niekaip nesusijusios su protesto akcija „Vidurdienis prieš Putiną“.
„Jie atėjo balsuoti, pasinaudodami galimybe, kurią, nepaisant visų Vakarų grasinimų, jiems suteikė jų šalis – Rusija. Už ką ir kaip jie balsavo – tai jų laisvas pasirinkimas. Tačiau tai, kad jie atmetė marginalizuotų žmonių raginimus, akivaizdu visiems“, – rašė susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Prie Berlyno ambasados surengtame proteste, kurį organizavo Aleksejaus Navalno šalininkai, dalyvavo jo našlė Julija. Rusai laikė instaliaciją, vaizduojančią V.Putiną, besimaudantį kraujo vonioje, ant kurios šono nupiešta Ukrainos vėliava. Čia V.Putinas surinko 10 proc. balsų.
Paryžiuje rinkėjai laikė plakatus „Rusija ≠ Putinas“, „Laisvė politiniams kaliniams“, Londone – „Putinas – serijinis žudikas“, Hagoje – „Putino laukiame Hagoje“, „Putinui ir putinizmui – ne“.
Olandų leidinys „Trouw“ nurodė, kad dviejų maršrutų autobusai buvo perpildyti rusakalbių jaunuolių ir beveik kilometro ilgio eilė nusidriekė aplink tvenkinį prie Rusijos ambasados Hagoje, kur dešimtys protestuotojų skandavo A.Navalno vardą, šaukė „Mes nugalėsime!“.
„Politiškai mūsų balsai neturės jokios įtakos. Tačiau mes norime parodyti pasauliui, kad yra daug rusų, kurie priešinasi karui ir V.Putinui“, – komentavo 21 metų ekonomikos magistrantas Viktoras.
Nyderlanduose, remiantis išeinančiųjų apklausų duomenimis, V.Putinas gavo 2 proc. balsų (mažiausiai iš visų šalių). Tie, kurie apie vidurdienį stovėjo eilėje Hagoje, tada sakė, kad nespėjo laiku atvykti į rinkimų apylinkę, nes ji turėjo užsidaryti 20 val.
„Manau, kad tai, jog parodėme, kiek mūsų jau yra, yra tiesiog neįtikėtina.... Nuostabus susivienijimo jausmas!“ – apibendrino viena rusė.
G.Landsbergis: imituoti rinkimai Rusijoje panašūs į tragišką farsą
08:53
Beprecedenčio pilietinių ir politinių teisių suvaržymo sąlygomis vykusi balsavimą dėl Rusijos prezidento imitavusi procedūra negali būti laikoma ir vadinama rinkimais, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Iš neteisės negali kilti teisė, o iš prievartos, priespaudos ir klastojimų – negali kilti tarptautinėje erdvėje gerbtinas legitimumas. Todėl nelaikome ir nevadiname šios falsifikuotos ir imitacinės procedūros rinkimais, nes tai, deja, yra panašiau į tragišką farsą”, – teigia G.Landsbergis.
Oficialiosios Rusijos Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus balsalapius iš daugiau kaip 90 proc. balsavimo apylinkių, dabartinis šalies vadovas Vladimiras Putinas surinko apie 87 proc. visų atiduotų balsų – tai rekordinis procentas.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, ši procedūra nebuvo nei sąžininga, nei laisva, neatitiko jokių visuotinai pripažintų demokratijos ir teisinės valstybės standartų.
Užsienio reikalų ministerija pirmadienį taip pat išplatino pareiškimą dėl savaitgalį Rusijoje vykusių rinkimų. Jame teigiama, kad Rusijai tęsiant agresyvų karą prieš Ukrainą, balsavimą imitavusią procedūrą organizavusios institucijos ėmėsi represijų, neteisėtų veiksmų prieš opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovus, slopino nepriklausomą žiniasklaidą. Rusija, pažeisdama tarptautinius įsipareigojimus, nepakvietė stebėti rinkimų (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėtojų.
Karas Ukrainoje po V.Putino „perrinkimo“: ko tikėtis
08:52
Vadinamųjų prezidento rinkimų Rusijoje rezultatai yra iš anksto nulemti. Vakarų analitikai prognozuoja, ar paskelbus apie Vladimiro Putino perrinkimą šalyje bus įvesta nauja mobilizacija ir padidinti mokesčiai.
Ateities prognozės turėtų būti daromos suvokiant, kad V.Putino režimas stabilizavosi, sako Rytų Europos ekspertas profesorius Hansas Henningas Schröderis.
„Pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais Rusijoje įvyko režimo mobilizacija, V.Putinas ir jo valdymo sistema išbrido iš krizės, susijusios iš pradžių su sukilimu, o paskui su Jevgenijaus Prigožino žlugimu“, – sako H.H.Schröderis. Kremliaus atsakas buvo vieša V.Putino veikla. „Jis keliauja po šalį, kalba įvairiuose forumuose, duoda interviu – jis yra matomas ir sudaro įspūdį, kad kontroliuoja situaciją, bent jau stabilizavo režimo savęs pateikimą“, – pridūrė H.H.Schröderis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Varšuva: Rusijos prezidento rinkimai nebuvo teisėti, laisvi ar sąžiningi
08:52
Lenkijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pareiškė, kad savaitgalį įvykę Rusijos prezidento rinkimai nebuvo teisėti, laisvi ir sąžiningi.
„2024 metų kovo 15–17 dienomis Rusijoje vyko vadinamieji prezidento rinkimai, – rašė ministerija. – Balsavimas vyko žiaurių represijų prieš visuomenę sąlygomis, neleidžiant jai laisvai ir demokratiškai pasirinkti.“
„Pažeidžiant tarptautinę teisę „rinkimai“ taip pat buvo vykdomi laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose: Krymo autonominėje respublikoje ir Sevastopolyje, taip pat Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono srityse, – tęsė ministerija. – Tarp kitų regionų, kuriuose vyko balsavimas, buvo Moldovos Uždniestrė, taip pat Sakartvelo Cchinvalio / Pietų Osetijos ir Abchazijos regionai.“
Ministerijos teigimu, tokie rinkimai negali būti laikomi teisėtais, laisvais ir sąžiningais.
„Lenkija nepripažįsta ir niekada nepripažins šiose teritorijose surengtų „rinkimų“ eigos ir rezultatų“, – pridūrė ji.
„Atsižvelgiant į tai, kad Rusijoje nuosekliai įgyvendinami represiniai įstatymai, ribojantys piliečių teises ir laisves, įskaitant politines, kartu su karo cenzūra, politiškai motyvuotais persekiojimais ir prieš karą nusiteikusių kandidatų atmetimu, „rinkimai“ negali būti laikomi laisvais ir sąžiningais“, – rašoma pareiškime.
„Lenkija ir toliau griežtai smerkia tokias priemones. Taip pat prieštaraujame Rusijos sprendimui neleisti nepriklausomiems rusų stebėtojams stebėti balsavimo ir nepakviesti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų“, – pridūrė ministerija.
V.Putinas pakomentavo A.Navalno mirtį, pirmąkart viešai ištarė jo pavardę
00:00 Atnaujinta 00:18
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, sekmadienį kalbėdamas savo rinkimų štabe pasibaigus balsavimui dar vieną kadenciją jam turinčiuose atnešti prezidento rinkimuose, pakomentavo savo balsingiausio kritiko Aleksejaus Navalno mirtį kalėjime ir pirmą kartą viešai ištarė šio opozicionieriaus pavardę.
„Dėl pono Navalno. Taip, jis mirė. Tai visada liūdnas įvykis. Turėjome ir kitų atvejų, kai žmonės mirė kalėjime. Argi taip nenutinka Jungtinėse Valstijose?“ – kalbėjo jis, atsakydamas į amerikiečių transliuotojo NBC žurnalisto klausimą apie opoziciją, Rusijoje kalinamus amerikiečius ir A. Navalno mirtį kalėjime.
Vladimiras Putinas pareiškė, kad jam buvo pranešta apie sumanymą paleisti iš kalėjimo aršiausią jo politinį priešą Aleksejų Navalną, likus kelioms dienoms iki opozicijos lyderio mirties.
Tai pirmas Kremliaus šeimininko komentaras apie A. Navalno mirtį.
A. Navalnas organizuodavo didžiulius protestus prieš Kremlių, kol 2021 metais, kai grįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, buvo suimtas. Dėl apnuodijimo jis kaltino Rusijos valdžią.
Pergalę paskelbęs V.Putinas dėkoja balsavusiems rusams: „Mes esame viena, vieninga šeima“
23:10 Atnaujinta 23:33
Karo nusikaltimais įtariamas autoritarinis Rusijos vadovas Vladimiras Putinas teigia, kad jo tariama pergalė rinkimuose leis Rusijai tapti stipresnei ir veiksmingesnei.
Tai jis kalbėjo po to, kai režimas paskelbė apie jo neva triukšinančią pergalę. Vakarai pabrėžia, kad rinkimai nebuvo nei laisvi, nei teisėti.
Kalbėdamas savo rinkimų kampanijos štabe, sekmadienį V.Putinas sakė: „Iš kiekvieno balso mes kuriame bendrą Rusijos Federacijos žmonių valią“.
Jis teigė, esą rezultatai leis Rusijai konsoliduoti visuomenę ir tapti „stipresne ir veiksmingesne“ šalimi.
„Niekas niekada nenuslopins Rusijos, kai mes būsime konsoliduoti. Mes esame viena, vieninga šeima“, – sakė jis.
Prieš kalbą Rusijos lyderį minia pasitiko skanduodama „Putinas, Putinas, Putinas“.
Jis taip pat dėkojo piliečiams, atėjusiems į rinkimų apylinkes, ir reiškė „ypatingą dėkingumą mūsų kariams, esantiems sąlyčio linijoje“, turėdamas omenyje Rusijos agresijos Ukrainoje fronto liniją.
„Kad ir kaip jie stengėsi mus įbauginti, nuslopinti mūsų valią, mūsų sąžinę, istorijoje dar niekam nepavyko. Jiems nepavyko dabar, nepavyks ir ateityje“, – pridūrė jis.
Plačiau apie V.Putino kalbą skaitykite čia.
Pasisakė apie opozicijos protestą
V.Putinas savo kalboje teigė, kad A.Navalno šalininkų organizuotas protestas „Vidurdienis prieš Putiną“, kurio metu žmonės buvo raginami paskutinę balsavimo dieną ateiti į rinkimus ir sunaikinti balsavimo biuletenius, „neturėjo jokio poveikio“.
„Tie, kurie sugadino balsavimo biuletenius, turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal įstatymus“, – sakė jis.
Sekmadienį vidurdienį prie balsadėžių simboliškai protestuodami išėjo tūkstančiai žmonių, tarp jų ir Julija Navalnaja, mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlė. Protestai vyko ne tik Rusijoje, tačiau ir daugelyje Europos miestų.
Rusijos valdžios institucijos anksčiau įspėjo, kad bet koks susirinkimas bus laikomas nusikalstama veika.
Stebėsenos grupė „OVD-Info“ paskelbė, kad beveik 20-yje Rusijos miestų dėl su rinkimais susijusių protesto akcijų buvo sulaikyta mažiausiai 80 žmonių.
Vakarų lyderiai Rusijos rinkimus pavadino nei laisvais, nei sąžiningais.
Vladimiras Putinas, buvęs KGB pareigūnas, valdžioje esantis nuo 1999 m., vadovaus šaliai penktą kadenciją.
Tačiau šio vakaro rezultatai nenustebino, nes bet kokia patikima opozicija Vladimirui Putinui yra arba kalėjime, arba tremtyje, arba mirusi.
Opozicija rinkimus atmeta
22:39
Leonidas Volkovas, artimas Aleksejaus Navalno padėjėjas, kuris neseniai buvo užpultas Vilniuje, kur pabėgo nuo politinio persekiojimo gimtinėje, atmetė Maskvos paskelbtus rezultatus.
„Putinui nupaišyti procentai, žinoma, neturi nė menkiausio ryšio su tikrove“, – socialiniame tinkle rašė L. Volkovas, buvęs A. Navalno štabo vadovas.
Liberalus politikas Borisas Nadeždinas, kuris siekė dalyvauti rinkimuose pasisakydamas prieš karą, bet kuriam rinkimų pareigūnai neleido kandidatuoti, išreiškė viltį, kad daugelis rusų balsavo prieš V. Putiną.
„Manau, kad Rusijos žmonės šiandien turi galimybę parodyti savo tikrąjį požiūrį į tai, kas vyksta, balsuodami ne už Putiną, o už kitus kandidatus arba kokiu nors kitu būdu, ką aš ir padariau“, – sakė jis po balsavimo Dolgoprudno miestelyje netoli Maskvos.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova teigė, kad ilgos eilės prie ambasadų užsienyje esančios Kremliaus palaikymo įrodymu.
„Jei užsienyje eilėse balsuoti Rusijos prezidento rinkimuose laukiantys žmonės būtų dalyvavę „vidurdienio“ akcijoje, jie visi būtų išsiskirstę po vidurdienio. Bet ne“, – rašė ji socialiniuose tinkluose.
Londonas: Rusijos rinkimai nebuvo nei laisvi, nei teisingi
21:41
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas sekmadienį atmetė pirmuosius rinkimų rezultatus iš Rusijos, rodančius, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas perrinktas dar vienai kadencijai.
„Taip neatrodo kaip laisvi ir sąžiningi rinkimai“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“, pažymėdamas, kad balsavimas, be kita ko, vyko neteisėtai okupuotose Ukrainos teritorijose ir kad rinkėjams trūko pasirinkimo galimybių.
Buvęs Rusijos vadovas D.Medvedevas sveikina V.Putiną su „puikia pergale“
21:15
Buvęs Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pasveikino Vladimirą Putiną su „puikia pergale“ šalies prezidento rinkimuose, kuriuose Kremliaus vadovas neturėjo realios konkurencijos.
„Sveikinu Vladimirą Putiną su puikia pergale rinkimuose“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė jis.
V.Zelenskis: V.Putinas daro viską, kad valdytų amžinai
21:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį Rusijos vadovą Vladimirą Putiną pavadino valdžios trokštančiu „diktatoriumi“.
„Visiems pasaulyje aišku, kad šis veikėjas, kaip dažnai atsitikdavo istorijoje, paprasčiausiai serga valdžios troškimu ir daro viską, kad valdytų amžinai. Nėra blogio, kurio jis nepadarytų, kad pratęstų savo asmeninę valdžią“, – socialiniuose tinkluose nurodė V. Zelenskis.
Lenkija atmeta Rusijos prezidento rinkimus kaip neteisėtus
20:52
Lenkija sekmadienį atmetė Rusijos prezidento rinkimus kaip neteisėtus po to, kai rusų valstybinė apklausa parodė, kad Vladimiras Putinas turėtų surinkti 87 proc. balsų.
„Rusijos prezidento rinkimai nėra teisėti, laisvi ir sąžiningi“, – sakoma Lenkijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime, kuriame priduriama, kad balsavimas vyko „žiaurių represijų sąlygomis“ ir Ukrainos okupuotose teritorijose pažeidžiant tarptautinę teisę.
Rinkimų komisija: ketvirtadalyje rinkimų apylinkių už V.Putiną balsavo 88 proc. rinkėjų
20:46
Suskaičiavus rezultatus ketvirtadalyje rinkimų apylinkių, Vladimiras Putinas pelnė 88 proc. balsų, sekmadienį pranešė Rusijos rinkimų komisijos vadovė.
Išankstiniai rezultatai buvo gauti suskaičiavus balsus iš 24,4 proc. rinkimų apylinkių, per valstybinės televizijos laidą sakė Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova.
Režimo „apklausa“: Rusijos prezidento rinkimus, kaip ir tikėtasi, laimės V.Putinas su 87,8 proc. balsų
20:19 Atnaujinta 20:39
Kaip ir tikėtasi, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės penktąją kadenciją su 87 proc. balsų persvara, rodo Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro VCIOM paskelbti apklausos rezultatai. Režimo surengtos „apklausos“ paskelbtos sekmadienį po balsavimo, kuriame nebuvo nė vieno realaus opozicijos kandidato.
Apklausos rodo, kad V.Putinas surinko 87,8 proc. balsų, praneša BBC ir „Reuters“.
Balsavimas ką tik baigėsi labiausiai į vakarus nutolusioje Kaliningrado srityje.
V.Putino pergalės persvara yra didžiausia iki šiol, pranokusi didžiausią per ketverius ankstesnius rinkimus – 76,7 proc. 2018 m. Tais metais rinkėjų aktyvumas buvo 67,5 proc., rašo „Reuters“.
Vakarai ir nepriklausomi stebėtojai pažymi, kad rinkimai nebuvo laisvi.
Visą tekstą apie tai skaitykite čia.
Aštuoni milijonai rusų balsavo internetu
Rinkimų komisijos pareigūno teigimu, per šiuos prezidento rinkimus internetu balsavo daugiau nei aštuoni milijonai rinkėjų, rašo BBC.
Tai pirmas kartas, kai per Rusijos prezidento rinkimus balsuojama elektroniniu būdu, o vienas iš balsavusiųjų buvo Vladimiras Putinas, kuris penktadienį buvo nufilmuotas balsuojantis vienu klaviatūros paspaudimu.
Nepriklausomos stebėsenos grupės „Golos“ („Balsas“) vadovas anksčiau sakė, kad dėl elektroninio balsavimo visi rinkimai tapo dar mažiau atviri visuomenės kontrolei.
Prieš trejus metus ši sistema buvo naudojama parlamento rinkimuose septyniuose regionuose, o opozicijos kandidatai tuomet teigė, kad ji atėmė iš jų pergalę.
Prezidento rinkimuose balsą atidavusi J.Navalnaja Rusijos žmonėms: „Vieną dieną mes laimėsime“
19:30 Atnaujinta 19:46
Rusijos ambasadoje Berlyne balsavusi Julija Navalnaja sakė, kad „neturi jokios žinutės“ prezidentui Vladimirui Putinui.
Ji pavadino Rusijos vadovą „žudiku“ ir „gangsteriu“, įtraukusiu jos šalį į karą.
Paklausta, ar turi žinią Rusijos žmonėms, ji „Sky News“ korespondentei Europoje Siobhan Robbins sakė: „Būkite drąsūs, vieną dieną labai greitai mes laimėsime.“
Julija Navalnaja, mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlė, atvyko prie Rusijos ambasados Berlyne vartų, pasiruošusi atiduoti savo balsą Rusijos prezidento rinkimuose, ji čia lankėsi kartu su A.Navalno atstove spaudai Kira Jarmyš. Kiti susirinkę rusai plojo ir skandavo jos vardą.
Įžengus pro vartus, buvo atliktas saugumo patikrinimas, o tada J.Navalnaja įžengė į ambasados pastatą.
J.Navalnaja į Vokietijos miestą atvyko 12 val. vietos laiku ir dalyvavo judėjime „Vidurdienis prieš Putiną“, kur buvo pasitikta minios žmonių.
Išeidama ji žurnalistams sakė, kad balsavimo biuletenyje įrašė „Navalnas“. Jos vyras praėjusį mėnesį mirė Arkties įkalinimo kolonijoje ir jam buvo uždrausta dalyvauti šiuose rinkimuose, kaip ir prieš šešerius metus vykusiame prezidento rinkimų balsavime.
„Negali būti taip, kad likus mėnesiui iki rinkimų, per rinkimų kampaniją, būtų nužudytas pagrindinis V.Putino oponentas, kuris jau buvo kalėjime“, – sakė ji.
J.Navalnaja parėmė kampaniją, raginančią Rusijos rinkėjus dalyvauti protesto akcijoje „Vidurdienis prieš Putiną“.
Šalininkams skanduojant „Julija, mes su tavimi“, ji dėkojo savo kolegoms rusams už tai, kad taip ilgai stovėjo eilėje.
Prieš įeidama į ambasadą ji buvo nufotografuota rodanti pasą ir, atrodo, mojavo praeidama kontrolės punktą.
JAV ir Rusija apsikeitė kaltinimais dėl kišimosi į rinkimus
19:13
Maskva apkaltino JAV bandymu kištis į Rusijos prezidento rinkimus, teigdama, kad Vašingtonas šį savaitgalį planavo surengti kibernetines atakas prieš Rusijos elektroninio balsavimo sistemą.
Prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo Vakarus, kad bet kokie užsienio jėgų bandymai kištis į balsavimą bus laikomi agresijos aktu.
Savo ruožtu jau seniai buvo plačiai paplitęs susirūpinimas dėl Rusijos kišimosi tiek į 2016 m., tiek į 2020 m. JAV rinkimus.
Kremlius tokius kaltinimus atmetė ir sakė, kad nesikiš į šių metų lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus.
Tačiau praėjusiais metais paskelbtame griežtame JAV žvalgybos vertinime teigiama, kad Maskva naudojasi šnipais, socialine žiniasklaida ir Rusijos valstybine žiniasklaida, siekdama pakirsti visuomenės tikėjimą demokratinių rinkimų sąžiningumu visame pasaulyje.
Jame teigiama, kad suderintomis Rusijos operacijomis 2020-2022 m. buvo siekiama „pakirsti visuomenės pasitikėjimą mažiausiai 11 rinkimų devyniose demokratinėse šalyse, įskaitant JAV“. Dar į 17 kitų buvo nukreiptos „ne tokios ryškios“ pastangos.
Vertinime teigiama, kad Rusijos FSB saugumo tarnyba slapta dirbo siekdama įbauginti rinkimų darbuotojus, organizuoti protestus rinkimų dieną ir „sabotuoti balsavimą užsienyje“ neįvardytos Europos šalies 2020 m. rinkimuose.
Prie Rusijos ambasadų visoje Europoje nusidriekė eilės balsuoti atvykusių žmonių
19:01
Daugelyje Europos miestų prie Rusijos ambasadų sekmadienį susidarė ilgos eilės, rusams skubant atiduoti paskutinius balsus rinkimuose, beveik neabejotinai pratęsiančiuose prezidento Vladimiro Putino valdymą.
Keliuose rinkimų punktuose vyko prieš V. Putiną nukreipti mitingai, skirti opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui, kuris praėjusį mėnesį staiga mirė kalėjime, atminti.
Jo našlė Julija Navalnaja gavo gėlių iš šalininkų ir bendravo su kitais rinkėjais prie Rusijos ambasados Berlyne.
A. Navalno šalininkai ragino žmones per „Vidurdienio prieš Putiną“ protestą eiti į rinkimų apylinkes ir sugadinti savo rinkimų biuletenius.
Praėjusį mėnesį Arkties kalėjime mįslingomis aplinkybėmis miręs garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas A. Navalnas prieš mirtį ragino rusus rinkimų sekmadienį protestuoti.
„Savo balsalapiu pasinaudosiu kaip agitaciniu lapeliu“, – sakė 43 metų Tatjana Leontjeva, laukusi prie ambasados Paryžiuje.
„Galvoju, kad parašysiu jame „Navalnas“, pasakysiu, kad Putinas yra neteisėtas; aš remiu demokratines vertybes“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
Viename Prancūzijos bankų dirbantis Viačeslavas Dorofejevas sakė, kad jaučiamas troškimas kažkaip pakeisti padėtį.
„Ką rašo pasaulis“: Vladimiro Putino specialioji rinkimų operacija
18:29
Mažai kas tikisi netikėtumų iš Rusijos prezidento rinkimų rezultatų. Vladimiras Putinas padarė viską, kad užsitikrintų dar vieną šešerių metų kadenciją, todėl kritikai sako, kad tai „rinkimai be pasirinkimo“. Jei V.Putinas išliks valdžioje iki 2030 m., jis faktiškai prilygs sovietų diktatoriui Josifui Stalinui, kurio valdymo laikotarpis tęsėsi 30 metų. Tradicinėje 15min spaudos apžvalgoje pateikiame, ką šia tema rašo svarbiausi pasaulio leidiniai.
Stebėtojai neabejoja, kad valdžią įtvirtinusiam ir opoziciją sistemingai užgniaužusiam V.Putinui pavyks pasiekti pergalę. Visiems svarbiems opozicijos politikams rinkimuose dalyvauti uždrausta.
Rusijos rinkėjai vis labiau spaudžiami dalyvauti vadinamuosiuose prezidento rinkimuose ir užtikrinti Kremliaus pageidaujamą aktyvumą, neseniai per platformą „Telegram“ paskelbė nepriklausoma rinkimų stebėsenos grupė „Golos“.
„Rinkimai be pasirinkimo“ galbūt nieko nestebina Rusijoje, tačiau šiemet jie organizuojami ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Rusija yra sakiusi, kad balsavimas vyks keturiose Ukrainos teritorijose, kurias Rusija tvirtina prisijungusi, ir 2014 metais Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Ketvirtadienį Kyjivas paragino tarptautinę bendruomenę atmesti šį savaitgalį vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų rezultatus.
Pirmoji į Ukrainos prašymą sureagavo Latvija. Saeima ketvirtadienį priėmė pareiškimą, kuriuo kategoriškai atmetamas Rusijos okupuotose ir neteisėtai aneksuotose Ukrainos dalyse rengiamų „rinkimų“ teisėtumas.
Visą tekstą skaitykite čia: „Ką rašo pasaulis“: Vladimiro Putino specialioji rinkimų operacija
Tūkstančiai žmonių atėjo balsuoti Rusijos ambasadoje Paryžiuje
16:25
Tūkstančiai Rusijos piliečių sekmadienį nepaisydami lietaus laukė ilgose eilėse prie Rusijos ambasados Paryžiuje, norėdami atiduoti savo balsą rinkimuose, beveik neabejotinai pratęsiančiuose prezidento Vladimiro Putino valdymą.
V. Putino oponentai ragino per rinkimus protestuoti velionio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno atminimui.
Panašios scenos buvo matomos Berlyne ir kitose Europos sostinėse.
A. Navalno našlė Julija Navalnaja sekmadienį laukė eilėje balsuoti Rusijos ambasadoje Berlyne. Ji gavo gėlių iš šalininkų ir kalbėjosi su kitais rinkėjais, laukusiais ilgoje eilėje prie ambasados Vokietijos sostinėje.
A. Navalno šalininkai ragino žmones per „Vidurdienio prieš Putiną“ protestą eiti į rinkimų apylinkes ir sugadinti savo rinkimų biuletenius.
Garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas A. Navalnas praėjusį mėnesį mįslingomis aplinkybėmis mirė Arkties kalėjime.
„Savo balsalapiu pasinaudosiu kaip agitaciniu lapeliu“, – sakė 43 metų Tatjana Leontjeva, laukusi prie ambasados Paryžiuje.
„Galvoju, kad parašysiu jame „Navalnas“, pasakysiu, kad Putinas yra neteisėtas; aš remiu demokratines vertybes“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
„Kita V.Putino kadencija yra neteisėta“: V.Kara-Murza paaiškino, kodėl Vakarai turėtų nepripažinti rinkimų rezultatų
16:12
Rusijos politikas ir žurnalistas Vladimiras Kara-Murza dienraštyje „The Washington Post“ paskelbė komentarą apie rinkimus Rusijoje. Jame jis paaiškino, kodėl kita Vladimiro Putino kadencija prezidento poste bus neteisėta, ir ragino Vakarų šalis nelaikyti jo teisėtu valstybės vadovu.
V.Kara-Murza šiuo metu atlieka 25 metų laisvės atėmimo bausmę Omsko ypatingojo režimo pataisos darbų kolonijoje Nr. 7.
„Mano kalėjimo kameroje radijas įjungtas visą dieną, nuo žadintuvo 5 val. ryto iki šviesų išjungimo 21 val. vakaro. Kuo labiau artėja kovo 15 d., savaitgalis, tuo daugiau eteryje girdžiu pranešimų apie vadinamuosius prezidento rinkimus. Turiu omenyje, žinoma, ne rinkimų kampanijos skelbimus, kurių galima tikėtis demokratinėse šalyse. Ne, visuose pranešimuose klausytojai tiesiog informuojami apie įvairius būdus, kaip jie gali balsuoti asmeniškai ir internetu“, – pasakoja kalintis Rusijos opozicionierius V.Kara-Murza.
„Daugelis žmonių stebisi, kodėl diktatūros apskritai stengiasi rengti „rinkimus“, jei visi žino, kad jie tėra surežisuoti, beprasmiai ritualai. Tačiau XXI amžiuje vienintelis visuotinai pripažįstamas bet kurios valdžios teisėtumo šaltinis yra rinkimų urna – ir net režimai, kurie neturi tikro teisėtumo, jaučia poreikį sukurti jo regimybę“, – pastebi jis.
Kiek ilgai V.Putinas gali valdyti Rusiją?
16:09
71 metų Vladimiras Putinas siekia penktosios prezidento kadencijos, tačiau iš tikrųjų šaliai vadovauja nuo 2000 m. (su formalia pertrauka, kai 2008-2012 m. prezidentavo Dmitrijus Medvedevas).
Vladimiras Putinas prezidento pareigas eina ilgiau nei bet kuris kitas Rusijos valdovas nuo Josifo Stalino laikų, aplenkdamas net Sovietų Sąjungos lyderį Leonidą Brežnevą, kuris šias pareigas ėjo 18 metų.
Iš pradžių konstitucijoje buvo nurodyta, kad prezidentas gali eiti pareigas tik dvi ketverių metų kadencijas, jei jos eina viena po kitos.
Tačiau 2008 m. pakeitimais prezidento kadencija buvo pratęsta iki šešerių metų.
Kitais 2020 m. pakeitimais oficialiai nustatyta, kad nuo 2024 m. paties 71 metų V. Putino prezidento kadencijų skaičius bus lygus nuliui, todėl jis gali likti valdžioje iki 2036 metų.
V.Putinas yra per žingsnį nuo J.Stalino rekordo: ką svarbu žinoti apie „rinkimų“ farsą
Moldovoje į Rusijos ambasadą mestos 2 padegamosios bombos, įtariamasis sulaikytas
15:34
Moldovos policija sekmadienį sulaikė vyrą, įtariamą dėl dviejų Molotovo kokteilių metimo į Rusijos ambasadą, kur vyksta balsavimas Rusijos prezidento rinkimuose.
Ukrainos kaimynės Moldovos žiniasklaida pranešė, kad ambasada buvo užpulta panaudojant Molotovo kokteilius ir kad žmonės nenukentėjo.
„Vyras permetė du indus su degiu skysčiu per Rusijos ambasados Kišiniove tvorą“, – sakoma policijos pareiškime.
Latvijoje iki vidurdienio patikrintas 351 Rusijos prezidento rinkimuose dalyvavęs žmogus
15:05
Latvijoje sekmadienį nuo 8 val. iki 12 val. policija ir pasieniečiai patikrino 351 asmenį, atvykusį balsuoti Rusijos prezidento rinkimuose, ir nustatė, kad 14 iš jų leidimas gyventi Latvijoje jau yra pasibaigęs, pranešė policijos atstovai.
Negaliojantys dokumentai paimti ir bus perduoti Pilietybės ir migracijos reikalų valdybai (PMLP), kad ši įvertintų minimų asmenų teisinį statusą ir priimtų tolesnius sprendimus. Dar vieno žmogaus atžvilgiu iškelta byla dėl administracinio pažeidimo, susijusio su imigracija.
Pažeidimų, susijusių su karinę agresiją ar karo nusikaltimus šlovinančių ar teisinančių simbolių naudojimu, kol kas nebuvo, nurodė policija ir pridūrė, kad tarnybos toliau dirba sustiprintu režimu.
Dėl Rusijos prezidento rinkimų sulaikyti mažiausiai 74 asmenys
14:29 Atnaujinta 15:46
Rusijoje dėl protesto veiksmų, siejamų su prezidento rinkimais, buvo sulaikyti maždaug 74 žmonės, sekmadienį pranešė teisių gynimo grupė „OVD-info“.
„Jau sulaikyti daugiau kaip 74 žmonės 17 miestų“, – sakoma grupės pareiškime.
Anksčiau buvo pranešta apie 47 sulaikymus.
Mažiausiai 23 žmonės buvo sulaikyti pietvakarių Rusijos mieste Kazanėje, o 10 – Maskvoje. Taip pat pranešta apie areštus Sankt Peterburge.
Daugelis sulaikytųjų balsavo vidurdienį, dalyvaudami A.Navalno šalininkų rengiamoje protesto akcijoje „Vidurdienis prieš Putiną“, kuria buvo raginama sugadinti balsavimo biuletenius. Kai kurie areštai vyko ne balsavimo vietose.
Pranešimuose teigiama, kad viena aktyvistė buvo sulaikyta tik išėjusi iš savo namų Sankt Peterburge. Kai kurie sulaikytieji netrukus buvo paleisti.
A.Navalno našlė prisijungė prie vidurdienio protesto Berlyne
14:27
Aktyvistai pranešė, kad Julija Navalnaja dalyvavo vidurdienį Berlyne vykusiame proteste prieš Vladimirą Putiną.
Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė 12 val. vietos laiku išvyko į Vokietijos miestą, kur dalyvavo judėjime „Vidurdienis prieš Putiną“.
Aktyvistai sakė, kad kai kurie žmonės skandavo „Julija, Julija“ ir plojo.
Simbolinio protesto metu Rusijos prezidento oponentai buvo raginami apsilankyti rinkimų apylinkėse ir destruktyviai užpildyti balsavimo biuletenius.
A.Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip minia džiūgauja J.Navalnajai stovint tarp žmonių.
Oficialus rinkėjų aktyvumas viršijo 2018 metų lygį – 67,5 proc.
14:24
Sekmadienį Rusijos prezidento rinkimų aktyvumas pasiekė 67,54 proc. ir, likus kelioms valandoms iki balsavimo pabaigos, viršijo 2018 m. lygį, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, kurią cituoja „Reuters“.
2018 m. rinkėjų aktyvumas siekė 67,5 proc.
Nors Vladimiro Putino perrinkimas nekelia abejonių, atsižvelgiant į tai, kad jis kontroliuoja Rusiją ir nėra jokių realių varžovų, Kremlius siekė didelio rinkėjų aktyvumo, nes V. Putinas nori parodyti, kad turi didžiulę rusų paramą.
Didžiausias kada nors buvęs aktyvumas šiuolaikiniuose Rusijos prezidento rinkimuose buvo 1991 m. birželį, kai rinkėjų aktyvumas siekė 74,7proc.
Balsavimas baigsis sekmadienį 20 val. Lietuvos laiku, o netrukus po to bus paskelbta apklausa.
„Vidurdienis prie Putiną“: kai kuriuose balsavimo punktuose Rusijoje nusidriekė eilės
13:34
Viename iš paskutinių savo viešų pranešimų prieš mirtį praėjusį mėnesį Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas paragino žmones protestuoti prieš Vladimirą Putiną ir sekmadienį vidurdienį vietos laiku masiškai balsuoti savo vietovėse.
Jo našlė Julija Navalnaja perėmė vyro raginimą dalyvauti „Vidurdienyje prieš Putiną“, sakydama:
„Tai labai paprasta ir saugi akcija, jos negalima uždrausti, ji padės milijonams žmonių pamatyti bendraminčius ir suprasti, kad mes nesame vieni.“
Nebuvo nepriklausomai suskaičiuota, kiek iš 114 milijonų Rusijos rinkėjų atėjo vidurdienį išreikšti nepritarimo V.Putinui, vykstant itin griežtoms saugumo priemonėms, kuriose dalyvavo dešimtys tūkstančių policijos ir saugumo pareigūnų.
Agentūros „Reuters“ žurnalistai pastebėjo, kad vidurdienį kai kuriuose balsavimo punktuose Maskvoje ir Jekaterinburge šiek tiek padidėjo rinkėjų, ypač jaunų žmonių, srautas, prie kai kurių balsavimo punktų susidarė kelių šimtų žmonių eilės. Kai kurie sakė, kad jie protestuoja.
Praėjusią savaitę Vilniuje plaktuku užpultas A.Navalno padėjėjas tremtyje Leonidas Volkovas apskaičiavo, kad į balsavimo apylinkes Maskvoje, Sankt Peterburge, Jekaterinburge ir kituose miestuose atėjo šimtai tūkstančių žmonių.
Prie balsavimo punktų Rusijos diplomatinėse atstovybėse nuo Australijos ir Japonijos iki Armėnijos, Kazachstano ir Gruzijos vidurdienį eilėse stovėjo šimtai rusų.
Naujienų agentūros AFP reporteris prie dviejų rinkimų apylinkių vidurdienį (11 val. Lietuvos laiku), kai turėjo vykti protestas „Vidurdienis prieš Putiną“, matė daugiau rinkėjų nei anksčiau sekmadienį.
Atidavęs savo balsą rinkimų apylinkėje, kurioje balsuodavo A. Navalnas, IT darbuotojas Aleksandras sakė atėjęs todėl, kad tai vienas iš nedaugelio likusių būdų protestuoti.
„Jei nebūčiau to padaręs, būčiau jautęsis kaip bailys“, – sakė 29 metų vyras.
52 metų Jelena sakė, kad žmonės pernelyg bijo masiškai ateiti.
„Nenoriu, kad Rusija, mano tėvynė, būtų tokia [...]. Myliu savo šalį, noriu, kad ji būtų laisva“, – kalbėjo ji.
65 metų pensininkė Natalija sakė atėjusi su 38 metų drauge, inžiniere Jelena, A. Navalno atminimui sugadinti rinkimų biuletenio.
„Atėjau su juo atsisveikinti. Man jis yra didvyris“, – sakė Natalija.
Jelena pridūrė: „Tai vienintelė mūsų galimybė išreikšti savo nuomonę.“
Prieš karą pasisakantis politikas po balsavimo apsuptas minios
12:47
Liberalus Rusijos politikas Borisas Nadeždinas atidavė savo balsą Rusijos prezidento rinkimuose.
60-metį, kuriam buvo uždrausta kandidatuoti, po to, kai jis atidavė savo balsą, apsupo minia žmonių.
B.Nadeždinas pagrindine savo kampanijos tema paskelbė kovos Ukrainoje nutraukimą ir, rinkdamas parašus, kad galėtų dalyvauti rinkimuose, sulaukė neįprastai didelio palaikymo.
Vis dėlto rinkimų pareigūnai, paskelbę, kad daugelis tų parašų negalioja, neleido jam kandidatuoti.
Nuo to laiko jis nesėkmingai užginčijo diskvalifikaciją Aukščiausiajame Teisme.
Vilniuje prie ambasados jau būriuojasi Rusijos piliečiai: dauguma atėjo sugadinti balsavimo lapelių
12:37
Sekmadienio popietę prie Rusijos ambasados Vilniuje nusidriekė balsuotojų rinkimuose eilė. Vieni čia atėjo siekdami sudalyvauti Rusijos režimo nužudyto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno akcijoje „Vidurdienis prieš Putiną“, kuri skatina sugadinti balsavimo biuletenius, kiti susirinkusieji čia atėjo balsuoti už Vladimirą Putiną, kadangi ambasada tik šiandien atidarė balsavimą.
Dauguma laukiančių eilės balsuoti Vilniuje tvirtino planuojantys vienaip ar kitaip sugadinti balsavimo lapelius.
„Mes žinome prieš ką mes, bet dar nesugalvojome, kaip čia įdomiau prabalsavus“, – juokavo viena pora. Prisistatyti nenoręs vaikinas tvirtino, kad Lietuvoje gyvena jau dvejus metus – išvyko vos prasidėjus karui Ukrainoje, nes nenorėjęs gyventi šalyje agresorėje.
Ketverius metus Lietuvoje gyvenantis Kirilas į klausimus atsakinėjo lietuviškai. Jis tvirtino atėjęs ne balsuoti, o sudalyvauti A.Navalno inicijuotoje akcijoje.
„Noriu, kad jie pamatytų, jog net čia mes palaikome akciją, esame stiprūs, esame išvien, kad mes neremiame dabartinės valdžios. Aš suprantu, kad mano balsas nieko nepakeis, tačiau iš esmės rinkimai Rusijoje nieko nepakeis“, – teigė Kirilas.
A.Navalno komanda ragina rėmėjus siųsti nuotraukas iš rinkimų apylinkių
11:48
Oficiali Aleksejaus Navalno komandos X paskyra ragina rėmėjus siųsti nuotraukas iš savo rinkimų apylinkių.
Visą dieną buvo skelbiamos tviterio žinutės, kuriose raginama susisiekti su įvairių vietovių gyventojais.
Tai vyksta tuo metu, kai mirusio Rusijos opozicijos politiko šalininkai buvo raginami 12 val. vietos laiku surengti simbolinę protesto akciją ir trikdančiu būdu užpildyti balsavimo biuletenius.
Internete jau pasirodė keletas pranešimų apie žmones, kurie į balsadėžes pila žalią rašalą.
Rusijoje yra 11 laiko juostų, tačiau Maskvoje ką tik buvo 12 val.
Toliau pateikiamas A. Navalno komandos tviterio įrašas: „Čeliabinskas. Ateikite į savo svetainę 12 val. Siųskite nuotraukas ir vaizdo įrašus iš rinkimų apylinkių į mūsų „Telegram“ botą“.
Kai kuriuose vaizduose matyti, kaip prie rinkimų apylinkių vakarų centriniame mieste susidaro didelės eilės.
Paskutinę balsavimo dieną temdo dronų atakos
11:32
Oro gynyba aštuoniuose Rusijos regionuose, įskaitant Maskvos, sekmadienio naktį numušė 35 dronus, kurių vienas sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje Krasnodaro krašte, pranešė pareigūnai.
Dronai kamikadzės sekmadienį taip pat sukėlė gaisrą vienoje rinkimų apylinkėje Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos Zaporižios srities dalyje, bet nukentėjusiųjų nebuvo, sakė Maskvos primestos administracijos pareigūnas Vladimiras Rogovas.
Pirmosiomis rinkimų dienomis buvo protestų, sulaikyta nemažai rusų, kaltinamų dažų pylimu į balsadėžes ar padegimais.
Tuo metu Rusijos kariuomenė pranešė apie kelis proukrainietiškų diversantų grupių bandymus įžengti į Rusijos teritoriją.
Su Ukraina besiribojančiame Rusijos pasienio Belgorodo regione šeštadienį žuvo du žmonės, pranešė regiono gubernatorius, o Maskva apkaltino Kyjivą, kad šis per vykstančius prezidento rinkimus suintensyvino išpuolius.
Gubernatorius Viačeslavas Gladkovas šeštadienį taip pat nurodė po pastarojo meto smūgių dviem dienoms uždaryti prekybos centrus ir mokyklas Belgorode bei jo rajone.
Sekmadienį V. Gladkovas paskelbė, kad ukrainiečiams apšaudant Belgorodą ir jo rajoną užsidegė privatus namas ir žuvo 16 metų paauglė, o jos tėvas buvo sužeistas.
Ukrainai sekmadienį dronais atakavus naftos perdirbimo gamyklą Rusijos pietiniame Krasnodaro regione kilo gaisras, sustojus širdžiai mirė vienas žmogus, pranešė regiono pareigūnai.
Rusija sekmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį jos oro gynyba iš viso perėmė 35 ukrainiečių dronus.
Ragina protestuoti
11:30
Praėjusį mėnesį Arkties kalėjime miręs opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas prieš mirtį ragino rusus rinkimų sekmadienį protestuoti.
A. Navalno, kuriam pavykdavo išjudinti didžiulius protestus prieš V. Putiną, našlė Julija Navalnaja prieš rinkimus pakartojo jo raginimą ir sakė, kad protestuotojai turėtų masiškai tuo pačiu metu atvykti prie rinkimų apylinkių ir gadinti balsalapius parašant juose „Navalnas“ arba balsuoti ne už V. Putiną, o už kitus kandidatus.
Už bet kokias viešas kitokių nuomonių apraiškas Rusijoje griežtai baudžiama nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo didelio masto karinę invaziją į Ukrainą. Rusijos valdžia taip pat ne kartą įspėjo neprotestuoti per rinkimus.
Rusijos opozicija ragina žmones masiškai ateiti į rinkimų apylinkes vidurdienį (11 val. Lietuvos laiku) ir tikisi, kad taip bus galima legaliai parodyti nepritarimą V. Putinui.
Vienas dvidešimt kelerių metų maskvietis naujienų agentūrai AFP sakė vidurdienį eisiantis atiduoti protesto balso, kad „tiesiog matytų aplink jaunus palaikančius veidus [...] ir pajustų tam tikrą paramą aplink, pamatytų šviesą šiame tamsiame tunelyje“.
Šis vyras, kuris saugumo sumetimais atsisakė nurodyti savo vardą, išreiškė viltį, jog taip bus parodyta valdžiai, „kad šioje šalyje yra žmonių, nepritariančių konfliktui [...], nepritariančių režimui“.
„Sunkus periodas“
11:20
71 metų V. Putinas, buvęs KGB agentas, valdo nuo paskutinės 1999 metų dienos, o po šių rinkimų tikriausiai valdys dar bent iki 2030-ųjų.
Jei jis baigs dar vieną kadenciją Kremliuje, jis bus valdęs ilgiau nei bet kuris rusų lyderis nuo XVIII amžiuje viešpatavusios Jekaterinos II.
Nė vienam tikram opozicijos kandidatui nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.
Kremlius rinkimus vaizduoja kaip galimybę rusams parodyti, kad jie remia puolimą Ukrainoje, kur rusų kontroliuojamose teritorijose taip pat organizuojamas balsavimas.
Ketvirtadienį kreipdamasis į rusus V. Putinas sakė, kad Rusija išgyvena sunkų periodą.
„Ir toliau turime būti vieningi, pasitikėti savimi“, – sakė jis ir pavadino rinkimus būdu rusams parodyti savo „patriotinius jausmus“.
Balsavimas baigsis vakarinėje Kaliningrado srityje 18 val. Grinvičo (20 val. Lietuvos) laiku. Netrukus po to turėtų būti paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai.
Pirmadienį Raudonojoje aikštėje Maskvoje rengiamas koncertas nuo Ukrainos atplėšto Krymo aneksijos 10-osioms metinėms paminėti. Renginys taip pat turėtų pasitarnauti kaip V. Putino pergalės rinkimuose šventė.
„Neturi jokios galios“
Ukraina šiuos rinkimus vadina farsu ir sako, kad jie yra neteisėti. Ukrainiečių Užsienio reikalų ministerija ragina sąjungininkus Vakaruose nepripažinti Rusijos rinkimų rezultatų.
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas ir daugiau kaip 50 šalių narių pasmerkė Rusiją už tai, kad ji surengė prezidento rinkimus tose Ukrainos dalyse, kurias užėmė Maskvos pajėgos.
Pasak A. Guterreso, bandymas neteisėtai aneksuoti tas teritorijas pagal tarptautinę teisę neturi jokios galios.
Prieš rinkimus Rusijos valstybinė žiniasklaida akcentavo rusų pajėgų pastarojo meto laimėjimus fronte ir vaizdavo karą Ukrainoje kaip kovą už išlikimą puolant Vakarams.
Maskva stengiasi tęsti puolimą fronte stringant Vakarų karinei paramai Ukrainai. Šiai dėl to trūksta šaudmenų, nors Kyjivas sako, kad jam pavyko kol kas sustabdyti rusų puolimą.
Penktadienį per rusų raketų smūgius Ukrainos pietuose esančioje Odesoje žuvo 21 žmogus, įskaitant gelbėtojus, reagavusius į pradinį smūgį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pavadino bjauriu niekšų smūgiu.
