Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 26d. 13:28

Rusijos grasinimai JAV: tikri ar apsimestiniai?

Prezidento rinkimai Rusijoje
„Scanpix“/AP nuotr. / Vladimiras Putinas

Adekvačiai atsakyti į JAV ekonomines sankcijas, pernelyg nekenkdama sau, Rusija neturi galimybių, mano analitikai. Pasak politologo Vytauto Keršansko, kontrsankcijų projektas – toks, koks yra dabar – neturėtų būti priimtas. „Traktuočiau jį kaip viešo spaudimo priemonę JAV nesiimti daugiau sankcijų, gal net sumažinti dabar galiojančias“, – sako LRT.lt pašnekovas. JAV kaip tik žengė žingsnelį atgal. Tiesa, to priežastis, pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, – sankcijas kompanijai „Rusal“ gali pajusti ir Vakarų vartotojai, ko, matyt, nebuvo tikėtasi.

Kai JAV balandžio 6 d. paskelbė sankcijas septyniems Rusijos oligarchams ir jų valdomoms bendrovėms bei kai kuriems aukšto rango pareigūnams, šalies Užsienio reikalų ministerija pažadėjo griežtą atsaką. Praėjus beveik dviem savaitėms Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko pažadą pakartojo, sakydama, kad atsakomosios priemonės bus „tikslios ir skaudžios“.

Atsako į sankcijas, dėl kurių smuko rublis ir Rusijos kompanijų akcijos, dar nėra, bet Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas ir keturių frakcijų lyderiai yra pateikę įstatymo projektą, kuriame numatoma 15 potencialių kontrsankcijų krypčių. Tarp jų – Rusijos ir JAV bei kitų šalių įmonių bendradarbiavimo nutraukimas orlaivių gamybos, raketų variklių, atominėje srityse; suvaržymai bendrovėms, kurių daugiau kaip 25 proc. akcijų valdo JAV ar kitų užsienio šalių juridiniai ar fiziniai asmenys; draudimas importuoti technologinę ir programinę įrangą.

Prieš pastarąjį atsakomųjų sankcijų punktą pasisakė Mokslo taryba prie Rusijos švietimo ir mokslo ministerijos. Ji pareiškė, kad Rusija daugelyje mokslo sričių atsilieka nuo pasaulinių lyderių, o pasirinktas „saviizoliacijos nuo šių lyderių kursas“ nubrauktų visus pastarųjų metų laimėjimus ir padidintų atsilikimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./ Antonas Siluanovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./ Antonas Siluanovas

Finansų ministras Antonas Siluanovas praėjusį penktadienį amerikiečių televizijai CNBC sakė, kad nors Rusija pasirengusi imtis atsakomųjų veiksmų, ji nepritaria mainymuisi sankcijomis. „Bet kokios sankcijos daro neigiamą poveikį ekonomikos būklei. Labai tikiuosi, kad šios sankcijų procedūros nebus toliau plėtojamos. Turime kalbėti, turime ieškoti būdų, kaip išspręsti problemas, neskiriant sankcijų, bet pasitelkiant politinius susitarimus“, – kalbėjo ministras.

Norėtų išsisukti nesiimdami priemonių?

Vis dėlto atsakomųjų sankcijų projektas paruoštas ir pateiktas svarstyti. Ar jį galima laikyti lygiaverčiu atsaku JAV sankcijoms? Ir kuriai pusei jis būtų labiau skaudus?

„Aš jį traktuočiau kaip viešo spaudimo priemonę JAV nesiimti daugiau sankcijų, gal net sumažinti dabar galiojančias“, – sako Rytų Europos studijų centro analitikas V.Keršanskas.

Jo teigimu, Rusija gali taikyti simetriškas atsakomąsias priemones, kai kalba eina apie diplomatų atšaukimą ar kitas neekonominio pobūdžio sankcijas, pvz., gali imtis su užsienio šalimis susijusių žiniasklaidos priemonių ar nevyriausybinių organizacijų, veikiančių Rusijoje, veiklos varžymo.

„Tačiau kai kalba pasisuka apie ekonomines sankcijas, neabejotinai derybinė spaudžiamoji galia yra Amerikos pusėje. Rusijai taikyti simetriškas ekonomines sankcijas yra sudėtinga, nes žalos daugiau patiria ji pati. Ji labai smarkiai priklausoma nuo JAV technologijų, ypač aukštųjų technologijų, importo daugelyje sričių. Tad [atsakomųjų sankcijų projektą] traktuočiau daugiau kaip grasinimą, nes yra sričių, kur JAV [nuo Rusijos] irgi priklausoma, pvz., astronautikos pramonė ir programa, kur yra gana stiprus augimas ir bendradarbiavimas“, – sako V.Keršanskas.

Analitikas atkreipia dėmesį, kad ši iniciatyvi išeina ne iš Kremliaus, o iš teisėkūros institucijų. Toks žingsnis esą rodo norą, viena vertus, pademonstruoti, kad reakcija bus stipri, kita vertus, rasti būdų išsisukti nesiimant priemonių, nes šios gali išprovokuoti dar didesnį atsakymą. Tad, V.Keršansko manymu, tokios apimties projektas, koks dabar pateiktas, priimtas tikrai neturėtų būti.

Asmeninio albumo nuotr./Vytautas Keršanskas
Asmeninio albumo nuotr./Vytautas Keršanskas

Atsakinėdama Rusija gerai paskaičiuoja

Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius sako, kad būsimų kontrsankcijų pobūdis priklausys nuo to, kokių tikslų Rusija iš tiesų siekia.

„Kartais tai, ką Rusija viešai pateikia kaip sankcijas, nebūtinai yra sankcijos. Geras pavyzdys yra atsakomosios sankcijos į Vakarų sankcijas dėl Ukrainos. Tų Rusijos atsakomųjų sankcijų tikslas iš esmės buvo išjudinti vidinę gamybą ir vidinį vartojimą. Tai ekonominė priemonė, kuri, ribojant kažkokį importą, leidžia gaivinti savo ekonomiką. Bent iš dalies tai pavyko.

[Suduodama atsakomąjį smūgį] Rusija dažniausiai gerai paskaičiuoja, ar jai tai naudinga, ką gali tuo pasiekti. Mes be reikalo dažnai galvojame, kad jie gana bukai atsakinėja į tas sankcijas. Kažkaip iš principo atsakyti reikia, bet nebūtinai sankcijomis. Gali būti kiti veiksmai. Prisiminkime įvaikinimo atsaką. Taip kaip ir ne sankcijos, bet tai buvo atsakas į sankcijų pobūdžio veiksmą, nes Magnickio sąrašas yra būtent toks. O jie atsakė neleidimu įsivaikinti vaikų iš Rusijos“, – primena M.Laurinavičius.

Jo įsitikinimu, Rusija atsakyti adekvačiomis sankcijomis negali – ji ekonomiškai per silpna, kad galėtų sukelti Vakarams kokių nors esminių problemų: „Pagrindinės problemos, kurias galėtų sukelti Vakarams, – tai naftos ir dujų tiekimas. Bet tai būtų visiškai savižudiška pačios Rusijos atžvilgiu.“

Nemano, kad V.Putinas siektų „nacionalizuoti“ elitą

Viešojoje erdvėje kartas nuo karto nuskamba svarstymų, kad V.Putinas suinteresuotas šalies elito „nacionalizavimu“ ir kad jį galbūt net tenkina Vakarų sankcijos oligarchams, nes sutvirtina šių ryšius su Rusija. LRT.lt kalbinti analitikai tokiai versijai nepritaria, tiesa, dėl skirtingų priežasčių.

„Manau, kad visus Rusijos oligarchus teisinga būtų laikyti ne to turto, kuris formaliai jiems priklauso, savininkais, o valdytojais. To turto tikrasis savininkas yra mafijinė sistema. V.Putino režimas, jei jam reikės, visus tuos turtus iš visų oligarchų gali atimti bet kada. Jam nereikia kokių nors Vakarų sankcijų, kad tą padarytų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Marius Laurinavičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Marius Laurinavičius

Oligarchai yra tos mafijinės sistemos dalis, jie turi savo vaidmenį. Pavyzdžiui, jiems buvo pasakyta, kad turi prisidėti prie olimpiados, ir jie prisidėjo milijardais, paskui gavo kažkokį kompensacinį mechanizmą, kažkokius valstybinius užsakymus“, – teigia M.Laurinavičius.

V.Keršanskas elito „nacionalizavimo“ versiją irgi vertina skeptiškai. Jo nuomone, V.Putinas tokios strategijos neturi, nes ilgainiui taip pakenktų pats sau.

„Vertinant V.Putino sistemos modelį, jam svarbu užtikrinti oligarchų gerovę, nes jų parama režimui reikalinga. Jeigu kalbėtume apie gerą Rusijos situaciją, aukštas naftos kainas ir Rusija galėtų vidiniais resursais lengvai kompensuoti praradimus, tada būtų kitaip. [...] Bet dabar jam reikia išsaugoti oligarchų gebėjimą išeiti į išorės rinkas, gebėjimą dalyvauti globalioje ekonomikoje. Esant tokiai situacijai nemanyčiau, kad tai būtų kelias, kuriuo V.Putinas pasiryžtų eiti. Ilgainiui tai būtų nenaudinga“, – sako analitikas.

Jis paaiškina – šalies vidaus sistema sukonstruota ant ekonominės gerovės tų žmonių, kurie palaiko režimą, o jiems esant nepatenkintiems, galėtų prasidėti procesai V. Putinui pakeisti – būtų siekiama parodyti Vakarams, kad režimas keičiasi ir todėl galima panaikinti sankcijas. „Ne kartą esame matę, kad Vakarai į kažkokius mažus judesius linkę geranoriškai atsakyti. Manau, kad V.Putinui svarbu užtikrinti [oligarchams] bazinį lygį, o savais vidiniais resursais to padaryti negali, nors ir norėtų“, – sako V.Keršanskas.

Situacija stabilizavosi po žinios iš JAV

Rusijos valdžia vis dėlto pažadėjo kompensuoti oligarchams jų patirtus nuostolius, kai ėmė kristi jų kompanijų akcijos, o Vakaruose jie pradėjo prarasti verslo partnerius ir kontraktus. Buvo skelbiama, kad stipriausiai nukentėjo verslininkas Olegas Deripaska. Sankcijos įvestos jo kompanijoms „En+“, „Rusal“ ir dar šešioms su juo susijusioms įmonėms. Jo turtas nepraėjus nė parai, anot žiniasklaidos pranešimų, buvo sumažėjęs 1,3 mlrd. dolerių. Krito, beje, ir paties rublio kursas.

Mato Miežonio nuotr./Nerijus Mačiulis
Mato Miežonio nuotr./Nerijus Mačiulis

Tačiau, kaip LRT.lt sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, šią savaitę situacija stabilizavosi ir rublis bei Rusijos kompanijų akcijos netgi brangsta.

„Tai susiję su tuo, kad JAV šiek tiek sušvelnino sankcijas „Rusal“ – vienai didžiausių aliuminio gamintojų pasaulyje. Tiksliau – nesušvelnino, bet atidėjo datą, iki kada jos turi būti pritaikytos – iki spalio mėnesio. Taip pat užsiminta, kad gal sankcijų [šiai kompanijai] visai netaikytų, jei pagrindinis akcininkas O. Deripaska perduotų įmonės valdymą kažkam kitam, nes sankcijos iš esmės nukreiptos prieš jį, o ne darbuotojus, kurie irgi nukentėtų pilnai pritaikius sankcijas“, – sako N.Mačiulis ir priduria, kad po šios žinios „Rusal“ akcijos pabrango.

Tiesa, tokio švelninimo priežastis – veikiausiai ne nerimas dėl Rusijos kontrsankcijų, o išaugusi aliuminio kaina, kurią pirkdami įvairius produktus gali pajusti Vakarų vartotojai.

„Šalutinis efektas, kurio galbūt nesitikėjo JAV ir kuriuo buvo labai nepatenkintos kai kurios ES valstybės, – tai labai didelis aliuminio kainos šuolis. Pasaulinėse rinkose praėjusią savaitę aliuminio kaina pakilo iki daug metų nematytų aukštumų. Ir tai neigiamas šalutinis efektas, kurį pajustų beveik visi vartotojai ir JAV, ir ES, ir kitose pasaulio valstybėse, nes aliuminis naudojamas labai daug kur pramonėje – nuo skardinių iki automobilių“, – paaiškina N.Mačiulis.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

G.Nausėda rimtai svarsto: „Jei kandidatuosiu, sieksiu paramos iš plataus partijų spektro“

Aktualu

Kodėl 2019 metais vėl bus keičiama stojimo tvarka?

Vardai

MTV apdovanojimai: Jennifer Lopez triumfo vakaras ir „Havana“ klipo pergalė

Ana ir Jadvyga, dainuojančios lietuviškai: istorija ant suoliuko

Vardai

MTV raudonąjį kilimą užtvindė nuogybės: muzikos apdovanojimus supainiojo su erotikos šou?

Aktualu

Orai.lt: naktimis jau šiurpins artėjančio rudens vėsa

Aktualu

Katalikų kunigų seksualinės prievartos skandalas atrodo dar prasčiau nei 2002-aisiais

Mokslas.IT

Reklamos auka: vandeniui atsparus „iPhone 7“ sušlapęs sugedo, bet jo niekas netaiso

Aktualu

V.Putinas ir A.Merkel po susitikimo rado priežasčių šypsotis

Vardai

Dėl įtartino sambūrio policijos pareigūnams teko drausminti reperį Ironvytą

Aktualu

Lėktuvo keleivis kaltinamas seksualiai išnaudojęs moterį lėktuve – gresia kalėti visą gyvenimą

Gyvenimas

Gyvenimas ant tiksinčios bombos: Devidui vėžys diagnozuotas tik dėl mamos atkaklumo

Deuce

Skausminga R.Berankio pralaimėjimų serija tęsiasi – iškrito iš Vinston Seilemo

Gazas

Naujas pasiūlymas: vairuotojus nori priversti susimokėti už stovėjimą spūstyje

Vardai

46-erių Benas Affleckas susitikinėja su perpus jaunesne „Playboy“ mergina Shauna Sexton

Sportas

Įtemptas vakaras Londone: abejotinas baudinys, išvarymas ir „Liverpool“ pergalė

Vardai

S.Grafininos nužudymu įtariamo N.Westo suėmimą pratęsęs teisėjas: „Tai neeilinė, rezonansinė byla“

Aktualu

Vilniuje kelio nepasidalijo du BMW automobiliai

Sportas

UEFA Supertaurę iškovojęs „Atletico“ nenugalėjo „Valencia“ ekipos

Vardai

K.Meschino širdį užkariavęs vaikinas – praeityje žinomo mafiozo R.Daškevičiaus sūnus

Naujienos

Vardai

Paaiškėjo G.Masalskio partnerė „Tamsoje“ – pirmą kartą televizijos laidą ves neregė

Aktualu

Jonavoje atidarytas pirmasis Lietuvoje interaktyvus policijos paslaugų kambarys

Aktualu

Prie socialdemokratų Seime prisijungusiam L.Balsiui G.Paluckas žada pagalbą gydantis nuo priklausomybės

Verslas

Kovą didžiausius atlyginimus mokėjusiųjų sąraše – ir naujokai, ir garsios pavardės

Gyvenimas

Kaip pasirinkti maisto produktus, kuriuose būtų mažiau cukraus?

Gazas

Klaipėdos policija, skirtingai nei sovietmečiu, vietoj tepalų į variklius saulėgrąžų aliejaus nebepils

Kultūra

J.-P.Sartre’o skulptūros Nidoje idėją skeptiškai vertinanti S.Daugirdaitė: „Sovietai Sartre'ą panaudojo savo propagandai“

Verslas

„Danske“: nebeteiksime paslaugų naujiems klientams

Maistas

„100 tortų Lietuvai“: lietuviškos virtuvės puoselėtojų „Močiutės tortas“

„Olympiakos“ yra visko mačiusi komanda, kurią turime gerbti. Pernai jie sukūrė mažą stebuklą ir išsikapstė iš analogiškos situacijos ketvirtfinalyje 1-2. Tačiau graikai dabar kraujuoja ir „Žalgiris“ turi gerą galimybę patekti į Eurolygos finalo ketvertą jau šį vakarą. Toks šansas gali nepasitaikyti dar 20 metų.

24sek

„Olympiakos“ stebuklas, kuriam (ne)lemta išsipildyti prieš „Žalgirį“

Aktualu

Ketvirtadienį 15min studijoje – Gabrielius Landsbergis

Vardai

Debiutuoja merginų grupė VEGA: „Nedainuosim nei orchidėjų, nei dviratukų!“

Gazas

Egzotiškas lietuvių importas: „Volkswagen“ iš Pietų Korėjos, „Mercedes-Benz“ – iš Japonijos

Vardai

Palyginkite: kaip pasauliui buvo pristatyti princas George'as, princesė Charlotte ir jų brolis?

Aktualu

Kas tas „Auksinės valstijos žudikas“, kurio JAV pareigūnai ieškojo 40 metų?

Saugumo Tarybos krizė

Kad „dabartinio pavidalo“ JTO Saugumo Taryba – neveiksni, kaip užvakar konstatavo Generalinis sekretorius António Guterres, galėjo būti matoma gerokai anksčiau.

1992 m. Generalinėje Asamblėjoje naujoji narė Lietuva oficialiai pasiūlė reformuoti šią taikos saugojimo grandį: praplėsti Saugumo Tarybą trimis įtakingais nariais – Vokietija, Japonija, Indija – ir suteikti veto teisę ne bet kuriai vienai, galimai suinteresuotai, ST narei, o mažiausiai dviem nesutinkančioms.

Būtų buvę įdomiau. Veiksmingiau.

Gyvenimas

Paprastos idėjos, kaip turimus senus daiktus perdaryti ir paversti naujais

Vardai

Iglė Bernotaitytė ruošiasi išleistuvėms: kokius drabužių ir batų derinius pataria rinktis?

Aktualu

Alisa Miniotaitė: Apsaugok Viešpatie, nuo populistų, arba Dar keliolika metų kantrybės

Aktualu

R.Karbauskis: V.Gailius turi trauktis iš Seimo Antikorupcijos komisijos vadovų

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie 15min