„Niekas Donbase kariauti nenorėjo nei už 8 tūkst. rublių (apie 127 eurus) per parą, kuriuos žadėjo verbuotojai, nei už 28 tūkst.“, – teigė ji.
T.Černeckajos teigimu, daugybė karių rašė pareiškimus dėl atleidimo iš karo tarnybos, tačiau šie pareiškimai net nebuvo vertinami. Esą kariai turėjo tik dvi alternatyvas – Donbasas arba teismas už dezertyravimą.
Savo istoriją papasakojo ir Aleksandras Jerenka, dėl dezertyravimo ieškomas 22-ejų jaunesnysis seržantas. Karys teigė dalinyje matęs „kažkokius žmones su kamufliažine uniforma be skiriamųjų ženklų, kurie agitavo už pinigus kariauti Donbase“.
„Agitatoriai neapeliavo į patriotizmą. Jie žadėjo vos ne veterano statusą suveikti ir mokėti po 8 tūkstančius rublių per dieną“, – pasakojo A.Jerenka. Tačiau, anot kariškių, sutikusius tapti „savanoriais“ Donbase apgaudavo ir nieko nemokėdavo.
Analogišką 8 tūkst. rublių sumą įvardija ir pusmečiui kolonijoje nuteistas A.Kudrinas. Vis dėlto visi persekiojami kariai tvirtina, kad „agitatoriai“ atvyko ne iš jų dalinio.
Gazeta.ru pastebi, kad karių siuntimui vykdyti karinių užduočių už Rusijos ribų reikalingas analogiškas prezidento Vladimiro Putino įsakas. Už veiklą užsienyje be prezidento nurodymo kariams gresia baudžiamoji atsakomybė.
Primename, jog oficialioji Kremliaus pozicija – kad Rusijos karinių dalinių Ukrainoje nėra. Kaskart paviešinus faktus apie Rusijos karių dalyvavimą kariniuose veiksmuose Donbase, tvirtinama, esą tai „savanoriai“. Tiesa, būta ir kurioziškų atvejų, kai Kremlius tvirtino, jog Rusijos kariai Ukrainos teritorijoje atsidūrė todėl, kad, pavyzdžiui, „pasiklydo“.
