Susijęs su itin pavojingais nusikaltimais
A.Kolosovskis tebegyvena Krasnodare. Jis nėra profesionalus žvalgybininkas ar agentas, o, kaip rašo „The New York Times“, „paslaugų teikėjas“, glaudžiai bendradarbiaujantis su Rusijos karine žvalgyba.
Pasak dviejų leidinio pašnekovų, A.Kolosovskis pirmą kartą atsidūrė Vakarų specialiųjų tarnybų akiratyje po dviejų padegimų 2024 m. gegužės mėnesį. Gegužės 8 d. ukrainiečių paauglys Daniilas Bardadimas padėjo padegamąjį įtaisą su nuotolinio valdymo laikmačiu IKEA parduotuvės čiužinių skyriuje Vilniuje.
Įrenginys užsidegė anksti ryte gegužės 9 d. Pasak „The New York Times“ cituojamų prokurorų, data buvo pasirinkta specialiai. Rusija šią dieną švenčia Antrojo pasaulinio karo pabaigą, o Europoje tai - Europos diena. Maždaug tuo pačiu metu Varšuvoje užsidegė didelis didmeninės ir mažmeninės prekybos centras. Lenkijos valdžia apkaltino Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjus prie padegimo ir paskelbė, kad nusprendė uždaryti Rusijos konsulatą Krokuvoje.
Agentus, kurie organizavo šiuos padegimus, verbavo būtent A.Kolosovskis, kuris tam naudojo „Telegram“ paskyrą „Warrior“ („Karys“). Būdamas Krasnodare, jis organizavo detonatorių ir bombų gamybos įrangos pristatymą į geležinkelio stočių bagažo saugyklas, iš kur juos pasiimdavo jo užverbuoti asmenys.
A.Kolosovskis taip pat yra susijęs su sprogimais siuntiniuose sandėliuose Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Iš teismo dokumentų ir Europos saugumo tarnybų duomenų matyti, kad A.Kolosovskis koordinavo žmonių, kurie padėjo kontroliuoti sprogstamųjų įtaisų gamybos medžiagų pristatymą ir paskirstymą, verbavimą.
Taksistas ir sukčius
Apie A.Kolosovskį viešai žinoma nedaug. Kaip rašo „New York Times“, jis „gyvena kukliai ir dažnai yra įsiskolinęs“, o jo socialinių tinklų paskyrose yra daug automobilių nuotraukų, bet ne prabangių. „Agentūra“ priduria, kad Kolosovskis buvo registruotas kaip taksi paslaugos „TaxSee“ vairuotojas ir turėjo teistumą už sukčiavimą.
Tačiau, remiantis Vakarų specialiųjų tarnybų, išnagrinėjusių jo biografiją, duomenimis, A.Kolosovskis turėjo ir visiškai kitokį slaptą gyvenimą. Jis buvo susijęs su automobilių vagimi Daniilu Oleiniku. A.Kolosovskio telefono numeris buvo susietas su „Telegram“ kanalo tinklu, kurio dalyviai užsiiminėjo kontrabanda, asmeninių duomenų atskleidimu, reketu, taip pat padirbtų dokumentų ir automobilių vagysčių įrangos pardavimu. Tiesa, kaip pažymi „New York Times“, neaišku, ar pats A.Kolosovskis buvo vagis.
Remiantis vienos Europos šalies specialiųjų tarnybų duomenimis, A.Kolosovskis taip pat buvo susijęs su hakerių grupuote „KillNet“, kuri po didelio karo tarp Rusijos ir Ukrainos pradžios sutelkė dėmesį į Ukrainos ir Europos įmonių svetainių atakas. Konkurencinės hakerių grupuotės surengtas informacijos nutekėjimas leido susieti A.Kolosovskį su internetiniu slapyvardžiu @warriorkillnet.
2021 m. A.Kolosovskis buvo sulaikytas. Jo sulaikymo priežastis nežinoma, bet būtent tada, Vakarų specialiųjų tarnybų nuomone, jis buvo užverbuotas Rusijos žvalgybos. A.Kolosovskio motina, kuri dažnai skelbia šeimos nuotraukas socialiniuose tinkluose, nuo 2021 m. nebeskelbia sūnaus nuotraukų. 2022 m. liepos mėn. į klausimą, kur yra jos sūnus, ji atsakė, kad jis yra komandiruotėje, rašo „New York Times“.
Tokie žmonės kaip A.Kolosovskis, t. y. neprofesionalūs agentai ar žvalgybininkai, vis dažniau tampa Kremliaus diversijų kampanijos dalyviais, pažymi laikraštis. Tai susiję su tuo, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. iš Europos buvo išsiųsti dešimtys Rusijos diplomatų. Tuomet Vladimiras Putinas, kaip rašo „New York Times“, kreipėsi į GRU – Rusijos karinę žvalgybą.
Vieną iš pagrindinių vaidmenų Rusijos žvalgyboje atlieka generolas Andrejus Averjanovas – jis vadovavo GRU 29155 padaliniui, kuris, kaip manoma, yra atsakingas už diversijas. Po Rusijos karo Ukrainoje pradžios jis buvo paskirtas departamento vadovo pavaduotoju. Vakarų žvalgybos tarnybos šį paaukštinimą įvertino kaip rodiklį, kokį svarbų vaidmenį sabotažas atlieka Putino konflikte su Europa.
Europos šalių saugumo tarnybų duomenimis, dabar A.Averjanovas vadovauja specialiam GRU padaliniui, susijusiam su teroro aktų ir sabotažo organizavimu Ukrainos, Europos Sąjungos šalių ir kitų valstybių teritorijoje.
Sąraše asmenų, susijusių su Rusijos sabotažo operacijomis (jį išnagrinėjo „The New York Times“ žurnalistai ir patvirtino kelios Vakarų žvalgybos tarnybos), yra daugiau nei 300 pavardžių, daugiausia tai Rusijos karininkai. Šis sąrašas buvo išplatintas daugiau nei trisdešimčiai žvalgybos tarnybų.
-
IKEA padegimo užkulisiai: paauglys teroristas, slėptuvė geležinkelio stotyje, sprogmuo patalynėje
-
Lenkija paskelbė IKEA prekybos centro Vilniuje padegimo organizatoriaus paiešką: kas jis toks?
-
Lenkijoje įkalinti trys ukrainiečiai, kaltinami vykdę ir planavę diversiją, sukėlę gaisrą Vilniuje
-
„Financial Times“. Rusijos diversijos Europoje gali būti tik pradžia: tai – „prieškario fazė“
Nori pabėgti iš Rusijos?
Pats A.Kolosovskis, kaip rašo leidinys, „matyt, susidūrė su problemomis“. Po sprogimų sandėliuose jis buvo iškviestas į FSB regioninę administraciją Krasnodare, kur buvo patikrinti jo elektroniniai prietaisai.
Kai kurie šaltiniai mano, kad jo veiksmai sulaukė neigiamos reakcijos Kremliuje. Taip pat pranešama, kad A.Kolosovskis susidūrė su finansiniais sunkumais – kai kuriais duomenimis, jis dalį operacijų finansavo iš savo lėšų ir, galbūt, bandė gauti kompensaciją.
Nuo karo pradžios 2022 m. A.Kolosovskis neišvyko į užsienį, bet, pasak dviejų Europos šalių atstovų, neseniai jis internete ieškojo nekilnojamojo turto Londone. Tai gali būti ženklas, kad jis ieško vietos būsimai pensijai arba bando rasti būdą pabėgti iš Rusijos.
