Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 27, 06:15 Atnaujinta 2022 06 28, 00:44

Smūgis prekybos centrui Kremenčuke pareikalavo mažiausiai 13 gyvybių, per raketų ataką Lysyčanske žuvo 8 žmonės

Rusija tęsia baisią agresiją prieš Ukrainą – pirmadienį rusų raketos smūgis pataikė į perpildytą prekybos centrą Ukrainos rytuose esančiame Kremenčuko mieste, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vakarai toliau didina spaudimą Maskvai ir Kremlius ima susidurti su problemomis apmokėti skolas.

Svarbiausios naujienos iš Ukrainos

  • Rusų raketa smogė prekybos centrui Ukrainos rytuose
  • Didžiojo septyneto (G-7) valstybės uždraus Rusijos aukso importą, siekdamos sugriežtinti sankcijas Maskvai
  • Rusija nebegali vykdyti savo įsiskolinimo įsipareigojimų užsienyje ir įžengė į defolto teritoriją
  • J.Bidenas ketina paskelbti apie pažangių raketų „žemė–oras“ sistemų, taip pat papildomų paramos artilerijai perdavimą Ukrainai
  • Rusija siekia blokuoti Lysyčanską, iš Baltarusijos į Belgorodą atvežta 20 vagonų šaudmenų

Svarbiausias sekmadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje
05:58

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Daugiau nei 40 žmonių pranešė apie dingusius artimuosius po prekybos centro apšaudymo Kremenčuke

00:44

Daugiau nei 40 piliečių jau pranešė, kad jų artimieji dingo be žinios po birželio 27 d. Kremenčuko prekybos centro apšaudymo.

Generalinės prokuratūros duomenimis, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).

Pažymima, kad birželio 27 d. dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų raketų apšaudymo Kremenčuko mieste, Poltavos srityje, buvo visiškai sunaikintas civilinis objektas – prekybos centras.

„Gelbėtojai toliau ardo pastato nuolaužas. Šį darbą apsunkina gaisras, kurio lokalizavimo darbai tebevyksta“, – sakoma pranešime.

Prokuratūra pažymėjo, kad šiuo metu žinoma apie 13 žuvusiųjų, kurių kūnai ištraukti iš po griuvėsių. Taip pat medicininės pagalbos kreipėsi 59 žmonės, beveik pusė jų – sunkios būklės, 1 žmogus nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė.

Didžiojo septyneto lyderiai ataką prieš Kremenčuko prekybos centrą pavadino pasibaisėtina

00:39

Vokietijoje susirinkę Didžiojo septyneto (G7) šalių vadovai pirmadienį Kremenčuke įvykdytą raketų smūgį prekybos centrui pavadino pasibaisėtinu.

Bendrame pareiškime jie teigė:

„Mes vieningai su Ukraina gedime nekaltų šios žiaurios atakos aukų.

Nesirenkamosios atakos prieš nekaltus civilius gyventojus yra karo nusikaltimas.“

Imago / Scanpix nuotr./G-7 susitikimas
Imago / Scanpix nuotr./G-7 susitikimas

Pareiškime priduriama: „Rusijos prezidentas V.Putinas ir atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn.“

Anksčiau jie pažadėjo remti Ukrainą tiek, kiek reikės, ir sakė, kad ir toliau tenkins skubius Ukrainos karinės ir gynybos įrangos poreikius.

V.Zelenskis apie prekybos centro apšaudymą: vienas įžūliausių teroristinių išpuolių istorijoje

00:35

Po rusų raketų atakos Kremenčuke, kuri pareikalavo mažiausiai 13 gyvybių, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi sakė, kad išpuolis prieš Kremenčuko prekybos centrą nebuvo atsitiktinis, o aukų gali būti daug.

„Šiandien Rusijos įvykdytas išpuolis prieš Kremenčuko prekybos centrą yra vienas įžūliausių teroro aktų Europos istorijoje. Ramus miestas, paprastas prekybos centras, viduje moterys, vaikai. Paprasti civiliai gyventojai. Prieš paskelbiant oro pavojaus signalą ten buvo apie tūkstantis žmonių“, – sakė prezidentas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis įspėjo, kad aukų gali būti daug.

„Laimei, kiek šiuo metu žinome, daugeliui žmonių pavyko išsigelbėti. Juos pavyko ištraukti. Tačiau viduje vis dar yra žmonių – darbuotojų, kai kurių lankytojų. Nukentėjusiųjų skaičiaus kol kas neįmanoma nustatyti, gaisras įsiplieskė daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plote, vyksta gelbėjimo operacija, tačiau turime suprasti, kad nuostoliai gali būti dideli“, – pažymėjo jis.

Plačiau skaitykite čia.

Ukraina prašo JT Saugumo Tarybos posėdžio dėl Rusijos smūgių

23:56

Ukraina paprašė surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl pastarojo meto Rusijos smūgių civiliams taikiniams, pranešė JT institucijai pirmininkaujanti šalis.

Pasak Albanijos, kuri šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja Saugumo Tarybai, misijos atstovo spaudai, susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama raketų smūgiui į prekybos centrą Kremenčuko centre.

Suprantama, kad „apšaudymas visame Kyjive“ sekmadienį, per kurį nukentėjo gyvenamųjų namų kompleksas, taip pat bus aptartas posėdyje, kuris turėtų įvykti rytoj vakare.

V.Zelenskis: Rusija tapo didžiausia pasaulyje teroristine organizacija

23:34

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi pareiškė, kad Rusijos valstybė tapo didžiausia pasaulyje teroristine organizacija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Šiandien dar kartą žiauriai apšaudytas Charkivas, Šiaurės Saltivka. Šiuo metu žinomi penki žuvusieji, daugiau kaip 30 sužeistųjų, iš kurių penki – vaikai. Visi jie yra civiliai, nė vienas – kariškis. Rusijos valstybė tapo didžiausia teroristine organizacija pasaulyje. Ir tai yra faktas. Ir tai turi būti juridinis faktas. Ir visi pasaulyje turėtų žinoti, kad pirkdami rusišką naftą, palaikydami ryšius su Rusijos bankais, mokėdami mokesčius ir rinkliavas Rusijos valstybei, duodame pinigų teroristams“, – pabrėžė valstybės vadovas.

O.Arestovyčius: Ukraina atsakys į smūgį Kremenčuko prekybos centrui

23:31

Ukrainos atsakas į pirmadienio raketų ataką prieš Kremenčuko prekybos centrą bus „ilgas, kruopštus ir skoningas“, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius pokalbyje su Rusijos žmogaus teisių aktyvistu Marku Feiginu, skelbia „Unian“.

O.Arestovyčiaus teigimu, karas Ukrainoje įsisiūbavo.

Vida Press nuotr./Oleksijus Arestovyčius
Vida Press nuotr./Oleksijus Arestovyčius

„Aišku, kad atsakysime ir atsakysime ilgai, išsamiai ir skoningai. Ir jie mums atsakys... Karas įsisiūbavo. Mes taikome į karinius taikinius, dėl to nėra abejonių, na, mes turime didelį ir ryškų taikinių pasirinkimą. Netrukus išgirsime naujienų“, – sakė O.Arestovyčius.

Per raketų ataką Lysyčanske žuvo aštuoni žmonės

22:48

Luhansko gubernatoriaus Serhijus Haidajus pranešė, kad per raketų smūgius Lysyčanske žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, 21 žmogus buvo sužeistas.

Lysyčanskas yra paskutinis didelis miestas, kurį vis dar laiko Ukrainos kariai rytinėje Luhansko provincijoje.

Pentagonas: Sjevjerodonecką užėmusios ir toliau puolančios rusų pajėgos moka labai didelę kainą

22:46

JAV karinė žvalgyba mano, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai, prieš taktiškai atsitraukdami iš Sjevjerodonecko, padarė didelę žalą Rusijos okupantams.

Tai pranešė „Politico“ korespondentas Jackas Detchas, remdamasis uždaru aukšto rango Pentagono pareigūno susitikimu su žurnalistais.

„Ukrainiečiai verčia juos mokėti per daug didelę kainą už labai mažą žemės gabalėlį“, – sakė neįvardytas pareigūnas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

JAV žvalgyba taip pat užfiksavo, kad Ukrainos pajėgos pastarosiomis dienomis išlaisvino kelias gyvenvietes aplink Chersoną.

Iš viso Pentagonas suskaičiavo apie 60 raketų, kurias rusai birželio 25-26 d. paleido į Kyjivo, Lvivo ir Černihivo regionus. JAV valdžios institucijų duomenimis, Kyjive rusai norėjo smogti pramoniniam objektui, kuriame gaminama amunicija. Kyjivas pranešė, kad pataikyta į gyvenamąjį namą.

Be to, pasak Pentagono pareigūnų, rusams labai trūksta karininkų. Rusijos kariuomenė vis dažniau įdarbina į pensiją išėjusius karininkus ir papildo rezervą buvusiais kariais.

Pareigūnas taip pat patvirtino, kad Ukrainos valdžios institucijos nusiuntė JAV vyriausybei prašymą dėl papildomų oro gynybos sistemų ir karinių sraigtasparnių.

J.Detcho pašnekovas teigė, kad rusai vėl pakeitė savo karo taktiką ir dabar daugiausia remiasi masiniu artilerijos apšaudymu ir raketų atakomis.

Atnaujinta informacija iš Kremenčuko: 13 žuvusiųjų

22:37

Aukų skaičius po antskrydžio prieš prekubos centrą Kremenčuke toliau auga. Naujausiais duomenimis žuvo 13 žmonių. 

„Per raketų atakas Kremenčuke žuvo trylika žmonių. Dar per anksti kalbėti apie galutinį žuvusiųjų skaičių“, – sakė jis.

Anksčiau pranešta, kad 58 žmonės sužeisti.

Į Italiją plūsta žmonės iš Šiaurės Afrikos, gelbėdamiesi nuo bado

22:37

Vis daugiau žmonių atvyksta į Italiją, kad išvengtų bado grėsmės Šiaurės Afrikos šalyse. Pasak laikraščio „Guardian“, regiono apsirūpinimo maistu saugumui grėsmę kelia grūdų trūkumas, nes Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, blokavo eksportą iš Ukrainos.

Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pastaruosius šešis mėnesius laivais prie pietinių Italijos krantų atplaukė 26 000 žmonių, t. y. 28 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Dauguma atvykėlių yra Bangladešo statybininkai, kurie prieš prasidedant ekonominei krizei dirbo Libijoje, taip pat statybininkai iš Egipto, Tuniso, Afganistano ir Sirijos.

„The Guardian“ remiasi Italijos vidaus reikalų ministre Luciana Lamorghese, kuri praėjusią savaitę pareiškė, kad gresia precedento neturinti humanitarinė krizė.

„Penkiasdešimt procentų Tunise suvartojamų kviečių yra iš Ukrainos. Ir Tunisas, ir Egiptas jau įvedė duonos pardavimo apribojimus, kuriuos sukėlė karas“, – sakė ji.

Ukrainiečiai surinko pinigų trims „Bayraktar“, bet turkai juos padovanos

22:32

Aukų rinkimas turkiškiems smogiamiesiems operatyviniams ir taktiniams bepiločiams lėktuvams „Bayraktar“ įsigyti prasidėjo birželio 22 d. savanorio bei televizijos laidų vedėjo Serhijaus Prytulos ir tinklaraštininko Ihorio Lačenkovo kreipimusi.

Ukrainiečiai noriai atsiliepė į raginimą ir vos per tris dienas surinko 600 mln. grivinų (apie 20 mln. dolerių). Taigi jie viršijo planą ir tikslą – per savaitę reikėjo surinkti pusę milijardo.

Pirmadienį „Baykar“ gamybos bendrovė pranešė, kad žino apie sėkmingą lėšų rinkimo kampaniją „The People's Bayraktar“. Kompanija pranešė, kad nusprendė nemokamai pateikti tris dronus.

„Baykar“ nepriims užmokesčio už TB2 ir nemokamai nusiųs tris bepiločius orlaivius į Ukrainos frontą“, – teigė bendrovė.

Tuo pat metu „Baykar“ prašo, kad surinktos lėšos būtų skirtos padėti Ukrainos žmonėmis.

Rusai šturmuoja Lysyčanską, naikindami miestą „visais įmanomais ginklais“

22:21

Rusų okupantai šturmuoja Lysyčanską, o okupuoto Sjevjerodonecko laukia humanitarinė katastrofa, savo „Telegram“ kanale pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Rusai šturmuoja Lysyčanską, be to, nuolat griauna miestą visais įmanomais ginklais. Kiekybinis pranašumas yra priešo pusėje. Mūsų gynėjams trūksta toliašaudės artilerijos. Pastarąsias dvi dienas negalėjome pristatyti humanitarinių atsargų, tačiau miestas turi iš anksto paruoštų atsargų, įskaitant ligoninę, kurioje yra viskas, ko reikia“, – sakė OVA vadovas.

O.Danilovas: į Kremenčuką skriejo dvi raketos: viena pataikė į prekybos centrą, kita – į stadioną

22:17

Rusija į Kremenčuką paleido dvi raketas, kurių viena pataikė į prekybos centrą, o kita – į miesto stadioną, teigiama Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksijaus Danilovo komentare apie Kremenčuko raketų ataką, paskelbtame tarybos feisbuko puslapyje.

„Dar vienas rašistų karo nusikaltimas. Rusijos raketa pataikė į Kremenčuko prekybos centrą. Preliminariais duomenimis, smūgį sudavė iš lėktuvo paleista sparnuotoji raketa X-22. Buvo paleistos dvi raketos, kurių viena pataikė į prekybos centrą, o kita – į miesto stadioną“, – rašė O.Danilovas.

Ukrainos ekstremaliųjų situacijų tarnybos nuotr./Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke
Ukrainos ekstremaliųjų situacijų tarnybos nuotr./Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke

„Dirba visos būtinos valstybinės tarnybos, visiems sužeistiesiems teikiama visa būtina medicinos pagalba“, – pridūrė O.Danilovas.

Pasak jo, Valstybinės gelbėjimo tarnybos padaliniai gesina gaisrą ir atlieka paieškos ir gelbėjimo darbus. Darbuose dalyvauja 130 žmonių, 23 Ukrainos valstybinės gelbėjimo tarnybos automobiliai ir priešgaisrinis traukinys. Įvykio vietoje dirba Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Poltavos srities operatyvinė grupė.

Atnaujinta informacija iš Kremenčuko: 11 žuvo, 58 sužeisti

21:54

Vienas žmogus mirė nuvežtas į ligoninę, todėl, Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, Krememčuko oro antskrydžio aukų skaičius išaugo iki 11, dar 58 žmonės buvo sužeisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad prekybos centre, kai į jį pataikė raketos, buvo iki 1 000 žmonių, ir pridūrė, kad aukų skaičiaus neįmanoma įsivaizduoti.

O.Scholzas: negalima grįžti prie prieškarinių santykių su Rusija

21:52

Negalima grįžti prie to, kokie buvo santykiai su Rusija prieš karą Ukrainoje, pirmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir pridūrė, kad Maskvos vykdomas karas yra „gilus, gilus pjūvis tarptautiniuose santykiuose“.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Olafas Scholzas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Olafas Scholzas

Šis karas yra „ilgalaikių pokyčių, kurie labai, labai ilgai formuos tarptautinius santykius, klausimas“, – sakė O.Scholzas per spaudos konferenciją G7 aukščiausiojo lygio susitikimo Bavarijos Alpėse, pietų Vokietijoje, užkulisiuose.

„Mūsų santykiuose su Rusija negalima grįžti į laikus prieš Rusijos invaziją į Ukrainą“, – sakė jis.

Nepaisant netikrumo dėl to, kaip pasaulis pasikeis dėl karo, G7 narės turėtų „suvaldyti šį pokytį“ „stovėdamos kartu ir glaudžiai bendradarbiaudamos bei pasitikėjimo dvasia“, pridūrė jis.

„Būtent tai mus ir vienija: demokratija, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms“, – kalbėjo kancleris.

JT: tai, švelniai tariant, pasibjaurėtina

21:48

Jungtinės Tautos taip pat pasisakė dėl raketų atakos prieš Kremenčuko prekybos centrą.

„Tai, švelniai tariant, pasibjaurėtina“, – sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.

„Bet kokia civilinė infrastruktūra, kuri, be abejo, apima ir prekybos centrus, ir civiliai gyventojai niekada neturėtų būti taikiniu“, – sakė jis.

A.Blinkenas: „pasaulis pasibaisėjęs“ Rusijos ataka prieš Ukrainos prekybos centrą

21:10

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį išreiškė pasibaisėjimą kruvinu Rusijos smūgiu sausakimšam parduotuvių centrui Kremenčuko mieste centrinėje Ukrainoje ir pažadėjo patraukti Maskvą atsakomybėn.

„Pasaulis yra pasibaisėjęs šiandieniniu Rusijos raketų smūgiu, kuris pataikė į sausakimšą Ukrainos prekybos centrą – tai naujausias iš virtinės žiaurumų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A.Blinkenas.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas
„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

„Toliau remsime savo partnerius Ukrainoje ir reikalausime, kad Rusija, įskaitant už žiaurumus atsakingus asmenis, atsakytų“, – pridūrė jis.

JAV žada, kad pasaulis pareikalaus Rusijos atsakomybės

20:34

JAV ambasadorė Ukrainoje pareiškė, kad pasaulis pareikalaus Rusijos atsakomybės už jos vykdomus nusikaltimus. Tai ji pareiškė reaguodama į rusų raketos smūgį sausakimšam prekybos centrui Kremenčuko mieste Rytų Ukrainoje.

„Siaubingi pranešimai ir vaizdai iš Kremenčuko apie Rusijos raketų ataką prieš perpildytą prekybos centrą.  Pasaulis pareikalaus Kremliaus atsakomybės už žiaurumus Ukrainoje“, – pareiškė ambasadorė Bridget A.Brink.

Per Rusijos raketų smūgį parduotuvių centrui Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 žmonių, o dar daugiau kaip 40 buvo sužeisti, bet aukų skaičius dar gali didėti, pranešė Ukrainos valdžia.

 

Vaizdo įrašuose – milžiniško gaisro vaizdai po rusų raketos smūgio

20:28

Ukrainos valdžios institucijos paskelbė naujus vaizdo įrašus, kuriuose matyti gaisras po Rusijos raketos smūgio prekybos centre Poltavos srityje. Naujausiais duomenimis,  žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar kelios dešimtys buvo sužeisti.
 

 

Rusija išvarė 8 graikų diplomatus

20:10

Rusija pirmadienį paskelbė išvaranti aštuonis Graikijos diplomatus dėl Atėnų sprendimo tiekti karinę įrangą Ukrainai, pranešė rusų Užsienio reikalų ministerija.

Graikijos ambasadorius buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją ir informuotas, kad diplomatai privalo per aštuonias dienas išvykti iš šalies, sakoma ministerijos pranešime.

Sprendimas yra „tiesioginė nedraugiškų Graikijos valdžios veiksmų pasekmė“, teigiama pranešime.

Jame konkrečiai paminėtas ginklų ir karinių medžiagų tiekimas Ukrainai, taip pat rusų diplomatų išvarymas iš Graikijos.

Balandžio mėnesį Atėnai dėl Rusijos karo Ukrainoje išvarė 12 rusų diplomatų.

Nors Graikija ir Rusija dėl savo bendro krikščionių ortodoksų religinio paveldo istoriškai yra labai susijusios, Atėnai prisidėjo prie Vakarų sostinių, pasmerkusių vasario pabaigoje pradėtą Rusijos karinę invaziją į provakarietišką kaimynę.

Vakarų šalys dėl šio karo bendrai yra išvariusios kelis šimtus rusų diplomatų. Rusija atitinkamai atsakė į šiuos veiksmus.

B.Johnsonas: smūgis prekybos centrui Ukrainoje parodo V.Putino barbariškumą

20:10

Rusų raketų smūgis sausakimšam parduotuvių centrui Ukrainos Kremenčuko mieste parodo Rusijos lyderio Vladimiro Putino „žiaurumo ir barbariškumo gelmes“, pirmadienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

„Putinas privalo suprasti, kad jo elgesys tik dar labiau sustiprins ryžtą JK ir visoms kitoms G-7 (Didžiojo septyneto) šalims palaikyti Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės“, – pabrėžė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Borisas Johnsonas
„Scanpix“/AP nuotr./Borisas Johnsonas

 

Per Kremenčuko prekybos centro oro antskrydį žuvo mažiausiai 10 žmonių, 40 sužeista

20:05

Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas patikslino pirmadienį Kremenčuko prekybos centre surengto oro antskrydžio aukų skaičių: žuvo mažiausiai 10 žmonių, 40 sužeista, skelbia CNN.

Pirminiais prezidento Volodymyro Zelenskio pranešimais, smūgio metu pastate galėjo būti mažiausiai 1 000 žmonių.

Generalinis štabas: rusai bando blokuoti Lysyčanską iš dviejų pusių ir apsupti Ukrainos pajėgas

19:52

Generalinis štabas skelbia, kad Donecko kryptimi rusai ir toliau daugiausia pastangų skiria bandymams apsupti Ukrainos karius ties Lysyčansku, blokuoti miestą iš pietų ir pietvakarių, taip pat kompensuoti personalo, ginkluotės ir karinės technikos nuostolius.

Generalinio štabo duomenimis, Lysyčansko kryptimi rusai surengė puolimą Volcheyarovkos–Verchnekamenkos kryptimi, iš dalies sėkmingai susitvarkė ir telkiasi į pietus nuo Lysyčansko naftos perdirbimo gamyklos.

„Siekdami atitraukti mūsų karių pastangas, surengė puolimą Podolės-Lysyčansko kryptimi, nesėkmingai, pasitraukė“, – patikslino kariškiai.

Pažymima, kad Ukrainos kariai sėkmingai užkirto kelią priešo žvalgybai Berestovojės rajone ir puolimui Mednaja Ruda-Klinovojės kryptimi, abiem atvejais okupantai pasitraukė.

Priešui iš dalies sekasi ir Rotos-Veršinos kryptimi, bandant įsitvirtinti E-40 greitkelio sankryžoje.

Tačiau Ukrainos kariai sustabdė okupantų puolimą Petrovske-Ševčenkos kryptimi ir nustūmė priešą atgal.

Ukraina rusų ataką vadina genocido aktu, prašo didesnės Vakarų paramos

19:51

Ukrainos valdžios atstovai rusų raketos smūgį sausakimšam prekybos centrui rytiniame Kremenčuko mieste vadina genocido aktu ir prašo Vakarų atsiųsti daugiau ginklų bei didinti spaudimą Maskvai.

„Tai dar vienas rusų vykdomo ukrainiečių tautos genocido aktas“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministerija.

Ji pabrėžė, kad rusai į prekybos centrą Kremenčuke nusitaikė po pietų, kai jame visada būna ypač daug žmonių.

Kadras iš Volodymyro Zelensio „Telegram“ vaizdo įrašo/Smogta prekybos centrui Kremenčuke
Kadras iš Volodymyro Zelensio „Telegram“ vaizdo įrašo/Smogta prekybos centrui Kremenčuke

„Karo nusikaltėliai norėjo nužudyti civilius gyventojus, sąmoningai siekdami kuo didesnio aukų skaičiaus“, – teigiama ministerijos komentare.

Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Rusija daro gėdą žmonijai ir turi susilaukti pasekmių.

„Atsakymas turėtų būti daugiau sunkiosios ginkluotės Ukrainai, daugiau sankcijų Rusijai ir daugiau įmonių, kurios palieka Rusiją“, – teigė jis.

ES tieks Ukrainai specialią apsaugos nuo cheminių, branduolinių ir kitų grėsmių įrangą

19:44

Ukrainos prašymu Europos Sąjunga karo nuniokotai šaliai suteiks 12 mln. dolerių vertės medicininės įrangos, apsauginių priemonių ir specialios įrangos, skirtos visuomenės sveikatai nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių, pirmadienį paskelbė blokas. 

„Kadangi Ukrainos ligoninėms skubiai reikia medicininės įrangos, ES taip pat dovanoja pacientų monitorius, infuzinius siurblius ir ventiliatorius, taip pat apsaugos priemones medicinos personalui, pavyzdžiui, kaukes ir chalatus“, – sakoma ES Komisijos pareiškime. 

Ši pagalba Ukrainai bus pristatyta iš ES atsargų, kurias turi Rumunija, Vengrija, Švedija, Vokietija, Graikija ir Danija. 

Pasak ES krizių valdymo komisaro Janezo Lenarčičiaus, šioms atsargoms ES sutelkė „rescEU strateginius rezervus“.

„Į Ukrainą keliauja medicininė įranga ir įranga, pritaikyta cheminėms, biologinėms ar branduolinėms ekstremalioms situacijoms. Ukrainos ligoninės ir medicinos darbuotojai dirba apšaudomi, todėl turime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad suteiktume jiems būtinų priemonių gyvybėms gelbėti“, – teigė jis.

Per Charkivo apšaudymą žuvo 5 žmonės, 30 sužeistų

19:41 Atnaujinta: 23:34

Charkive per apšaudymą žuvo 5 žmonės, 30 sužeista, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kaip pranešėme anksčiau, Rusijos artilerija smogė Šiaurės Saltivkai, gyvenamajam rajonui miesto šiaurės rytiniame pakraštyje, pranešė miesto merija ir regiono administracija.

Pareigūnai teigia, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius gali augti.

„Okupantai pataikė į kiemus ir gatves – ten buvo tik civilinė infrastruktūra, tik civiliai gyventojai“, – sakė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

Poltavos srities vadovas: Rusija įvykdė karo nusikaltimą

19:39

Ukrainos Poltavos srities Kremenčuko miesto prekybos centro apšaudymą raketomis Rusija įvykdė karo nusikaltimą, teigia regiono vadovas Dmytro Luninas.

Rašydamas „Telegram“ jis sakė, kad per išpuolį žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius vis dar nėra aiškus, nes prekybos centras vis dar liepsnoja.

Ukrainos ekstremaliųjų situacijų tarnybos nuotr./Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke
Ukrainos ekstremaliųjų situacijų tarnybos nuotr./Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke

Pasak prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylo Tymošenkos, patvirtinta, kad žuvo du žmonės, o 20 buvo sužeisti. Jo teigimu, devynių iš jų būklė yra kritinė.

„Kremenčiuke raketų smūgis prekybos centrui su žmonėmis viduje yra dar vienas Rusijos karo nusikaltimas. Nusikaltimas žmoniškumui. Tai atviras ir ciniškas teroro aktas prieš civilius gyventojus“, – rašė D.Luninas.

Po rusų atakos prieš prekybos centrą – raginimai įvesti naujas sankcijas

18:56

Rusų raketai atakavus prekybos centrą Kremenčuko mieste Rytų Ukrainoje, vėl sustiprėjo raginimai visiškai izoliuoti Kremlių ir įvesti naujas sankcijas.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius ataką pavadino dar vienu siaubingu Rusijos karo nusikaltimu. 

„Ateis diena, kai atsakingi asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, iki tol liaukimės skambinti Kremliui, jie turi būti visiškai izoliuoti, įvesta daugiau sankcijų“, – pareiškė ministras.

Ukrainos prezidento patarėjas Michailo Podoliakas pareiškė, kad Rusija tyčia vidury dienos smogė prekybos centrui, kuriame buvo daugiau nei tūkstantis civilių, o šios atakos tikslas – pražudyti kuo daugiau žmonių.

Jo teigimu, tai rodo, kad Rusija yra teroristinė valstybė. 

Vaizdo įrašuose – liepsnų apimtas prekybos centras po rusų atakos

18:46

Ukrainos valdžios paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti siautėjantis gaisras po rusų raketos smūgio į prekybos centrą Kremenčuko mieste Rytų Ukrainoje.  

 

Rusijos kariuomenė apšaudė evakuacijos koridorių Charkivo srityje

18:43

Pirmadienį, Rusijos kariuomenė užpuolė Charkivo srities Pečenežo kaimą, per kurį ėjo „žaliasis koridorius“, skirtas okupuotų rajonų gyventojams evakuoti, pranešė kaimo vadovas Oleksandras Husarovas.

Apšaudymas prasidėjo, kai per gyvenvietę važiavo autobusų su žmonėmis kolona.

„Yra aukų. Buvo sužeistas gyvenvietės gyventojas, Antrąjį pasaulinį karą išgyvenęs devyniasdešimtmetis vyras. Buvo sugriauti keli gyvenamieji namai. Sprogimai taip pat sukėlė gaisrą dviejuose namų ūkiuose“, - sakė O.Husarovas.

Apšaudytas Charkivas, yra aukų

18:39

Rusai vėl apšaudė Charkivą, sužeisti trys civiliai gyventojai, pranešė Charkivo srities karinė administracija.

„Rusai tęsia smūgius Charkive ir regione, ypač Šiaurės Saltivkoje“, - sakoma pranešime.

Regioninio skubios medicinos pagalbos centro duomenimis, per apšaudymą buvo sužeisti trys civiliai gyventojai.

Rusų raketos smogė Kremenčukui: kas apie jį žinoma

18:37

Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad rusų ataka pataikė į perpildytą prekybos centrą pramoniniame Kremenčuko mieste.

Šis miestas yra Poltavos regione. Jame iki Rusijos invazijos į Ukrainą gyveno 217 tūkst. gyventojų, mieste veikia didžiausia šalies naftos perdirbimo gamykla.

Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti siautėjantis gaisras ir sužeistų žmonių nešimas į greitosios pagalbos automobilius.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad šis objektas nekėlė „jokio pavojaus Rusijos kariuomenei“.

Į Kremenčuke esančią naftos perdirbimo gamyklą ne kartą buvo nutaikytos Rusijos raketos. Tai yra dalis Maskvos strategijos, kuria siekiama sunaikinti šalies degalų gamybos ir saugojimo infrastruktūrą.

Smūgis Kremenčiuke buvo suduotas po to, kai šeštadienį ir sekmadienį Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 65 raketas, įskaitant smūgį sostinėje Kyjive, per kurį žuvo vienas žmogus.

Vokiečių haubicos PzH 2000 jau naudojamos fronte

17:56

Ukrainai perduotos vokiečių savaeigės haubicos PzH 2000 jau kelias dienas yra fronte.

Apie tai pranešė laikraštis „Bild“. Pažymima, kad laikraščio žurnalistas apsilankė fronto linijoje Ukrainoje ir po to paskelbė straipsnį „Pagaliau mūsų savaeigės haubicos veiksme!“

Vienas ukrainiečių kariškis korespondentui pasakojo, kad po kiekvieno panaudojimo haubicos keičia pozicijas, kad rusai negalėtų jų susekti ir sunaikinti.

„Tai labai sudėtingas ginklas. Viena vokiška savaeigė haubica yra kaip trys senos sovietinės sistemos, kurias naudojome anksčiau... Manėme, kad ją įvaldysime per dešimt dienų, bet prireikė 36 dienų“, – sakė jis.

Kur tiksliai naudojamos vokiškos haubicos, nepranešama, nes tai slapta informacija.

72-osios atskirosios mechanizuotosios Juodosios Zaporožiečių brigados duomenimis, PzH 2000 yra viena pažangiausių haubicų pasaulyje. Ši haubica turi automatinę įkrovimo sistemą su 60 šovinių ir 228 moduliniais metamaisiais užtaisais, taip pat moderniausią tiksliosios navigacijos sistemą.

Smogta prekybos centrui Kremenčuke, kuriame buvo 1000 žmonių, mažiausiai 2 žuvo

17:35 Atnaujinta: 18:01

Rusija raketa atakavo prekybos centrą Kremenčuko mieste Poltavos srityje Ukrainoje.

Pasak prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylo Tymošenkos, patvirtinta, kad per išpuolį prekybos centre žuvo mažiausiai du žmonės ir 20 buvo sužeista.

Iš įvykio vietos darytuose vaizduose matyti, kad objektas visiškai sudegė.

Miesto meras Vitalijus Meleckis savo feisbuko paskyroje teigė, kad ataka smogė „labai perpildytai“ vietai.

Jis teigė buvęs įvykio vietoje, tačiau nenurodė, į ką buvo smogta ir kiek žmonių žuvo ar buvo sužeista.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ pranešė, kad smūgio metu prekybos centre buvo 1 000 žmonių.

„Okupantai raketomis smogė į prekybos centrą, kuriame buvo daugiau kaip tūkstantis civilių. Prekybos centras dega, gelbėtojai gesina gaisrą, aukų skaičiaus neįmanoma net įsivaizduoti“, – rašė V.Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad šis objektas nekelia jokio pavojaus ir neturi strateginės vertės Rusijos kariuomenei. 

„Rusija ir toliau savo bejėgiškumą bando išlieti ant paprastų piliečių. Beprasmiška tikėtis adekvatumo ir žmogiškumo iš jos pusės“, – rašė V.Zelenskis.

Filmuotoje medžiagoje iš įvykio vietos matyti smarkiai apgadintas, griūvantis pastatas, ugniagesių komandos stengiasi suvaldyti liepsnas.

Užsienio reikalų ministro pirmoji pavaduotoja Eminė Džaparova pranešė, kad raketos pataikė į prekybos centrą „Amstor“, esantį už 300 metrų nuo geležinkelio stoties. Jos teigimu, ten buvo nemažai žmonių, atėjusių nusipirkti maisto. Vaizdo įraše matyti, kad iš prekybos zonos rūksta tiršti juodi dūmų debesys.

Ukrainos specialiųjų pajėgų kovotojai papasakojo apie išpuolius Rusijos teritorijoje

16:24

Ukrainos specialiųjų pajėgų kovotojai papasakojo apie išpuolius į Rusijos teritoriją, kurie esą galėjo sukelti sprogimus naftos saugyklose su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose.

„The Times“ žurnalistai kalbėjosi su dviem 25 metų specialiųjų pajėgų kovotojais, dalyvavusiais reiduose į Rusijos teritoriją, ir Ukrainos žvalgybos pareigūnu. Abu jie yra Ukrainos 10-ojo specialiųjų pajėgų bataliono „Šamanas“, kuris laikomas elitiniu daliniu, nariai. Batalionas nuo 2014 m. kovoja su Rusija.

Bataliono misija buvo sunaikinti Rusijos teritorijoje vykdomoms karinėms operacijoms svarbią infrastruktūrą. Tvirtinama, kad kovotojai į Rusijos teritoriją buvo nuskraidinti sraigtasparniu. Tikslūs būrio taikiniai yra įslaptinti, tačiau „The Times“ teigia, kad grupuotės veikla Rusijos teritorijoje gali būti susijusi su išpuoliais prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir amunicijos sandėlius.

„Įdomiausios misijos yra priešo užnugaryje: sprogmenų padėjimas už fronto linijos, už sienos“, – sakė vienas iš leidinio pašnekovų, slapyvardžiu „Dvidešimt du“. Jis taip pat išsamiai papasakojo apie planą, kuriuo buvo siekiama pasėti sumaištį ir nesantaiką užnugaryje, tačiau paprašė „The Times“ neatskleisti detalių.
„Rusai nesupranta, kas nutiko, ir dažnai negali patikėti, kad mes ten buvome“, – pridūrė antrasis specialiųjų pajėgų karys, šaukinys „Gražuolis“.

„Šamano“ batalionas dalyvavo visuose svarbiausiuose mūšiuose dėl Kyjivo. Dalinio nariai kovėsi Antonovo oro uoste Hostomelyje, kurį atakavo rusų desantininkai.  

Mūšis dėl Donbaso, kur Rusija sutelkė savo pajėgas, smarkiai atsiliepė Ukrainos kariuomenei: vienas žvalgybos pareigūnas sakė, kad Ukrainos karių aukų skaičius artėja prie Rusijos pusėje žuvusiųjų skaičiaus, nors anksčiau jis buvo daug mažesnis.

Nuo karo Ukrainoje pradžios netoli sienos esančiuose miestuose įvyko nemažai sprogimų ir gaisrų. Balandžio mėn. po sprogimo užsidegė „Transneft-Družba“ naftos bazė Brianske ir dyzelino rezervuaras Snežeckij Val. Tą patį mėnesį „Rosneft“ priklausančioje naftos saugykloje Belgorode kilo gaisras. Rusijos gynybos ministerija dėl incidentų apkaltino Ukrainą, tačiau Ukrainos pusė nei patvirtino, nei paneigė savo pajėgų dalyvavimą.

J.Stoltenbergas: NATO sustiprins rytiniame sparne dislokuotas pajėgas iki brigados dydžio vienetų

16:03

NATO sustiprins rytiniame sparne dislokuotas pajėgas iki brigados dydžio vienetų, Aljanso viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtino organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Sustiprinsime mūsų kovines grupes rytinėje Aljanso dalyje iki brigados dydžio vienetų“, – žurnalistams Madride pirmadienį sakė J.Stoltenbergas.

Tarptautinius batalionus Aljansas kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokavo 2017 metais. Gausesnių pajėgų regiono šalys siekia po Rusijos invazijos į Ukrainą šiemet vasarį.

Lietuvos pareigūnai anksčiau teigė, kad dalis Berlyno vadovaujamos brigados būtų dislokuota pačioje šalyje, o dalis liktų Vokietijoje ir būtų priskirta Lietuvai.

J.Stoltenbergas taip pat pranešė, kad NATO sąjungininkės padidins aukštos parengties pajėgas iki „gerokai daugiau nei 300 tūkst. karių“.

Maskvoje Lietuvos diplomato automobilis išpaišytas Z raidėmis

15:54

Lietuvos ambasados Rusijoje patarėjas konsuliniais klausimais Ugnius Labutis socialiniuose tinkluose paskelbė kelias nuotraukas, kuriose matyti jo automobilis su ant variklio dangčio, durelių ir langų nupiešta Z raide. 

Nuotraukų prieraše diplomatas pažymėjo, kad automobilis buvo paliktas saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis nenurodė, kur ji yra.

Pastaruoju metu suaktyvėjo Rusijos propagandinės atakos prieš Lietuvą. Nuo birželio antros pusės Lietuva nebeleido tranzitiniams traukiniams ir sunkvežimiams iš Rusijos, gabenantiems prekes, kurioms ES taiko sankcijas dėl karo Ukrainoje, važiuoti per jos teritoriją. Maskva apkaltino Vilnių Kaliningrado srities transporto „blokada“ ir pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų, jei apribojimai nebus panaikinti.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos žiniasklaida: buvusi šalies ombudsmenė atleista už išgalvotas Rusijos karių nusikaltimų istorijas

15:48

Buvusi Ukrainos ombudsmenė Liudmyla Denisova išgalvojo šiurpių istorijų apie Rusijos kariškių vykdomus vaikų prievartavimus ir dėl to buvo atleista iš pareigų, pranešė naujienų agentūra „Ukrainska pravda“.

Žurnalistai išsiaiškino, kad kovo mėnesį L.Denisova, padedama UNICEF, paleido veikti papildomą psichologinės pagalbos liniją, kuri papildė tuo metu egzistavusią. Šiai linijai vadovavo psichologė Aleksandra Kvitko, kuri yra L.Denisovos dukra.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Liudmila Denisova
Nuotr. iš asmeninio archyvo/Liudmila Denisova

Buvo nurodyta, kad linijoje dirba 5 profesionalūs psichologai, o per pirmąsias dvi savaites pagalbos jau kreipėsi 400 žmonių, kurių dauguma kalbėjo būtent apie seksualinius nusikaltimus. Tačiau nebuvo žinoma, kaip šie skambučiai buvo įrašomi, kad buvo su jais dirbę psichologai ir pan.

A.Kvitko teigė, kad per pusantro mėnesio jos karštoji linija sulaukė apie 1040 skambučių, iš kurių 450 buvo susiję su vaikų prievartavimu. Tačiau prokurorų gautoje oficialioje pažymoje nurodyta, kad per visą tą laiką telefonu buvo priimti tik 92 skambučiai.

Tuo tarpu žurnalistai nerado jokių A.Kvitko ir L.Denisovos papasakotų istorijų patvirtinimų, net jei istorijose buvo detalių, kurios galėjo padėti surasti aukas. Nei ombudsmenė, nei jos dukra negalėjo pateikti jokių įrodymų, kad šios aukos apskritai egzistavo.

Per apklausą L.Denisova sakė, kad istorijas, kurias ji papasakojo viešai, girdėjo iš savo dukters. Pasak A.Kvitko, ji jas papasakojo „per arbatos vakarėlį“. Neoficialiai L.Denisova paaiškino, kad ji pasakojo šiurpias istorijas, nes „nori Ukrainos pergalės“, teigė „Ukrainska pravda“ šaltiniai.

Po L.Denisovos pareiškimų Europos partneriai kreipėsi į Ukrainos teisėsaugininkus ir parlamento narius, prašydami pateikti išžaginimų įrodymų. Ukraina negalėjo atsakyti į šiuos prašymus. Visa tai esą tapo pagrindu L.Denisovą atleisti iš darbo.

Gegužės pabaigoje Ukrainos parlamentas iš ombudsmeno pareigų atleido Liudmilą Denisovą. Ji pati teigė, kad sprendimas priimtas „šalies prezidento“ Volodymyro Zelenskio nurodymu. Naujas Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis dar nepaskirtas.

V.Zelenskis prašo G-7 apriboti rusiškos naftos kainą

15:24

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paprašė Didžiojo septyneto (G-7) šalių dar labiau spausti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą ir nustatyti kainos „lubas“ Maskvos eksportuojamai naftai.

„Mums svarbi G-7 šalių nuosekli pozicija dėl sankcijų. Jos turi būti toliau stiprinamos, apribojant agresorės eksportuojamos naftos kainas“, – po to, kai vaizdo ryšiu kreipėsi į G-7 viršūnių susitikimą Vokietijoje, savo „Telegram“ kanale parašė V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad „Ukraina jaučia G-7 šalių paramą“.

„Ačiū už mūsų šaliai teikiamą gynybos ir finansinę pagalbą... kovoje su Rusijos invazija“, – sakė jis.

Ukrainos prezidento administracijos nuotr./Volodymyras Zelenskis G-7 susitikime
Ukrainos prezidento administracijos nuotr./Volodymyras Zelenskis G-7 susitikime

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas žurnalistams teigė, kad derybos dėl to, kaip apriboti pinigų srautus, kuriuos rusai gali gauti už naftos eksportą, stumiasi į priekį.

Jungtinės Valstijos ir Kanada, kurios yra daug mažiau priklausomos nuo energijos iš Rusijos nei Europa, uždraudė visą rusiškos naftos importą.

NATO sąjungininkės didins aukštos parengties pajėgas iki 300 tūkst. karių

15:22

NATO sąjungininkės padidins aukštos parengties pajėgas iki „gerokai daugiau nei 300 tūkst. karių“, stiprindamos savo gynybą po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pirmadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO nuotr./NATO pajėgumai rytiniame flange
NATO nuotr./NATO pajėgumai rytiniame flange

„Stiprinsime savo priešakinę gynybą. Didinsime savo kovines grupes rytinėje Aljanso dalyje iki brigados dydžio vieneto. Pertvarkysime NATO greitojo reagavimo pajėgas ir padidinsime savo aukštos parengties pajėgas iki gerokai daugiau nei 300 tūkst. karių“, – sakė J.Stoltenbergas prieš šią savaitę Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

G-7 reikalauja Rusijos nedelsiant leisti sugrįžti jėga išvežtiems ukrainiečiams

15:21

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pirmadienį pasakė Maskvai, kad ji privalo nedelsdama leisti sugrįžti namo ukrainiečiams, prieš jų valią išvežtiems į Rusiją.

„Reikalaujame, kad Rusija nedelsdama leistų saugiai sugrįžti Ukrainos piliečiams, išvežtiems – dažnai jėga – į Rusiją be jų sutikimo“, – sakoma Vokietijoje susitikusių G-7 lyderių pareiškime.

BBC tyrimas: Rusija vagia Ukrainos grūdus

15:17

Didžiosios Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC paskelbė tyrimą apie Rusijos kariuomenės pagrobtų grūdų išvežimą iš karo metu okupuotų Ukrainos teritorijų. Žurnalistai rėmėsi ūkininkų, kurių produkciją išvežė rusai, pasakojimais, taip pat pagrobtų sunkvežimių GPS sekimo įrenginių duomenimis ir palydovinėmis nuotraukomis.

Vienas iš ukrainiečių ūkininkų, sutikęs kalbėtis su žurnalistais, sakė, kad rusai užėmė 80 proc. jo dešimčių tūkstančių hektarų žemės ir „pramoniniu mastu vagia grūdus“.

Remiantis GPS sekimo įrenginiais, įrengtais dviejuose ūkininko sunkvežimiuose su grūdais, rusai išsiuntė transporto priemones į Krymą – į grūdų elevatorių Oktiabrskoje (vieną didžiausių pusiasalyje). Birželio mėn. palydovinėse nuotraukose matyti keli sunkvežimiai prie grūdų saugyklos. Po to transporto priemonės buvo išsiųstos per Kerčės tiltą į Rostovą prie Dono.

Kitas galimas Rusijos vykdomos ukrainietiškų grūdų vagystės įrodymas, BBC nuomone, yra kelių kilometrų ilgio sunkvežimių eilės, matomos iš palydovų prie įvažiavimo į Krymą iš Chersono srities (nors gali būti ir kitas paaiškinimas, pavyzdžiui, Rusijos kariuomenės aprūpinimo transporto priemonių grįžimas į Krymą), taip pat geltonos medžiagos, panašios į grūdus, krovimas į laivus Sevastopolyje. Be to, vagystę gali rodyti ir tai, kad kai kurie Juodojoje jūroje plaukiojantys sausakrūviai laivai išjungia sekimo įrenginius. Vienas iš tokių laivų yra „Sailor Pozynich“, kuris gabena grūdus į Siriją.

BBC pažymi, kad kai kuriais atvejais Rusijos kariuomenė ne vagia grūdus iš ūkininkų, bet perka juos labai sumažintomis kainomis. Tikėtina, kad taip elgiamasi bijant, jog ukrainiečiai ateityje sabotuos žemės ūkio darbus.

Ukraina kaltina Rusiją vagiant ir užsienyje parduodant okupuotose teritorijose užaugintus grūdus, taip pat blokuojant grūdų eksportą iš Kyjivo kontroliuojamų teritorijų. Rusijos valdžios institucijos visus šiuos kaltinimus neigia.

V.Zelenskis G-7 lyderiams: „dabar ne laikas deryboms“

14:42

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pirmadienį G-7 šalių vadovams pareiškė, kad dar neatėjo laikas pradėti derybas su Rusija, Kyjivui siekiant įtvirtinti savo pozicijas, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Prezidentas Zelenskis labai aiškiai atsakė, kad dabar ne laikas deryboms. Ukraina derėsis, kai galės tai daryti, t. y. kai iš esmės atstatys savo jėgos pozicijas“, – pareiškė Eliziejaus rūmai po to, kai Ukrainos lyderis vaizdo ryšiu kreipėsi į G-7 viršūnių susitikimo dalyvius.

G-7 reiškia rimtą susirūpinimą dėl Rusijos planų perduoti Baltarusijai branduolinių raketų

14:17

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pirmadienį išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Rusijos planų artimiausiais mėnesiais perduoti Baltarusijai raketų, galinčių nešti branduolines kovines galvutes.

„Raginame Rusiją elgtis atsakingai ir santūriai“, – sakoma didžiausių industrializuotų pasaulio valstybių lyderių pareiškime.

„Šiuo atžvilgiu reiškiame rimtą susirūpinimą po Rusijos pranešimo, kad ji gali perduoti Baltarusijai raketų su branduoliniais pajėgumais“, – pabrėžiama pareiškime.

Pasaulio lyderiai žada remti Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje „tiek ilgai, kiek reikės“

14:12 Atnaujinta: 14:41

Vokietijoje vykstančiame G-7 viršūnių susitikimo pareiškime grupė pirmadienį pažadėjo remti Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje „tiek ilgai, kiek reikės“.

„Toliau teiksime finansinę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę paramą ir palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pareiškė G-7.

Lyderiai pirmadienį taip pat pasakė Maskvai, kad ji privalo nedelsdama leisti sugrįžti namo ukrainiečiams, prieš jų valią išvežtiems į Rusiją.

„Reikalaujame, kad Rusija nedelsdama leistų saugiai sugrįžti Ukrainos piliečiams, išvežtiems – dažnai jėga – į Rusiją be jų sutikimo“, – sakoma Vokietijoje susitikusių G-7 lyderių pareiškime.

Plačiau skaitykite ČIA.

O.Scholzas: G-7 toliau didins spaudimą Putinui

13:52

Didžiojo septyneto (G-7) šalys ir toliau didins spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pažadėjo grupės viršūnių susitikimo šeimininkas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Kaip G-7 narės vieningai palaikome Ukrainą ir toliau ją remsime. Dėl to visi turime priimti sunkius, bet būtinus sprendimus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Scholzas, dėkodamas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už jo kreipimąsi į pasaulio lyderius vaizdo ryšiu.

„Toliau didinsime spaudimą Putinui. Šis karas turi baigtis“, – parašė jis.

Kremlius: nėra pagrindo kalbėti apie Rusijos skolinių įsipareigojimų nevykdymą

13:50

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad nėra „jokio pagrindo“ tvirtinti, kad Rusija neįvykdė užsienio valiuta išreikštų valstybės tarptautinių skolinių įsipareigojimų.

„Nėra jokio pagrindo šią situaciją vadinti įsipareigojimų nevykdymu“, – sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, Rusijai nepasinaudojus birželio 26-ąją pasibaigusiu lengvatiniu laikotarpiu sumokėti apie 100 mln. JAV dolerių sumos palūkanas už dvi obligacijų emisijas.

„Teiginiai apie įsipareigojimų nevykdymą yra visiškai neteisingi“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad Rusija atsiskaitė už šią skolą gegužės mėnesį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Agentūra „Bloomberg“ pirmadienį skelbė, jog Rusija pirmą kartą per daugiau nei šimtmetį neįvykdė savo valstybės tarptautinės skolos užsienio valiuta įsipareigojimų, pasibaigus galutiniam palūkanų mokėjimo laikotarpiui.

Rusijos valdžia apkaltino Vakarus, kad šie dirbtinai siekia priversti ją nevykdyti įsipareigojimų, o finansų ministras Antonas Siluanovas šią situaciją pavadino „farsu“.

Baudžiančios Vakarų sankcijos Rusijai iš esmės atkirto šalį agresorę nuo tarptautinės finansų sistemos, todėl Maskvai sunku aptarnauti savo skolą.

Pastarąjį kartą Rusija neįvykdė tarptautinių skolinių įsipareigojimų užsienio valiuta 1918 metais, kai bolševikų revoliucijos lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro režimo skolas. Įsipareigojimų pagal nacionaline valiuta išreikštų vidaus paskolos obligacijas vykdymas buvo sutrikęs per gilią finansų krizę Rusijoje 1998 metais.

JAV: G-7 juda į priekį derybose dėl rusiškos naftos kainų lubų

13:38

G-7 šalys pirmadienį tariasi dėl ekonominio spaudimo Maskvai didinimo, siekdamos pasistūmėti derybose dėl rusiškos naftos kainų ribojimo ir naujų sankcijų Rusijos gynybos pramonei.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas žurnalistams teigė, kad derybos dėl to, kaip apriboti pinigų srautus, kuriuos rusai gali gauti už naftos eksportą, stumiasi į priekį.

„Vis dar diskutuojame su kitomis partnerėmis iš G-7, bet esame labai arti taško, kai G-7 lyderiai skubiai nurodys atitinkamiems ministrams sukurti mechanizmus, kaip nustatyti pasaulines kainų lubas rusiškai naftai“, – žurnalistams teigė pareigūnas, pageidavęs išlaikyti anonimiškumą.

Plano tikslas – nutraukti svarbų „grynųjų pinigų šaltinį Kremliui ir sumažinti rusiškos naftos kainą“.

Baltieji rūmai taip pat pristatė naujas priemones, skirtas apsunkinti Rusijai galimybes apsirūpinti ginkluote, naudojama jos puolimui prieš kaimyninę Ukrainą.

Plačiau šia tema skaitykite ŠIAME straipsnyje.

Rusija pradeda į karą siųsti veteranus, o užnugarį saugo ne visą dieną dirbantys „savanoriai“

13:12

Nors pagrindiniai Rusijos veiksmai tebėra sutelkti aplink apie jau užimtą Sjevjerodonecką ir atakuojamą Lysyčanską, tačiau, kaip teigiama naujausioje Didžiosios Britanijos žvalgybos ataskaitoje, savaitę trukęs intensyvus apšaudymas kitomis kryptimis rodo, kad Rusija dabar bando įgauti pagreitį šiaurinėje Iziumo kryptyje. Ukrainos pajėgos ir toliau laikosi savo gynybos pozicijų regione, efektyviai naudodamosis miškinga vietove.

Tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijos kampanijos priklausomybė nuo rezervinių pajėgų smarkiai padidės. Rusija vis dažniau pasikliaus papildomais tiekimo ešelonais. Šias pajėgas sudaro keli vienetai, ir Rusija beveik neabejotinai jau pradėjo jas dislokuoti.
Rusijos kariuomenėje yra naujovė – ne visą darbo dieną dirbantys savanoriai rezervistai. Jie veikia kaip padaliniai, kuriems paprastai skiriamos užduotys apsaugoti užnugarį.

Kalbant apie kovinį personalą, Rusijos rezervo kariai, kuriems gali būti taikoma mobilizacija, yra veteranai, kurie per pastaruosius penkerius metus tarnavo reguliariosiose ginkluotosiose pajėgose. Panašu, kad Rusijos valdžia šios kategorijos savanorius naudoja reguliariųjų brigadų tretiesiems batalionams komplektuoti. Nepaisant nuolatinio į Ukrainą siunčiamo personalo trūkumo, Rusijos vadovybė neskuba skelbti visuotinės mobilizacijos.

V.Zelenskis ragina sąjungininkus užtikrinti karo pabaigą per šiuos metus

13:12

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino pasaulio lyderius, susirinkusius į Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijoje, dėti visas įmanomas pastangas, kad Rusijos karas prieš jo šalį pasibaigtų iki šių metų pabaigos, naujienų agentūrai AFP sakė vienas informuotas šaltinis.

Kreipdamasis vaizdo ryšiu į Bavarijos Alpėse susirinkusius lyderius V. Zelenskis sakė, kad Ukrainos pajėgoms taps sunkiau kovoti, jeigu jos pradės stumti Rusijos kariuomenę iš šalies teritorijos.

Todėl Ukrainos prezidentas paragino G-7 lyderius dėti visas įmanomas pastangas, kad karas pasibaigtų iki šių metų galo, sakė šaltinis.

Lysyčansko gyventojai raginami palikti miestą

12:54

Artėjant Rusijos pajėgoms Lysyčansko gyventojai raginami nedelsiant palikti miestą.

„Dėl realios grėsmės gyvybei ir sveikatai raginame nedelsiant evakuotis. Padėtis mieste yra labai sudėtinga“, – „Telegram“ pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Jis pažadėjo, kad civiliais gyventojais bus pasirūpinta kituose Ukrainos miestuose.

Vaizdo įrašai iš Lysyčansko rodo, kad kai kurie civiliai gyventojai nenori palikti savo namų, nepriklausomai nuo to, kas kontroliuoja miestą, rašo CNN.

Lysyčansko gyventojai
Lysyčansko gyventojai

Pranešama, kad mieste tebėra apie 10-15 tūkst. žmonių, kasdien iš jo išvyksta tik apie 50 žmonių.

Sepratistų valdomos apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos pajėgos pirmadienį pareiškė, kad plėtoja „sėkmingą puolimą Lysyčansko rajone su Rusijos kariuomenės ugnies parama“.

R.Achmetovas pateikė ieškinį prieš Rusiją

12:33

Ukrainiečių verslininkas Rinatas Achmetovas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių teismą (EŽTT) su ieškiniu prieš Rusiją, siekdamas gauti kompensaciją už šiurkščius jo nuosavybės teisių pažeidimus per Rusijos neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sakoma jo bendrovės SCM pranešime spaudai.

Jis taip pat paprašė Strasbūro teismo imtis skubių priemonių prieš Rusiją, kad būtų užkirstas kelias „tolesnei blokadai, plėšikavimui, srautų nukreipimui ir Rusijos vykdomam grūdų ir plieno, pagamintų SCM bendrovėse, naikinimui“.

Vida Press nuotr./Rinatas Achmetovas
Vida Press nuotr./Rinatas Achmetovas

Tarp R.Achmetovui priklausančių įmonių ir turto yra ir gamykla „Azovstal“, sunaikinta Mariupolio apgulties metu. Anksčiau jis savo nuostolius dėl „Azovstal“ ir Iljičiaus geležies ir plieno gamyklos Mariupolyje sugadinimo ir sunaikinimo įvertino 17-20 mlrd. dolerių.

Kovo mėnesį EŽTT sustabdė visus skundus prieš Rusiją, nes kovo 16 d. ši šalis buvo pašalinta iš Europos Tarybos. Teismas ir toliau priima skundus prieš Rusiją.

Birželio 11 d. Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo nustatyta, kad Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimai, priimti po šių metų kovo 15 d., negali būti vykdomi Rusijoje.

JAV paskelbė naujų G-7 sankcijų Rusijos gynybos sektoriui

11:30

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė naujų G-7 sankcijų Rusijos gynybos pramonei, turinčių susilpninti Kremliaus gebėjimą tęsti invaziją Ukrainoje.

„G-7 lyderiai suderins ir išplės tikslines sankcijas, kad dar labiau suvaržytų Rusijos prieigą“ prie vakarietiškų technologijų, galinčių sustiprinti Rusijos ginkluotės pramonę, nurodė Baltieji rūmai.

Be to, JAV „agresyviai taikysis į Rusijos gynybos tiekimo grandines... ir apribos Rusijos gebėjimą pakeisti karinę įrangą, jau prarastą per šį brutalų karą“, sakoma pranešime.

Mero patarėjas: Mariupolyje rasta dar 100 žuvusiųjų kūnų

10:51

Mariupolyje po gyvenamojo namo griuvėsiais rasta daugiau kaip 100 kūnų, teigia mero patarėjas Petro Andriuščenka, praneša BBC.

P.Andriuščenka „Telegram“ žinutėje teigia, kad Rusijos pajėgos neplanuoja ištraukti ir palaidoti kūnų po to, kai gyvenamasis namas nukentėjo nuo oro smūgio.

Uostamiestis praėjusį mėnesį atiteko rusams. Miestas buvo beveik visiškai sugriautas per kelias savaites trukusį apšaudymą ir mūšius.

 

Žemėlapis: kur Rusijos raketos smogė Ukrainai

10:39

Rusijos pajėgos savaitgalį raketomis apšaudė skirtingas vietas visoje Ukrainoje. Raketos buvo paleistos iš Baltarusijos oro erdvėje esančių bombonešių, Juodojoje jūroje esančių karo laivų ir lėktuvų, skridusių virš Kaspijos jūros.

„The New York Times“ parengė žemėlapį, kur nurodomi raketų smūgiai.

Rusijos raketų smūgiai Ukrainai
Rusijos raketų smūgiai Ukrainai


 

„Bloomberg“: Rusijai – defoltas

09:27

Naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė, kad Rusija nebegali vykdyti savo įsiskolinimo įsipareigojimų užsienyje ir įžengė į defolto teritoriją pirmą kartą nuo 1918 metų.

Anot „Bloomberg“, sekmadienį suėjo terminas, kai turėjo būti išmokėta 100 mln. JAV dolerių, o to nepadariusi Maskva tapo nemokia.

Rusija nepripažįsta, kad ją ištiko defoltas. Ji tikina, kad turi lėšų padengti visas sąskaitas, ir tiesiog negalėjo pinigų išmokėti dėl Vakarų įvestų atsiskaitymų apribojimų. Rusija jau anksčiau paskelbė, kad skolą sieks išmokėti rubliais.

Kanadoje įsigaliojo įstatymas dėl Rusijos turto šalyje konfiskavimo ir perdavimo Ukrainai

09:22

Kanadoje įsigaliojo parlamento priimtos Specialiųjų ekonominių priemonių įstatymo pataisos, kuriomis suteikiama teisė vyriausybei konfiskuoti sankcionuotą Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainai paremti.

Įstatymas leidžia „imtis ekonominių priemonių prieš tam tikrus asmenis tais atvejais, kai tai skatina tarptautinė bendrija ar valstybių grupė, kurių narė yra Kanada, kai šiurkščiai pažeidžiamas tarptautinis saugumas ir taika, kai kitoje valstybėje šiurkščiai ir sistemingai pažeidžiamos žmogaus teisės arba kai vyksta plataus masto korupcija, į kurią įsitraukia užsienio valstybių vadovai“, skelbia pataisos.

Šios specialios ekonominės priemonės apima Kanadoje esančio turto nustatymą ir jo įšaldymą valstijų valdovų teikimu, o jis gali būti konfiskuotas teismo sprendimu.

Pataisos skelbia, jog Kanados ministrų kabineto įpareigotas narys, po konsultacijų su Finansų departamentu ir Užsienio reikalų departamentu, konfiskuoto turto pardavimo pajamas gali skirti užsienio valstybės, nukentėjusios nuo šiurkštaus tarptautinės taikos ir saugumo pažeidimų, atkūrimui, tarptautinei taikai ir saugumui užtikrinti, kompensacijoms išmokėti aukoms, patyrusioms šiurkštų ir sistemingą žmogaus teisių pažeidimą arba plataus masto korupciją.

Taip pat skaitykite ČIA.

JAV prezidentas gali paskelbti apie pažangių oro erdvės gynybos sistemų perdavimą Ukrainai

09:05

JAV prezidentas Joe Bidenas ketina paskelbti apie pažangių raketų „žemė–oras“ sistemų, taip pat papildomos paramos artilerijai perdavimą Ukrainai, besistengiančiai atremti jau keturis mėnesius besitęsiančią Rusijos invaziją, naujienų agentūra AP pirmadienį citavo vieną informuotą šaltinį.

JAV ketina nupirkti Ukrainai Norvegijoje sukurtų vidutinio ir ilgo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų NASAMS, sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

NASAMS yra naudojamos Jungtinių Valstijų saugoti oro erdvei aplink Baltuosius rūmus ir Kapitolijų sostinėje Vašingtone.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Trumpo nuotolio oro gynybos sistema NASAMS
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Trumpo nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

Be to, Ukrainai planuojama skirti daugiau artilerijos šaudmenų ir priešbaterinių radarų, galinčių padėti veiksmingiau stabdyti Rusijos pajėgų puolimą rytiniame Donbaso regione, sakė minėtas šaltinis.

Šią savaitę J.Bidenas dalyvaus virtinėje susitikimų su sąjungininkais – Vokietijoje prasidėjusiame Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausio lygio susitikime ir vėliau Madride vyksiančiame metiniame NATO viršūnių susitikime.

J. Bidenas ragina Vakarus laikytis išvien dėl Ukrainos, nepaisant karo „nuovargio“

08:48

JAV prezidentas Joe Bidenas kartu su Vakarų sąjungininkais sekmadienį Bavarijos Alpėse pradėjo trijų dienų viršūnių susitikimą, kurio tikslas – neleisti, kad karo Ukrainoje ekonominiai padariniai suskaldytų pasaulinę koaliciją, siekiančią nubausti Rusiją už jos agresiją.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas perspėjo lyderius nepasiduoti „nuovargiui“, Rusijos pajėgoms raketomis vėl smogus Kyjivui.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai ketina paskelbti naujus draudimus importuoti rusišką auksą – tai naujausia iš daugelio priemonių, kuriomis demokratinių valstybių klubas tikisi dar labiau ekonomiškai izoliuoti Rusiją. Jie taip pat svarsto galimus energijos kainų apribojimus, kuriais siekiama apkarpyti Rusijos pelną iš naftos ir dujų, kurį Maskva gali skirti karo veiksmams finansuoti.

Be to, įgyvendindamas praėjusių metų G-7 viršūnių susitikime pateiktą pasiūlymą, JAV prezidentas oficialiai pradėjo pasaulinę infrastruktūros partnerystę, kuria siekiama kovoti su Kinijos įtaka besivystančiose šalyse.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Antony Blinkenas ir Joe Bidenas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Antony Blinkenas ir Joe Bidenas

Prieš G-7 viršūnių susitikimą Rusija surengė pirmuosius per tris savaites raketų smūgius Ukrainos sostinei. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad buvo pataikyta į mažiausiai du gyvenamuosius pastatus.

J.Bidenas pasmerkė Rusijos veiksmus kaip „dar vieną jos barbariškumo“ pavyzdį ir pabrėžė, kad sąjungininkai turi išlikti tvirti nepaisant visame pasaulyje juntamų ekonominių šio karo padarinių, tokių kaip infliacija ar maisto stygius.

„Turime laikytis išvien, nes [Vladimiras] Putinas nuo pat pradžių tikėjosi, kad NATO ir G-7 suskils, bet tai neįvyko ir neįvyks“, – sakė J.Bidenas per susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, kurio šalis šiais metais rotacijos tvarka pirmininkauja pasaulio pažangiausių ekonomikų klubui.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusija siekia blokuoti Lysyčanską, iš Baltarusijos į Belgorodą atvežta 20 vagonų šaudmenų

07:53

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pirmadienį ryte paskelbtoje apžvalgoje nurodo, kad, remiantis turimais duomenimis, Baltarusijos valdžia ir toliau teikia Rusijai karinę paramą, į Belgorodo sritį buvo išsiųsta apie 20 vagonų šaudmenų siunta.

Rusija tęsia skirtingų Ukrainos gyvenviečių apšaudymus.

Lysyčansko gyventojai
Lysyčansko gyventojai

„Donecko kryptimi priešas, remiamas artilerijos, iš pietų bando blokuoti Lysyčansko miestą. Jis apšaudo civilinę ir karinę infrastruktūrą Lysyčansko, Vovchojarivkos, Loskutivkos ir Verkhnokamjankos rajonuose. Netoli Lysyčansko smogė priešo šturmo lėktuvai. Kovos tęsiasi Vovčojarivkos rajone. Prie Verchnokamjankos gynybos pajėgos padarė didelių nuostolių priešui ir privertė jį atsitraukti“, – teigiama pranešime.

 

G-7 lyderiai pasišaipė iš V.Putino

07:23

Pasaulio lyderiai sekmadienį pasišaipė iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangų kurti „kieto bičo“ įvaizdį, kai per Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausio lygio susitikimą susirinkę pietų juokavo, ar jiems derėtų nusirengti iki marškinių ar net likti be jų.

„Švarkus pasiliekam? Nusivelkam? Ar mums nusivilkti švarkus?“ – paklausė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas,, sėsdamasis prie stalo vaizdingoje Elmau pilyje Bavarijoje, kur Vokietijos kancleris Olafas Scholzas surengė septynių galingųjų demokratinių šalių lyderių susitikimą.

Tuomet Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų lyderiai ėmė sarkastiškai plėtoti šią temą.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pasiūlė nusirengti, kai bus daroma oficiali nuotrauka. Tuomet B.Johnsonas replikavo: „Turim parodyti, kad esam kietesni už Putiną.“

„Turėsim pasirodyti raiti apnuogintomis krūtinėmis“, – tęsė J.Trudeau, turėdamas galvoje 2009 metais paskelbtą pagarsėjusią V.Putino nuotrauką, kurioje Rusijos lyderis matomas jojantis žirgu be marškinių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ant žirgo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ant žirgo

 

„Jojimas yra geriausia“, – tarė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, akivaizdžiai netaikydama drabužių klausimo sau.

B.Johnsonas įsiterpė: „Turim parodyti jiems savo muskulus.“

Visgi lyderiai nuotraukoms pozavo vilkėdami švarkus. Vėliau žurnalistai buvo išprašyti iš patalpos, tad tolesni debatai apie aprangą vyko už uždarų durų.

Raketų smūgis Odesos regione

06:22

Pranešama, kad naktį Rusijos pajėgos raketomis atakavo Odesos regione esantį kaimą, sugriauti keli gyvenamieji namai bei ūkiniai pastatai. Remiantis pirminiais duomenimis, sužeisti 6 žmonės, tarp jų – vienas vaikas.

Rusijoje – slapta mobilizacija, pokyčiai už puolimą atsakingoje karinėje vadovybėje

06:14

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) veikiantis karo studijų institutas atkreipia dėmesį, kad sekmadienį prieš Kyjivą surengtas Rusijos raketų smūgis – pirma tokia didelė ataka sostinei nuo balandžio pabaigos. Greičiausiai tai reakcija bei tiesioginis Rusijos atsakas į aukščiausio lygio G7 diskusijas dėl pagalbos Ukrainai. 

Apžvalgoje taip pat rašoma, kad Kremlius ir toliau manipuliuoja Rusijos teisės aktais, kad galėtų vykdyti „slaptą mobilizaciją“ bei paremti operacijas Ukrainoje be visiškos mobilizacijos. Birželio 28 d. Rusijos valstybės Dūma paskelbė apie planus svarstyti karinės tarnybos įstatymo pataisą, kuri leistų kariuomenės pareigūnams siūlyti kontraktus jaunuoliams iš karto po to, kai jie „sulaukia pilnametystės“ arba baigia vidurinę mokyklą, taip išvengiant būtinybės atlikti šauktinių karinę tarnybą. Birželio 25 d. Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Kremlius vykdo „slaptą mobilizaciją“ ir kad dėl nuolatinių Rusijos mobilizacinių pastangų Ukrainos pajėgos negali laukti, kol rusai išnaudos savo puolamąjį potencialą, ir tik tada pradėti kontrpuolimą. Jis pažymėjo, kad Kremlius jau skyrė karui 330 tūkst. karių, o tai sudaro daugiau kaip trečdalį visų Rusijos ginkluotųjų pajėgų, ir kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susidurs su dideliu vidaus ir visuomenės pasipriešinimu, jei padidins šį skaičių vykdydamas visuotinę (o ne slaptą) mobilizaciją, kaip anksčiau vertino Karo tyrimų institutas.

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Aleksandras Dvornikovas
Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Aleksandras Dvornikovas

Generalinis pulkininkas Genadijus Židko, dabartinis Rusijos karinio-politinio direktorato vadovas, greičiausiai vadovauja Rusijos pajėgoms Ukrainoje. Birželio 26 d. per Rusijos sausumos pajėgų Ukrainoje inspekciją G.Židko sėdėjo šalia Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir tarėsi su juo, tačiau Rusijos gynybos ministerija G.Židko pavardės lentelę užtušavo, o jo pareigos nebuvo oficialiai patvirtintos, priešingai nei dviejų Rusijos pajėgų grupių Ukrainoje vadų, apie kuriuos birželio 26 d. pranešė institutas. Anksčiau buvo skelbta, kad G.Židko pakeitė Pietų karinės apygardos vadą Aleksandrą Dvornikovą vyriausiojo vado Ukrainoje poste, nors Karo tyrimų institutas tuo metu negalėjo nepriklausomai to patvirtinti. Birželio 21 d. pranešimai apie A.Dvornikovo atleidimą ir G.Židko užimtą svarbią vietą birželio 26 d. S.Šoigu vizito metu greičiausiai patvirtina šį pasikeitimą.

Nuožmūs mūšiai Lysyčanske
Nuožmūs mūšiai Lysyčanske

Kelios svarbiausios Karo tyrimų instituto išvados:

  • Rusijos pajėgos pirmą kartą nuo balandžio 29 d. surengė raketinį smūgį Kyjivui, kuris greičiausiai sutapo su vykstančiu G7 vadovų aukščiausiojo lygio susitikimu.
  • Rusijos generolas pulkininkas generolas Genadijus Židko greičiausiai perėmė operacijų Ukrainoje vado pareigas.
  • Rusijos pajėgos tęsė atakas prieš pietinius Lysyčansko pakraščius ir įtvirtino Sjevjerodonecko ir aplinkinių gyvenviečių kontrolę.
  • Rusijos pajėgos vykdo operacijas į rytus nuo Bachmuto, siekdamos išlaikyti greitkelio T1302 Bachmutas-Lysyčanskas kontrolę.
  • Rusijos pajėgos surengė nesėkmingus antžeminius puolimus į šiaurės vakarus nuo Slovjansko.
  • Rusijos pajėgos suintensyvino artilerijos smūgius prieš Ukrainos pozicijas palei pietinę ašį.
  • Rusijos okupacinė valdžia intensyvina priemones, kuriomis siekiama sustabdyti ukrainiečių partizanų veiklą okupuotose teritorijose, imdamasi griežtesnių filtravimo priemonių ir grobdama civilius gyventojus.
Kitas atnaujinimas po   30 s.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min