Sekite 15min Google
„Su <...> režimu reikia susidoroti dar iki to momento, kai Lenkija ir kitos NATO šalys bus pasirengusios karui su Rusija. Lenkai, vokiečiai, prancūzai, anglai, Belgija, Norvegija, Suomija, Švedija – visi nori kariauti su Rusija, sukelti jos strateginį pralaimėjimą“, – sakė Gynybos komiteto narys.
Pasak jo, iki 2030 metų karas Ukrainoje neva turi būti visiškai baigtas Rusijos ginkluotųjų pajėgų pergale. Greitą konflikto pabaigą deputatas laiko mažai tikėtina.
„Prielaidų karui baigtis 2026 metais nėra“, – teigė jis liepos pabaigoje. Politikas sakė, kad sutikimas su paliaubomis dabar po metų atves prie dar baisesnio karo.
Ko galima laukti iš Putino
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atmeta raginimus dėl taikos derybų su Kyjivu – liepą pranešė „Reuters“, remdamasi trimis Kremliui artimais šaltiniais. Pasak jų, pastarieji Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai sustiprino jo ryžtą tęsti karo veiksmus.
Du agentūros pašnekovai teigė, kad V.Putinas, greičiausiai, eskaluos konfliktą. Vienas iš šaltinių, reguliariai susitinkantis su prezidentu, artimiausių mėnesių eskalacijos tikimybę įvertino kaip „didelę“.
Leidinys „The Economist“, remdamasis šaltiniais Ukrainos vyriausybėje, rašė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė ruoštis dar dvejiems-trejiems karo metams. Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyryla Budanovas kalbėjo apie pasirengimą tęsti karo veiksmus metų metus.
Angela Merkel tikisi karo pabaigos per 10 metų
Derybų dėl Ukrainos langas, greičiausiai, atsivers ne anksčiau kaip 2027 metų rudenį – šiam Europos žvalgybos vertinimui pritaria ir JAV pareigūnai. Remiantis „The New York Times“ duomenimis, jie tikisi karo veiksmų tęsimosi, naujo Rusijos puolimo žiemą, taip pat naujos smūgių kampanijos prieš Ukrainos infrastruktūrą, kuri padarys karą dar labiau niokojantį.
Savo prognozę pateikė ir buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ji per WDR tinklalaidę pareiškė, kad karas bus ilgas. „Po dešimties metų šis karas, tikiuosi, pasibaigs“, – sakė politikė.
