Šalia Bučos esančiame kaime rasta dar viena masinė kapavietė su daugiau nei 200 kūnų

Šeštadienį humanitariniais koridoriais buvo evakuoti 4532 žmonės.

Tokią informaciją skelbia vicepremjerė Iryna Vereščuk, kurią cituoja pravda.ua.

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas sako, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu po to, kai Ukraina laimės didelius mūšius, įskaitant mūšius Donbase, rašo pravda.ua.

„Ukraina yra pasirengusi dideliems mūšiams, Ukraina turi juos laimėti, įskaitant mūšius Donbase. Tada Ukraina turės svaresnę derybinę poziciją, iš kurios galės diktuoti tam tikras sąlygas“, – cituojamas M.Podoliakas, kuris sako, kad šalių prezidentų susitikimas galėtų įvykti po dviejų ar trijų savaičių.

Pasak V.Podoliako, Rusija dar iki galo nesuprato, kad „su Ukraina reikia kalbėtis vienodomis sąlygomis – mažiausiai, o daugiausia – suprasti Ukrainą“.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas jau įsirašė į istoriją. Britų ministras pirmininkas šeštadienį apsilankė Kyjive, rašo pravda.ua.

„Man buvo didelė garbė mūsų sostinėje pasveikinti brangų Ukrainos draugą – Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną.

Jo apsilankymas mūsų šalyje rodo, kad laisvei nėra kliūčių. Borisas buvo vienas iš tų, kurie nė sekundės nedvejodami palaikė Ukrainą.

Didžiosios Britanijos lyderystė teikiant mūsų šaliai būtiną pagalbą, įskaitant gynybą, taip pat jos vadovavimas sankcijų politikai jau seniai įėjo į istoriją. Demokratijos gynimo istoriją, Europos gynimo istoriją. Ukraina visada bus dėkinga Borisui ir Didžiajai Britanijai už tai“, – kalba V.Zelenkis išplatintame vaizdo pranešime.

Per pusantro mėnesio nuo karo pradžios Rusijos kariuomenė Charkive sugriovė 1716 namų. Rusijos okupantai toliau negailestingai bombarduoja miestą. Per pastarąsias 2 dienas užfiksuota, kad priešas naudojo naujo tipo sviedinius – jie ant miesto buvo numesti su parašiutu.

Apie tai skelbia Charkivo meras Igoris Terechovas , rašo UNIAN.

„Pastarąsias dvi dienas Charkivas, be minų, sviedinių, granatsvaidžių, yra bombarduojamas naujo tipo bombomis. Rusijos agresorius jas nuleidžia parašiutais“, – sakė jis.

Kartu miesto meras paragino miesto gyventojus niekada nesiartinti prie tokių parašiutų ir nedelsiant pranešti apie juos gelbėtojams.

Rusijos propagandininkai toliau bando pateisinti invaziją į Ukrainą dideliu dezinformacijos kiekiu.

Anksčiau tvirtinę, neva Ukrainos teritorijoje JAV kūrė biologinio ginklo laboratorijas, dabar ėmė skleisti dar keistesnes melagienas apie tai, kad tariamos laboratorijos susijusios su JAV prezidento sūnumi Hunteriu Bidenu ir filantropu Georgu Sorosu.

Tai nėra tiesa.

Prokremliškas naujienų portalas „Komsamolskaja pravda“ (KP) paskelbė straipsnį, iškalbingu pavadinimu „Šeši žudantys faktai apie biolaboratorijas Ukrainoje: ketino „Bairaktarais“ purkšti infekciją virš Rusijos“.

Dezinformacijos ir atviro melo kupiname rašinyje suplakta daugybė sąmokslo teorijų, dalis kurių informacinėje erdvėje sklandė dar nuo COVID-19 pandemijos pradžios, o dabar buvo „adaptuotos“ karui prieš Ukrainą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Mariupolyje okupantai renka nužudytų gyventojų kūnus, o paskui juos naikina krematoriume, „Telegram“ tinkle skelbia Mariupolio miesto taryba.

Paskelbtame pranešime nurodoma, kad yra žinoma, jog okupantai požeminėje perėjoje Mariupolio pakraštyje įrengė nužudytų Mariupolio gyventojų kūnų surinkimo punktą.

„Kasdien į tokius punktus visame mieste specialios grupės išveža šimtus lavonų. Didžiausias iš jų yra sandėlyje prie išvažiavimo į Senojo Krymo kaimą.

Okupantai išveža kūnus sunaikinti į mobiliuosius krematoriumus arba užkasa juos masinėse kapavietėse“, – teigiama Mariupolio miesto tarybos pranešime.

Jame taip pat akcentuojama, kad Rusijos kariai daro viską, kad nuslėptų Mariupolio tragediją, nes čia „nusikaltimo mastas dešimt kartų didesnis nei genocido Bučoje.“

Žmonės, sužeisti per raketos smūgį Kramatorsko geležinkelio stotyje, buvo perkelti į ligonines, esančias atokiau nuo kovos veiksmų, rašo BBC.

Per išpuolį žuvo daugiau kaip 50 žmonių ir dar daugiau buvo sužeista.

VIDEO: Ukrainos Kramatorsko traukinių stočiai smogė dvi raketos – ant žemės krito dešimtys žuvusiųjų

Ukrainos Kramatorsko traukinių stočiai smogė dvi raketos – ant žemės krito dešimtys žuvusiųjų

Nastojashcheje Vremya

Rusija neigia atsakomybę, o Ukrainos prezidentas šį puolimą pavadino karo nusikaltimu.

Kramatorsko ligoninės medikai visą dieną ir naktį stengėsi išgelbėti per išpuolį miesto geležinkelio stotyje sužeistuosius.

Šį rytą kai kurie jų buvo vežami į toliau į vakarus esančias ligonines, kur jiems buvo atliekamos operacijos. Tarp ligoninėje mirusių žmonių buvo ir vaikas.

Rusijos kariuomenė Zaporižios regione jau pagrobė 106 piliečius, tarp jų 21 vietos pareigūną ir du žurnalistus.

Apie tai pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinė Liudmyla Denysova, rašo UNIAN.

Ukrainos kariuomenės Strateginių komunikacijų biuras šeštadienį paskelbė nuotrauką, kurioje tariamai matyti žuvę rusų kariai, palikti bendrame kape po mūšių Ukrainos šiaurės rytų Charkivo regione, rašo CNN.

„Mitas, kad rusai nepalieka savo žuvusiųjų. Tvarkydami Vilchivkos gyvenvietę, 92-osios mechanizuotosios brigados kariai netoli Charkivo aptiko bendrą okupantų kapą“, – sakome pranešime.

„Savų nepaliekame“ – tai vienas iš neoficialių Rusijos karo Ukrainoje šūkių. 

Kaip akcentuoja CNN, bent jau kol kas negalima patikrinti, ar ši informacija yra teisinga.

Pasaulinio labdaros renginio „Stand Up for Ukraine“, skirto padėti Ukrainos pabėgėliams, metu buvo surinkta 10,1 mlrd. eurų (11 mlrd. JAV dolerių), šeštadienį Varšuvoje pranešė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Labdaros renginys „Stand Up For Ukraine“

„Per akciją „Stand Up For Ukraine“ surinkta 9,1 mlrd. eurų nuo bombų bėgantiems žmonėms Ukrainoje ir už jos ribų, o papildomą milijardą pažadėjo ERPB (Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas)“, – teigė U.von der Leyen.

Renginiu, kurį surengė ES ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau, buvo siekiama surinkti pinigų Ukrainos viduje perkeltiems žmonėms bei pabėgėliams iš karo nusiaubtos šalies, pranešė organizatoriai. 

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos okupantai Charkivo srityje iš Feldmano ekologinio parko pavogė daržoves, skirtas gyvūnams.

Apie tai feisbuke pranešė Dnipro mero pavaduotojas Mykhaylo Lysenko.

„Šįvakar jie iš mūsų gyvulių pavogė morkų, agurkų ir kopūstų“, – rašė M.Lysenko.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusijos kariai tęsia puolimo veiksmus Donecko srityje bei stiprina savo pajėgas Charkivo srityje.

„Pagrindinės okupantų pajėgos sutelktos į Mariupolio užėmimą ir puolimą Iziumo rajone. Vis dar yra didelė tikimybė, kad priešas naudos diversines grupes, kurios vykdys sabotažinius išpuolius prieš transporto infrastruktūrą“, – sakoma išplatintoje ataskaitoje.

Netoli Rubižnės gyvenvietės Luhansko srityje rusai vėl pataikė į cisterną su žmonėms pavojinga azoto rūgštimi, praneša Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus socialiniame tinkle „Facebook“.

Valdžios atstovas paragino gyventojus neišeiti iš slėptuvių, o būnant patalpose uždaryti langus ir duris, skelbia pravda.com.ua.

„Poveikis žmogui: azoto rūgštis pavojinga įkvėpus, nurijus, patekusi ant odos ir gleivinių. Rūgštiniai garai dirgina kvėpavimo takus. Lengvas apsinuodijimas sukelia bronchito požymius, lengvą bronchiolitą, galvos svaigimą, mieguistumą; sunkus apsinuodijimas sukelia plaučių edemą. Dujokaukės naudojamos apsisaugoti nuo azoto rūgšties garų ir rūko“, – įspėjo S.Gaidajus.

Primenama, kad okupantai jau buvo surengę savotišką cheminę ataką, išsandarindami azoto rūgšties cisterną, ir balandžio 5-ąją.

Ukraina „vis dar yra pasirengusi“ tęsti derybas su Maskva, kurios įstrigo po aptiktų civilių kūnų Bučoje ir žiaurumų kitose vietovėse netoli Kyjivo faktų, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Ukraina visada kartojo esanti pasirengusi deryboms ir ieško būdų, kaip sustabdyti šį karą“, – kalbėjo V.Zelenskis spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su Bučoje apsilankiusiu Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Deja, tuo pat metu rytuose regime pasiruošimą svarbiems mūšiams, kurie, kai kurių nuomone, bus lemiami“, – teigė jis, turėdamas omenyje numatomą Rusijos puolimą.

„Esame pasirengę kovoti ir lygiagrečiai ieškoti, kaip užbaigti šį karą diplomatijos būdu“, – pridūrė V.Zelenskis.

Pastarąjį kartą Rusijos ir Ukrainos derybininkai asmeniškai susitiko kovo 29 dieną, o Ukrainos derybininkai, kaip teigiama, pareiškė esantys pasirengę patvirtinti neutralumo statusą mainais už saugumo garantijas iš trečiųjų šalių.

„Rytuose ir pietuose regime telkiant ginklus, įrangą ir karius, kurie rengiasi užimti dar dalį mūsų teritorijos“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Bet kokių naujų Rusijos puolimų baigtis priklausys „nuo kelių veiksnių“, teigė jis, įskaitant Ukrainos „jėgą, nuo to, kaip greitai mūsų partneriai aprūpina mus ginklais, ir nuo Rusijos lyderio [Vladimiro Putino] noro eiti toliau“.

ES per ateinančias dvi dienas susitikimuose su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiuoju prokuroru aptars savo paramą karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimams, šeštadienį pranešė Europos Komisija.

TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas sekmadienį Liuksemburge susitiks su Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu, o vėliau pirmadienį dalyvaus ES užsienio reikalų ministrų susitikime.

Organizuojamais susitikimais pabrėžiama tvirta ES parama – išsakyta ir ketvirtadienį paskelbtame Didžiojo septyneto (G-7) šalių pareiškime – žiaurumų Ukrainoje tyrimams, raginimus dėl kurių ypač paskatino žudynės Bučos mieste netoli Kyjivo.

Ukrainos vyriausybė ir kai kurios kaimyninės ES šalys pareiškė, kad Rusija, kurios kariai buvo užėmę Bučą, yra atsakinga ir kalta dėl karo nusikaltimų. 

Pati Maskva tai neigia.

Plačiau apie tai skaitykit čia.

Prezidentas Gitanas Nausėda kitą savaitę vyks į Lenkija, kur susitiks su Lenkijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos prezidentais aptarti paramos Ukrainai.

Prezidentas su šalių lyderiais antradienį aptars priemones Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomam karui Ukrainoje sustabdyti: papildomas sankcijas Rusijai, tolesnį gynybinės, humanitarinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą, pranešė prezidentūra.

Prezidentai taip pat aptars saugumo situaciją regione, NATO rytinio flango stiprinimo klausimus. 

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šeštadienį lankydamasis Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Ukrainos lyderio padėjėjas.

„Boriso Johnsono vizitas Kyjive ką tik prasidėjo asmeniniu susitikimu su prezidentu V.Zelenskiu“, – feisbuke paskelbė prezidento padėjėjas Andrii Sybiha, paviešinęs bendrą politikų nuotrauką.

Nuotraukoje matomi politikai, sėdintys vienas priešais kitą dideliame kambaryje. 

B.Johnsonas vilki tamsų kostiumą, o V.Zelenskis – chaki spalvos kariško stiliaus drabužius. Tokią aprangą prezidentas vilki viešuose pasirodymuose nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje pradžios.

„JK yra Ukrainos gynybos paramos lyderė“, – parašė A.Sybiha.

Prezidento patarėjas pavadino B.Johnsoną „antikarinės koalicijos lyderiu. Sankcijų agresorei Rusijai lyderiu“.

B.Johnsono biuras pranešė, kad premjeras atvyko į Ukrainą „pademonstruoti solidarumo“ su šalies žmonėmis.

„Jie aptars ilgalaikę JK paramą Ukrainai, o premjeras pristatys naują finansinės ir karinės pagalbos paketą“, – teigė biuro atstovas spaudai.

ES atstovų ir JK premjero vizitai įvyko ukrainiečių pajėgomis praėjusio mėnesio pabaigoje nustūmus Rusijos karius nuo Kyjivo regiono.

„The Economist“ korespondentas Timas Judahas tviteyje dalijasi vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota Černihivo mieste sugriauta vaikų biblioteka.

Žurnalistas nurodo, kad biblioteką suniokojo Rusijos kariuomenės bombardavimai.

Šeštadienį apšaudytas Luhansko regionas. Kaip „Telegram“ kanale sako srities Luhansko vadovas Serhijus Haidajus, Rusijos kariuomenė apšaudė gyvenamuosius namus.

Per atakas žuvo žmogus, dar keturi – sužeisti.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,4 mln. žmonių, rodo Jungtinių Tautų šeštadienį paskelbti duomenys.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 441 663 žmonės – 59 347 daugiau nei ankstesnę parą.

Tokio pabėgėlių antplūdžio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TOM) duomenimis, apie 210 tūkst. ne ukrainiečių taip pat pabėgo iš šalies, tačiau dalis jų susiduria su sunkumais grįžtant į savo šalis.

Remiantis TMO balandžio 5 dieną paskelbtais duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 7,1 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

Daugiau nei 11 mln. žmonių, arba daugiau nei ketvirtadalis gyventojų, buvo priversti palikti savo namus, bėgti į kaimynines šalis arba ieškoti prieglobsčio kitur Ukrainoje.

Prieš konfliktą Ukrainos Kijevo kontroliuojamoje teritorijoje, į kurią neįeina 2014 metais Rusijos aneksuotas Krymas ar prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos rytuose, gyveno daugiau nei 37 mln. žmonių.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį padėkojo Slovakijai už sovietinės gamybos raketų „žemė–oras“ komplekso S-300 perdavimą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai ir pridūrė, kad Vašingtonas perkels oro erdvės gynybos raketų „Patriot“ bateriją, kad užpildytų spragą.

„Noriu padėkoti Slovakijos vyriausybei už oro erdvės gynybos sistemos S-300 perdavimą Ukrainai, ko [ukrainiečių] prezidentas [Volodymyras] Zelenskis asmeniškai manęs prašė per mūsų pokalbius“, – sakoma J.Bideno pranešime.

wikipedia.com nuotr./S-300 raketinė sistema

„Jungtinės Valstijos skiria aukščiausią prioritetą pastangoms aprūpinti Ukrainą kritiškai svarbiais kariniais pajėgumais, kad ji galėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – pridūrė Baltųjų rūmų šeimininkas.

Anksčiau penktadienį Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris pranešė apie jo šalies turėto S-300 komplekso perdavimą Ukrainai. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Premjeras pridūrė, kad šis žingsnis nereiškia Slovakijos įsitraukimo į karą su Rusija.   

„Galiu patvirtinti, kad Slovakijos Respublika padovanojo Ukrainai oro erdvės gynybos sistemą S-300, atsižvelgdama į Ukrainos pagalbos prašymą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė E.Hegeris.

„Sistemos dovanojimas nereiškia, kad Slovakijos Respublika tapo ginkluoto konflikto Ukrainoje dalimi“, – nurodė jis. 

E.Hegeris pridūrė, kad Slovakijos gynybos pajėgumus „artimiausiomis dienomis sustiprins papildoma raketų sistema iš mūsų sąjungininkių“.

Praėjusį mėnesį Bratislava pareiškė, kad  perduos Ukrainai rusišką raketų „žemė–oras“ sistemą, tačiau tik su sąlyga, kad gaus tinkamą pakaitalą.   

E.Hegeris sakė, kad Slovakija perduoda zenitinių raketų kompleksą „Ukrainai ir jos nekaltiems piliečiams tikėdama, kad ši sistema padės išgelbėti kuo daugiau nekaltų ukrainiečių gyvybių“.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad apsupto Mariupolio gynėjai šiuo metu susiduria su 10 000 okupantų, rašo pravda.ua.

„Mariupolis stovi. Kiek ilgai Mariupolis išsilaikys? Ten yra mūsų karių. Jie stiprūs. Jūs puikiai žinote, kad jie yra vieni patikimiausių. Šiandien juos apsupę 10 tūkst. rusų karių“, – sakė Ukrainos prezidentas per spaudos konferenciją su Austrijos kancleriu Karlu Nehummeriu.

Palydovinės nuotraukos: Mariupolyje sugriauti ištisi rajonai

V.Zelenskis kalbėjo, kad nesiima prognozuoti įvykių raidos Rusijos sukeltame kare, tačiau sakė tikįs Ukrainos valstybės pergale.

Suomija tikisi priimti sprendimą dėl narystės NATO iki birželio pabaigos, penktadienį pranešė ministrė pirmininkė Sanna Marin, šalyje tvyrant nerimui dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

„Diskutuosime labai atsargiai, bet netruksime ilgiau nei privalome“, – spaudos konferencijoje teigė socialdemokratų lyderė.

„Manau, kad pabaigsime diskusiją iki vidurvasario“, – pridūrė ji.

Suomija nėra NATO narė ir oficialiai nėra prisijungusi prie organizacijos, nors kartu su kaimynine Švedija yra artima karinio aljanso partnerė bei Europos Sąjungos narė.

Nors suomiai tradiciškai pasisakydavo prieš narystę NATO, pastarosiomis savaitėmis po vasario 24 dieną prasidėjusio karo Ukrainoje visuomenės ir politinė parama narystei smarkiai išaugo.

Nuomonių apklausos parodė, kad beveik 60 proc. suomių dabar pasisako už narystę – beveik dvigubai daugiau nei prieš Rusijos surengtą invaziją.

Invazija į Ukrainą taip pat privertė kaimyninę Švediją įtraukti narystės NATO klausimą į darbotvarkę, o analitikai mano, kad abi Šiaurės Europos šalys priims vieningą sprendimą dėl prisijungimo prie NATO.

Aljanso plėtra į rytus, Kremliaus teigimu, yra pagrindinis nerimą keliantis saugumo klausimas, ​​o Rusija anksčiau perspėjo, kad Šiaurės šalių prisijungimas prie NATO „sukels rimtų karinių ir politinių pasekmių“.

Kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ šeštadienį sumažino Rusijos mokėjimų užsienio valiuta reitingą iki „atrankinio įsipareigojimų neįvykdymo“, kai Maskva šią savaitę atliko mokėjimus už JAV doleriais denominuotas obligacijas rubliais.

Agentūra nesitiki, kad investuotojai galės konvertuoti rubliais atliktus mokėjimus į JAV dolerius, gaudami iš anksčiau numatytas sumas, arba kad Rusija konvertuos mokėjimus per 30 dienų lengvatinį laikotarpį.

Vakarų šalių Maskvai įvestos sankcijos dėl invazijos į Ukrainą greičiausiai padidins spaudimą ir trukdys Rusijos „pasiryžimui ir techniniams gebėjimams“ vykdyti savo įsipareigojimus užsienio kreditoriams, priduriama agentūros pranešime.

Rusija kovo mėnesį atliko keletą su valstybės skola susijusių mokėjimų, kai JAV Iždo departamentas leido Maskvai panaudoti užsienyje įšaldytus užsienio valiutos rezervus skolai aptarnauti.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Penktadienį raketomis „Točka U“ apšaudžius Kramatorsko geležinkelio stotį, iškart pasipylė Rusijos dezinformacija – esą dėl to kalta Ukrainos kariuomenė.

Maskvos teigimu, šį taktinį ginklą naudoja Ukraina, ne Rusija.

Tačiau nepriklausomi tyrėjai yra paskelbę įrodymų, kad okupanto pajėgos naudoja „Točka U“.

O prieš pat ataką gyventojai nufilmavo, kaip regione į dangų buvo leidžiamos raketos.

Apie tai skaitykite čia.

Rusai tęsia karinius veiksmus prieš Ukrainos civilius: raketomis atakuota Kramatorsko geležinkelio stotis

+2

Okupantai iš Rusijos pabandys užgrobti Donbasą, sunkios kovos tikriausiai truks dvi savaites, pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Aleksejus Arestovyčius. Tuo pat metu kai kurie Rusijos daliniai jau nebefunkcionuoja dėl personalo ir ginkluotės nuostolių, šeštadienį praneša agentūra UNIAN.

Per ateinančias dvi savaites Donbase vyks įtemptos kovos, kurios lems kitą karo etapą. Be to, okupantai suaktyvino savo veiksmus Zaporižios ir Chersono kryptimi. Tai interviu laikraščiui „Telegraph“ pareiškė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas O.Arestovyčius.

Užpuolikai pralaimėjo šešių krypčių fronte, todėl jie susitelkia į pagrindinį tikslą – užimti Donbasą.

„Sprendžiant iš to, kiek žmonių jie ten (į Donbasą – UNIAN) siunčia, politinė vadovybė kelia gana sunkią užduotį. Vladimiras Putinas kampaniją pradėjo devyniomis kryptimis – Kyjivo, Černihivo, Sumų, Charkivo, Luhansko ir Donecko sričių, Mariupolio, Chersono, Melitopolio, Zaporižios. Šiuo metu gali būti tik dvi. Jungtinių pajėgų operacijos zona, Mariupolis ir šiek tiek Zaporižios bei Chersono link. Šešiomis kryptimis jie nugalėti. Jie neturi jėgų pulti, žengti į priekį“, – sakė O.Arestovyčius.

Rusijos pajėgos sunaikino amunicijos sandėlį centrinėje Ukrainoje esančioje Myrhorodo oro pajėgų bazėje, pranešė naujienų agentūra „Interfax“, cituodama Rusijos gynybos ministeriją.

Pasak ministerijos atstovo Igorio Konašenkovo, per ataką prieš bazę Poltavos srityje taip pat buvo sunaikintas Ukrainos karinių oro pajėgų naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-8.

Poltavos srities gubernatorius Dmytro Luninas anksčiau teigė, kad du žmonės buvo sužeisti, o objektui padaryta „didelė žala“, rašo BBC.

Rusijos pareigūnai šeštadienį apkaltino vaizdo įrašų ir transliavimo platformą „YouTube“ blokuojant parlamento žemųjų rūmų kanalą ir perspėjo, kad bus imtasi atsakomųjų priemonių.

Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad amerikiečių bendrovė pažeidžia „Rusijos žmonių teises“, o Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad „YouTube“ nulėmė savo likimą“.

„Jungtinės Valstijos nori turėti informacijos sklaidos monopolį, – per platformą „Telegram“ parašė V.Volodinas. – Negalime to leisti.“

Naujienų agentūros AFP žurnalistai patvirtino, kad Valstybės Dūmos kanalas neprieinamas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina neturi kito pasirinkimo, kaip tik sėsti prie derybų stalo su Vladimiru Putinu. Tai jis kalbėjo interviu Vokietijos leidiniui „Bild“, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Šiandien Ukrainai nelieka nieko kito, kaip tik sėsti prie derybų stalo. Rusijoje nėra daugiau žmonių, kurie galėtų sustabdyti šį karą. Tik jis (Rusijos prezidentas V.Putinas – red.) sprendžia, kada šis karas baigsis“, – sako V.Zelenskis.

Ukrainiečius sukrėtė „beprotiški“ vaizdai Černobylyje, kuriuos jie išvydo po Rusijos kariuomenės atsitraukimo.

Čia buvo paskelbta padidėjusi radioaktyvioji tarša, rašo CNN.

Visą šią istoriją skaitykite čia.

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos toliau apšaudo regiono sostinę Charkivą.

„Per praėjusią parą okupantai sudavė apie 50 smūgių iš artilerijos, minosvaidžių, tankų ir MLRS (daugkartinių raketų paleidimo įrenginių)“, – sakoma jo pranešime „Telegram“, kurį cituoja CNN.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Europos ir euroatlantinės integracijos klausimais Olha Stefanišyna sako tikinti, kad Ukraina gaus šalies kandidatės statusą, kai ES vadovai birželio mėnesį susitiks aukščiausiojo lygio susitikime.

Apie tai skelbia Ukrainos žiniasklaidos kanalas „The Kyiv Independent“.

Ternopilyje demontuotas paminklas rusų poetui ir rašytojui Aleksandrui Puškinui.

Apie tai „Telegram“ tinkle paskelbė Ternopilio meras Serhijus Nadalis.

„Ternopilis liko be paminklo Puškinui. Apie šią iniciatyvą kalbama jau daugelį metų. Puškinas, kaip ir dauguma rusų rašytojų, kompozitorių ir kitų, neturėjo nieko bendra su Ternopiliu“, – sako miesto meras.

Praėjus vos kelioms valandoms po raketų atakos prieš Ukrainos Kramatorsko traukinių stotį, per kurią žuvo dešimtys civilių gyventojų, Vokietijos „Bild“ žurnalistas Paulas Ronzheimeris kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Aš nebegaliu verkti“, – sakė Ukrainos valstybės vadovas interviu laikraščiui „Bild“, paklaustas, ar vis dar verkia po Kramatorsko atakos, žudynių Bučoje, po šimtų žuvusiųjų kare, kurį sukėlė Rusija.

„Bild“ žurnalistas taip pat paklausė V.Zelenskio, ar jis nekenčia Rusijos.

„Taip, aš jaučiu neapykantą Rusijai, rusų kariams. Kai matau šiuos vaizdus prieš akis. Žudomi vaikai. Tai papiktinimas, tai siaubinga“, – sakė V.Zelenskis.

Rusijos laukia „irimas“ dėl vis griežtesnių Vakarų šalių sankcijų, o Ukraina turi „europinę ateitį“, penktadienį viešėdama Kyjive pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

„Rusiją apims ekonominis, finansinis ir technologinis irimas, o Ukraina žygiuoja į europinę ateitį“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos vadovė.

„Jūsų kova taip pat yra mūsų kova. Šiandien esu čia, Kyjive, siunčiu labai stiprią žinią, kad ES – jūsų pusėje. Mes stovime kartu su jumis“, – kalbėjo U.von der Leyen.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Ursula von der Leyen

Šeštadienio rytą iš Chersono buvo pagrobtas buvęs Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Andrijus Putilovas.

Apie tai praneša ukrainiečių žiniasklaidos kanalas pravda.ua, remdamasis savo šaltiniais.

Odesos meras Vasilijus Guliajevas sako, kad mieste nugriaudėjo sprogimas, tačiau nukentėjusiųjų nėra, situacija kontroliuojama.

„Černomorsko gyventojai, nepanikuokite, situacija kontroliuojama. Taip, įvyko sprogimas. Kai viską išsiaiškinsime, pateiksiu jums visą informaciją. Dabar, jei įmanoma, neikite prie langų“, – sako V.Guliajevas.

Rusija skundėsi Turkijos pareigūnams dėl to, kad Ukrainos kariuomenė naudoja Turkijoje pagamintus bepiločius orlaivius, rašo CNN.

Teigiama, kad penktadienį Ankara pranešė Maskvai, jog Turkijos dronų gamintoja „Baykar Technologies“ yra privati bendrovė, ne valstybinė, tad pati pasirenka savo klientus. Be to, Ukraina šios bendrovės dronus įsigijo dar prieš karą.

Remiantis CNN pranešimais, Ukrainos pareigūnai „Baykar“ dronus „Bayraktar TB2“ yra įvardiję kaip vieną iš veiksmingiausių ginklų savo arsenale.  

Okupuotame Melitopolio mieste Rusijos kariuomenė siūlo ukrainiečiams vyrams stoti į Rusijos kariuomenę. 

Apie tai praneša Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, rašo pravda.ua.

„Nuo vakar Melitopolio pakraščiuose esančiuose kontrolės postuose rusų okupantai siūlo ukrainiečių vyrams, mūsų gyventojams, stoti į Rusijos kariuomenę. Jei jie atsisako, juos paleidžia. Bet mes aiškiai suprantame: šiandien siūlo, o rytoj prievarta išduos kulkosvaidį“, – sako I.Fiodorovas.

Nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, neteko daugiau kaip 19 000 karių, 705 tankų, daugiau kaip 150 orlaivių ir daugiau kaip 1 800 šarvuotų kovos mašinų.

Tokią informaciją pateikia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

15min atkreipia dėmesį, kad šios informacijos karo metu neįmanoma patikrinti.

Tuo metu „The Guardian“ skelbia kad Rusijos kariuomenė neteko 15-20 proc. savo kovinės galios. Kai kurie daliniai prarado gebėjimą vykdyti puolamąsias operacijas.

„The Guardian“ remiasi aukšto rango JAV gynybos departamento pareigūnu.

Rusijos kariuomenė raketomis atakavo infrastruktūrą Mirgorode, Poltavos srityje, du žmonės buvo sužeisti. 

Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Poltavos srities administracijos vadovas Dmytro Luninas.

„Šiąnakt Rusijos okupantai dar kartą raketomis smogė Mirgorodo infrastruktūrai. Du žmonės buvo sužeisti. Jie gauna visą reikiamą pagalbą“, – nurodė D.Luninas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paprašė „tvirto pasaulinio atsako“ į mažiausiai 52 žmonių gyvybes nusinešusį raketų smūgį vienai traukinių stočių šalies rytuose, kur civiliai laukė evakuacijos dėl Rusijos puolimo.

„Tai dar vienas Rusijos karo nusikaltimas. Kaip ir masinės žudynės Bučoje, kaip ir daugelis kitų Rusijos karo nusikaltimų, raketų smūgis Kramatorskui turi tapti vienu iš kaltinimų tribunole, kuris būtinai įvyks“, – savo vaizdo pranešime sakė V.Zelenskis, turėdamas galvoje raketų smūgį, tarp kurio aukų buvo penki vaikai.

Rusai tęsia karinius veiksmus prieš Ukrainos civilius: raketomis atakuota Kramatorsko geležinkelio stotis

+2

„Visos pagrindinės pasaulio galybės jau pasmerkė smūgį Kramatorskui. Laukiame tvirto pasaulinio atsako į šį karo nusikaltimą“, – pridūrė jis.

Pasaulio lyderiai pasmerkė naujausią ataką prieš Ukrainos civilius: JAV prezidentas Joe Bidenas apkaltino Rusiją įvykdžius „šiurpų žiaurumą“, o Prancūzija pareiškė, kad tai yra „nusikaltimas žmoniškumui“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk pranešė, kad susitarta dėl dešimt humanitarinių koridorių žmonėms iš apgultų regionų, rašo „The Guardian“.

Koridoriai veiks šeštadienį.

Tarp jų yra ir vienas, skirtas žmonėms, evakuojamiems privačiu transportu iš Mariupolio miesto.

Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje žuvo 176 vaikai.

Dar mažiausiai 324 vaikai buvo sužeisti.

Aštuonių Seimo narių delegacija lankėsi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku, aptarė paramą Rusijos invaziją patiriančiai valstybei. Parlamentarai taip pat aplankė masines kapavietes Bučoje, Irpinėje susitiko su meru Oleksandru Markušinu. 

Seimo nariai vyko su tarpparlamentinio Ukrainos paramos tinklo „United for Ukraine“ delegacija, kurią sudarė 35 nariai iš 11 nacionalinių parlamentų ir Europos parlamento. Delegacijai vadovavo Europos parlamento narys Andrius Kubilius.

Delegacija su R.Stefančuku ir parlamento nariais aptarė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvą, derintos pozicijos, kaip įtikinti skeptiškus ES politikus neblokuoti Ukrainos narystės perspektyvos.

Pasirašytas memorandumas dėl Ukrainos narystės ES, humanitarinės ir karinės paramos suteikimo spartinimo, „Maršalo plano“ Ukrainai, sankcijų įgyvendinimo, tarptautinio tribunolo Rusijos nusikaltimams tirti įkūrimo.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija naujausioje ataskaitoje teigia, kad Rusijos operacijos ir toliau daugiausia dėmesio skiria Donbaso regionui, Mariupoliui ir Mykolajivui. 

„Rusijos operacijos ir toliau sutelktos į Donbaso regioną, Mariupolį ir Mykolajivą, o jas palaiko Rusijos karinės jūrų pajėgos, toliau leidžiančios sparnuotąsias raketas į Ukrainą.

Manoma, kad Rusijos oro pajėgų aktyvumas Ukrainos pietuose ir rytuose didės.

 Ukrainos pasipriešinimas ir toliau trukdo Rusijos užmojams sukurti sausumos koridorių tarp Krymo ir Donbaso“, – teigiama ataskaitoje.

Nemažai Rusijos karių yra netoli sienos su Ukraina Sumų regione, tad agresoriaus atakos grėsmė čia – gana rimta, sako regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis, skelbia Vokietijos žiniasklaidos kanalas „Deutsche Welle“.

„Iš dalies kontroliuojame sieną, iš dalies ji vis dar atvira. Turime vieną ilgiausių sienų su šalimi agresore. Jos ilgis – 564 kilometrai, o kontroliuoti tokį ruožą yra labai sudėtinga“, – sakė pareigūnas.

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos valdybos vadovas generolas majoras Kyrylo Budanovas sako, kad Rusijos kariuomenė persigrupuoja ir ketina judėti Charkivo link, rašo CNN.

„Jie juda per Bilhorodą. Bilhorode prijungia papildomas pajėgas, kad kompensuotų nuostolius, jau patirtus kare Ukrainoje“, – sako jis.

„Pirmiausia jie planuoja judėti Charkivo link. Jie stengsis užbaigti Mariupolio puolimą ir tik po to gali bandyti aktyviai skverbtis į Kyjivą“, – kalba K.Budanovas.

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Aleksandras Dvornikovas

Be to, Rusija reorganizavo savo dalinių Ukrainoje vadovybę. Dabar Rusijos pajėgoms, vykdančioms invaziją į Ukrainą, vadovaus armijos generolas Aleksandras Dvornikovas, turintis patirties Sirijoje. Jis pirmiausia bus atsakingas už koordinacijos gerinimą.

BBC cituoja neįvardintą pareigūną, kuris pažymi, kad iki šiol tarp Rusijos padalinių „buvo prasta veiksmų koordinacija“, nes Rusijos pajėgos niekada nesimokė veikti tokiu būdu. Rusijos Pietų karinei apygardai vadovaujantis A.Dvornikovas turės šiuos trūkumus pašalinti.