Dar viena Buča – Makarive rasti 132 sušaudyti taikūs gyventojai

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui oficialiai perdavė klausimyną, kurio užpildymas yra būtinas žingsnis norint Ukrainai suteikti Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statusą.

Ceremonija įvyko po U.von der Leyen ir V.Zelenskio pokalbio Kyjive, praneša pravda.com.ua.

„Šis klausimynas – tai pagrindas diskusijai, kuri turi atvesti prie Europos Komisijos išvados (apie Ukrainos pasirengimą tapti kandidate, – red.)“, – pareiškė EK vadovė.

U.von der Leyen patikslino, kad kalba eina apie pagreitintą procedūrą, kadangi Ukrainos ir ES santykiai tiek išvystyti, jog Briuseliui net nebūtini atsakymai.

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen ir Volodymyras Zelenskis

„Mes daug žinome vieni apie kitus. Todėl klausimyno užpildymas užtruks ne metus, kaip įprastai, o savaites“, – paaiškino ji.

V.Zelenskis pataisė EK pirmininkę, užtikrindamas, kad Ukraina susidoros dar greičiau. „Mes atsakymus parengsime per savaitę“, – pareiškė jis.

U.von der Leyen vis dėlto nesiėmė prognozuoti, kada ES galės priimti politinį sprendimą dėl šalies kandidatės statuso suteikimo.

Priminsime, kad vasario 28-ąją, praėjus keturioms dienoms nuo Rusijos agresijos pradžios, Ukraina Briuseliui oficialiai pateikė paraišką įstoti į ES ir išreiškė viltį, kad ES, atsižvelgdama į aplinkybes, galės greitai pradėti procedūrą. Neoficialus Europos Vadovų Tarybos susirinkimas kovo 11 dieną davė politinį pritarimą EK, kad ši pradėtų procedūrą, tačiau kai kurios ES valstybės pareiškė, jog procedūra neturėtų būti supaprastinta.

Vis dėlto vėliau U.von der Leyen V.Zelenskiui pažadėjo, kad paraiškos įvertinimas ir sprendimo dėl šalies kandidatės suteikimo Ukrainai priėmimas įvyks rekordiškai sparčiai – per kelis mėnesius.

Rusija reorganizavo savo dalinių Ukrainoje vadovybę. Dabar Rusijos pajėgoms, vykdančioms invaziją į Ukrainą, vadovaus armijos generolas Aleksandras Dvornikovas, turintis patirties Sirijoje. Jis pirmiausia bus atsakingas už koordinacijos gerinimą.

BBC cituoja neįvardintą pareigūną, kuris pažymi, kad iki šiol tarp Rusijos padalinių „buvo prasta veiksmų koordinacija“, nes Rusijos pajėgos niekada nesimokė veikti tokiu būdu. Rusijos Pietų karinei apygardai vadovaujantis A.Dvornikovas turės šiuos trūkumus pašalinti.

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Aleksandras Dvornikovas

„Šis konkretus vadas turi didelę Rusijos operacijų Sirijoje patirtį. Todėl mes manome, kad bendras vadovavimas ir valdymas pagerės“, – sakė šaltinis.

Kaip praneša CNN, aukštas pareigas užimantis Pentagono pareigūnas pareiškė, kad JAV duomenimis, Rusija siekia surinkti per 60 tūkst. naujokų ir rezervistų, kuriais sustiprintų savo įsiveržimo į Ukrainą pajėgas. Pareigūnas pabrėžė, kad kol kas neaišku, kaip sėkmingai Rusija sugebės pasiekti šį tikslą, kaip gerai bus apmokytos šios pajėgos ir kur jos bus nukreiptos.

Šaltinis taip pat pabrėžė, kad JAV dar nematė „šviežių papildymų, visiškai apmokytų, iki galo apginkluotų“, galinčių papildyti išsekintas Rusijos batalionų taktines grupes.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

Kalbant apie dabartinius pajėgumus, pasak pašnekovo, Rusijai liko apie 80–85 proc. galios, lyginant su ta kovine galia, kuri buvo sutelkta invazijos pradžioje, įskaičiuojant daugybę faktorių, tokių kaip tankų, naikintuvų, raketų atsargų ir gyvosios jėgos skaičius.

Pentagonas mano, kad Rusijos armija taip ir nesugebėjo „išspręsti logistikos ir aprūpinimo problemų“. Šios problemos, pasak šaltinio, reiškia, kad rusai vargu ar sugebės greitai sustiprinti savo pajėgas Rytų Ukrainoje.

Naujausiais duomenimis, kuriuos penktadienio vakarą pakelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka, per Kramatorsko geležinkelio stoties apšaudymą raketomis žuvo 52 žmonės, 109 buvo sužeisti.

P.Kyrylenka taip pat informavo, kad yra aukų ir kituose regiono miestuose, kuriuos apšaudė Rusijos kariuomenė.

„Avdijivkoje rusai užmušė 5 civilius, tarp jų visą keturių asmenų šeimą. Dar vienas žmogus žuvo Vugledare. Be sužeistųjų Kramatorske, srityje buvo sužeisti dar 4 žmonės: 2 Avdijivkoje, 1 Krasnogorivkoje ir 1 Vugledare. Pavyko patikslinti informaciją apie 1 žuvusįjį ir 3 sužeistuosius Mariupolyje, bet tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje nustatyti kol kas neįmanoma“, – pareiškė P.Kyrylenka.

Europos Sąjunga paskelbė sankcijas daugiau nei 200 Rusijos piliečių atžvilgiu, o taip pat bankams, gamybos ir transporto kompanijoms.

Stop kadras/Marija Voroncova

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Katerina Tichonova

Į sankcijų sąrašą įtrauktos Vladimiro Putino dukros Marija Voroncova ir Katerina Tichonova, Rusijos oligarchai Olegas Deripaska, Borisas ir Igoris Rotenbergai, Kirilas Šamalovas ir Saidas Kerimovas, „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas, propagandistas Aleksejus Pimanovas, „Komsomolskaja pravda“ vyriausiasis redaktorius Vladimiras Sungorkinas, Rusijos valstybinės televizijos ir radijo kompanijos generalinis direktorius Pavelas Gusevas, Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas

Europos Sąjunga taip pat įšaldė bankų VTB, „Novikombank“, „Sovkombank“, „Otkrytije“, o taip pat 14 Rusijos pramonės ir transporto kompanijų aktyvus.

Vietos žiniasklaidos priemonės „Doneččina TB“ operatoriui Oleksijui Merkulovui pavyko nufilmuoti pirmąsias minutes po to, kai Kramatorsko geležinkelio stotyje sprogo rusų paleista raketa. Šį vaizdo įrašą savo „Twitter“ paskyroje paskelbė „Amerikos balso“ Ukrainos tarnyba. 

O.Merkulovas filmavo reportažą apie civilių gyventojų evakuaciją iš miesto. Jam pavyko nufilmuoti savanorius, kurie dalijo karštą arbatą ir maistą norintiems vykti, taip pat ruošė keleivius įlaipinimui.

Po sprogimo gatvėje matėsi degantis automobilis ir keli žuvusiųjų kūnai. Stotyje kilo panika. Į stotį bėgančių žmonių drabužiai ir daiktai buvo sutepti krauju, o vienas vyras į stotį bėgo su nešiojama naminių gyvūnėlių dėžute, kuri buvo sutepta krauju.

Prancūzijos diplomatijos vadovas penktadienį pareiškė, kad ataka prieš geležinkelio stotį Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske, dėl kurios Kyjivas kaltina Rusiją ir per kurią žuvo mažiausiai 50 žmonių, gali būti laikoma nusikaltimu žmoniškumui.

„Smogta stočiai, kurioje yra pabėgėlių, civilių gyventojų, todėl tai gali būti vertinama kaip nusikaltimas žmoniškumui“, – televizijai „France 5“ sakė užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas ir paragino ekspertus vykti į įvykio vietą Kramatorske surinkti įrodymų, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Raketų smūgių Kramatorske aukos

Rusija penktadienį pareiškė, kad pridės Jungtinėje Karalystėje įsikūrusį analitinį centrą „Chatham House“ į savo „nepageidautinų organizacijų“ sąrašą, pavadinusi jį keliančiu „grėsmę saugumui“.

Nors Rusijos pranešime nenurodyta jokia konkreti priežastis, jis buvo paskelbtas po to, kai JK, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, tvirtai parėmė Kyjivą.

„Chatham House“ yra neoficialus Karališkojo tarptautinių reikalų instituto (The Royal Institute of International Affairs) – gerbiamo, daugiau nei šimtmetį gyvuojančio tyrimų instituto Londone, kuris daugiausia dėmesio skiria tarptautiniams reikalams ir yra plačiai cituojamas žiniasklaidoje, pavadinimas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas ir užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pastarosiomis savaitėmis dalyvavo „Chatham House“ organizuotuose renginiuose.

Neseniai šis centras surengė internetinį seminarą „Agresija prieš Ukrainą: atsakomybė Rusijai“.

Rusijos generalinė prokuratūra savo pareiškime nurodė, kad priėmė sprendimą „pripažinti tarptautinės nevyriausybinės organizacijos veiklą nepageidautina Rusijos teritorijoje“.

Ji teigė, kad remdamasi gauta „medžiaga“ nustatė, jog „Chatham House“ „kelia grėsmę Rusijos konstitucinei santvarkai ir saugumui“.

Pagal 2015 metais priimtą prieštaringai vertinamą įstatymą Rusija gali uždrausti užsienio organizacijas, kurios laikomos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui.

Teisingumo ministerijos sudarytame sąraše minimos tokios amerikiečių organizacijos kaip „National Endowment for Democracy“ ir JAV vyriausybės finansuojama Atlanto taryba (Atlantic Council).

Į juodąjį sąrašą taip pat įtrauktos grupės, kurias kontroliuoja Rusijos valdžios institucijų seniai niekinami asmenys, įskaitant Vengrijoje gimusį liberalių pažiūrų JAV milijardierių George'ą Sorosą ir buvusį Rusijos oligarchą Michailą Chodorkovskį.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris penktadienį išvyko į Kyjivą, pranešė jo biuras.

„Federalinis kancleris Karlas Nehammeris su delegacija ir žiniasklaidos atstovais šįvakar išvyko vizito į Ukrainą“, – nurodoma jo biuro pranešime.

K.Nehammeris bus vienas pirmųjų Europos Sąjungos šalių vadovų, apsilankiusių Ukrainoje po to, kai į viešumą iškilo žiaurumų Bučos mieste vaizdai.

Kai kurie žmonės buvo rasti nušauti už nugaros surištomis rankomis, taip pat aptikta daugybė kankinimų ir žaginimų įrodymų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karlas Nehammeris

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusijos karius surengus žudynes Bučoje, tačiau Kremlius neigia bet kokią atsakomybę ir teigia, kad lavonų nuotraukos yra „klastotės“.

Ukrainoje penktadienį taip pat vieši Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

K.Nehammeris šeštadienį turėtų apsilankyti netoli Kyjivo esančioje Bučoje, pranešė kanclerio biuras.

Austrijos lyderis taip pat ketina susitikti su V.Zelenskiu ir Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu, be to, planuojama spaudos konferencija.

Taip pat K.Nehammeris turi susitikti su Kyjivo meru Vitalijumi Klyčko. Vėliau šeštadienį jis grįš į Austriją.

„Svarbu, kad, laikydamiesi savo neutralumo, remtume Ukrainą tiek humanitariniu, tiek politiniu lygmeniu“, – pareiškime sakė K.Nehammeris.

„Tai, kas vyksta Ukrainoje, daugelyje Ukrainos miestų, yra siaubingas agresyvus karas prieš civilius gyventojus“, – pridūrė jis.

Austrijos kancleris sakė, kad nepriklausomi ir tarptautiniai ekspertai turėtų išsiaiškinti „į dienos šviesą iškilusius karo nusikaltimus“.

„Asmenys, atsakingi už šiuos nusikaltimus, privalo ir bus patraukti atsakomybėn“, – teigė jis.

Kovo 15 dieną Kyjive lankėsi Čekijos, Lenkijos ir Slovėnijos premjerai. Tai buvo pirmasis ES lyderių apsilankymas nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. Šio vizito metu Rusijos pajėgos dar nebuvo pasitraukusios iš Kyjivo apylinkių.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį apkaltino Rusiją surengus ataką prieš traukinių stotį Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, o šį išpuolį pavadino „siaubingu žiaurumu“.

Per smūgį stotyje, kur evakuacijos laukė iš Rytų Ukrainos pabėgti norintys asmenys, žuvo mažiausiai 50 žmonių.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą pradžios, Maskva sutelkė dėmesį į šalies rytus ir pietus, pasipriešinimui sustabdžius planus greitai užimti sostinę Kyjivą.

„Išpuolis Ukrainos traukinių stotyje yra dar vienas siaubingas žiaurumas, kurį įvykdė Rusija, smogdama civiliams gyventojams, mėginusiems evakuotis ir pasiekti saugią vietą“, – tviteryje parašė J.Bidenas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad 300 žmonių buvo sužeisti per tą ataką, ir teigė, kad šis smūgis parodė, jog „blogis neturi ribų“.

Rusija neigia įvykdžiusi išpuolį.

Atskirame pareiškime J.Bidenas padėkojo Slovakijai už tai, kad ji perdavė Ukrainai rusų gamybos priešlėktuvinės oro gynybos sistemą S-300, ir pareiškė, kad „dabar ne metas nusiraminti“.

„Rusijos kariuomenei gal ir nepavyko pasiekti savo tikslo užimti Kyjivą, tačiau ji ir toliau vykdo siaubingus brutalius veiksmus“, – sakė JAV prezidentas ir pridūrė, kad V.Zelenskis asmeniškai iškėlė klausimą, kaip Ukraina galėtų gauti S-300 sistemą.

„Kadangi Rusijos kariuomenė persigrupuoja kitam šio karo etapui, nurodžiau savo administracijai ir toliau dėti visas pastangas, kad būtų nustatyti ir suteikti Ukrainos kariuomenei reikalingi pažangūs ginkluotės pajėgumai“, – sakė J.Bidenas.

Ukrainos pietinio Odesos uostamiesčio pareigūnai penktadienį pranešė apie sprendimą paskelbti komendanto valandą dėl Rusijos keliamos „raketų smūgių grėsmės“.

Toks sprendimas priimtas po to, kai Kramatorsko mieste buvo apšaudyta geležinkelio stotis, kur žuvo dešimtys žmonių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Odesa

„Nuo balandžio 9 dienos 21 val. iki balandžio 11 dienos 6 val. bus įvesta komendanto valanda Odesoje ir Odesos srityje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Odesos regiono karinė administracija.

Remiantis pranešimu, sprendimas priimtas „atsižvelgiant į įvykius Kramatorske“, taip pat į „raketų smūgių Odesai grėsmę“.

Suomija penktadienį pranešė, kad dėl karo Ukrainoje išsiunčia iš šalies du Rusijos diplomatus, panašų žingsnį žengus ir daugeliui kitų Europos valstybių.

Suomija turi 1340 km ilgio sausumos sieną su Rusija ir šiuo metu svarsto galimybę įstoti į NATO.

„Ši priemonė atitinka žingsnius, kuriuos žengė kitos ES valstybės narės“, – rašoma premjerės Sannos Marin kanceliarijos pareiškime.

„Be to, buvo atšauktas vizos pratęsimas vienam Rusijos ambasados darbuotojui“, – priduriama pareiškime.

ES šalys šią savaitę vien per dvi dienas išsiuntė iš viso beveik 200 Rusijos diplomatų dėl įtariamo šnipinėjimo ar „nacionalinio saugumo priežasčių“, augant pasipiktinimui dėl įrodymų, kad Rusijos kariai Ukrainoje nužudė daugybę civilių gyventojų.

Penktadienį Japonija irgi paskelbė, kad išsiųs aštuonis Rusijos ambasados darbuotojus.

Kremlius pasmerkė masinį išsiuntimą kaip „trumparegišką žingsnį“ ir įspėjo, kad imsis atsakomųjų veiksmų.

Apie Helsinkio sprendimą pranešta tą pačią dieną, kai ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Eduskuntą – Suomijos parlamentą.

V.Zelenskis paprašė Vakarų įvesti Maskvai sankcijų „kokteilį“, įskaitant rusiškų gamtinių dujų draudimą. Jis taip pat paragino tiekti Ukrainai daugiau ginklų.

Prieš V.Zelenskio kalbą Suomijos ministrė pirmininkė S.Marin per spaudos konferenciją sakė, kad Helsinkis pasirengęs teikti Ukrainai daugiau „karinės, humanitarinės [ir] piniginės pagalbos“.

S.Marin taip pat pareiškė, jog Suomijos įstatymų leidėjai „iki vidurvasario“ apsispręs, ar pateikti prašymą dėl stojimo į NATO, siekiant atgrasyti Rusiją nuo potencialios agresijos.

Kremlius anksčiau perspėjo, kad Suomijai įstojus į šį karinį bloką, jis imtųsi veiksmų „pusiausvyrai pakeisti“.

Penktadienį suomių ministerijų tinklalapiai tapo kibernetinės DDOS atakos taikiniais. Svetainės neveikė dvi valandas nuo apytiksliai 13 val., kai V.Zelenskis turėjo pradėti sakyti kalbą parlamente.

Lietuva siunčia 15,4 tūkst. atropino ampulių Ukrainos kariams gydyti, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

„Iš Ukrainos gavus informacijos apie šių vaistų poreikį, SAM ir Ekstremalių sveikatai situacijų centras organizavo skubų humanitarinės pagalbos siuntos, surinktos privačios paramos pagrindu, paruošimą, o jos nugabenimu rūpinasi Susisiekimo ministerija“, – nurodoma pranešime.

SAM nuotr./Atropino siunta Ukrainai

Tai – ne pirmoji humanitarinės pagalbos siunta Ukrainai.

Kovo pradžioje SAM į Ukrainą išsiuntė beveik 4 mln. eurų vertės tarptautinės pagalbos siuntą.

Ją sudarė vaistiniai preparatai, asmeninės apsaugos priemonės, antiseptikai, vienkartiniai švirkštai, tvarstymo reikmenys, chirurgijos rinkiniai, sterilūs paketai kraujavimui, lūžiams, nudegimams, neštuvai, vienkartinės veido kaukės, pirštinės.

Kovo pabaigoje į Ukrainą išvežta dar viena Ekstremalių sveikatai situacijų centro iš 11 paramos teikėjų surinkta vaistinių preparatų ir medicinos priemonių siunta, jos vertė viršijo 250 tūkst. eurų.

Mažiausiai 50 žmonių žuvo, daugiau kaip šimtas buvo sužeista, kai Rusijos pajėgų paleistos raketos penktadienį smogė geležinkelio stočiai Kramatorsko mieste, kur apie 4000 žmonių laukė evakuacijos.

Tragedijos vietoje buvęs žurnalistas televizijos kanalui 24-as kanalas papasakojo apie patirtą siaubą.

„Žmonės kaitinosi saulėje ir laukė traukinio. Po sprogimo visi nukrito. Pradėjau bėgti ir tai mane išgelbėjo. Nes ten buvo mėsmalė, neįtikėtinas siaubas“, – sakė žurnalistas.

Rusai tęsia karinius veiksmus prieš Ukrainos civilius: raketomis atakuota Kramatorsko geležinkelio stotis

+2

Pasak jo, liepsnos po sprogimo plito labai greitai – akimirksniu užsidegė automobiliai. Žurnalistas teigia matęs, kad prie transporto priemonės sudegė žmogus.

„Bėgdamas mačiau, kaip į žmones smigo stiklo duženos. Ant žmonių taip pat krito nežinomos medžiagos, kurios neįmanoma pašalinti nuo odos. Turiu keletą nudegimų nuo jos“, – sakė jis.

„Vičiūnų grupė“ nuo pat karo pradžios teikia pagalbą Ukrainos valstybei ir žmonėms, rašoma bendrovės pranešime.

Jau pirmosiomis karo dienomis „Vičiūnų grupė“ perdavė Ukrainai ne vieną sunkiasvorę transporto priemonę logistikos tikslams – sunkvežimiai naudojami ir karo zonose, ir likviduojant karo padarinius, ir užtikrinant humanitarinę pagalbą.

„Lietuvą apskriejusi nuotrauka, kurioje matyti „Viči“ prekės ženklais apklijuotas sunkvežimis greta žuvusiųjų kūnų tik dar kartą įrodo, kad Ukrainos valstybė ir kariuomenė aktyviai naudojasi „Vičiūnų grupės“ suteiktu transportu. Šįkart transportas pasitelktas žuvusiųjų kūnams gabenti“, – sako „Vičiūnų grupės“ generalinis direktorius Šarūnas Matijošaitis.

„Vičiūnų grupės“ nuotr./„Viči“ prekės ženklais pažymėtas sunkvežimis Ukrainoje naudojamas žuvusiųjų kūnams gabenti

Pasak jo, „Vičiūnų grupė“ suteikia ir papildomą transportavimo pagalbą, kai jos paprašo Ukrainos valdžia. Būna atvejų, kad papildomos transportavimo pagalbos paprašoma dienai ar dviems. Visais atvejais „Vičiūnų“ transportas skiriamas neatlygintinai.

Š.Matijošaitis sako, kad Ukrainos kariuomenei bei gyventojams suteikta parama ir „Vičiūnų grupės“ gaminama produkcija – išdalinta apie 200 tūkstančių maisto produktų.

Pastaruoju metu viena didžiausių Lietuvos maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“ Lietuvoje sulaukia daug kritikos, kad delsia pasitraukti iš verslo Rusijoje. „Vičiūnų grupė“ šią savaitę pranešė, kad verslą Rusijoje galutinai nutrauks per tris-keturis mėnesius. Ieškoma, kas galėtų nupirkti „Vičiūnų grupės“ verslus.

„Vičiūnų grupė“ nuo kovo 7 dienos, kai ji pranešė stabdanti veiklą Rusijoje dėl jos invazijos į Ukrainą, teigia nutraukusi visas investicijas į gamybą Rusijoje, logistiką, prekybą, sustabdžiusi visas rėmimo ir rinkodaros kampanijas.

Maskva išsiunčia 45 Lenkijos diplomatus, penktadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Toks žingsnis žengtas atsakant į Lenkijos sprendimą dėl šnipinėjimo išsiųsti tiek pat rusų diplomatų.

Ministerija pareiškė, kad nepageidaujamais asmenimis paskelbė 45 Lenkijos ambasados Rusijoje ir Lenkijos konsulatų Irkutsko, Kaliningrado ir Sankt Peterburgo miestuose darbuotojus „kaip atsaką į nedraugiškus Lenkijos veiksmus“.

URM sakė iškvietusi lenkų ambasadorių ir išreiškusi jam „griežtą protestą dėl nepagrįsto“ rusų diplomatų išsiuntimo iš Lenkijos praėjusį mėnesį.

„Ambasadoriui buvo pasakyta, kad šį žingsnį laikome Varšuvos sąmoningo siekio visiškai sugriauti dvišalius santykius patvirtinimu“, – pridūrė ministerija.

„Dėl to kalta tik Lenkijos pusė“, – sakoma pranešime.

Lenkų diplomatai Rusiją turi palikti iki balandžio 13 dienos.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis kovo 23-iąją pranešė, kad „iš šalies išsiųsti 45 Rusijos šnipai, apsimetinėję diplomatais“.

„Likviduojame mūsų šalyje veikiantį Rusijos specialiųjų tarnybų tinklą“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka feisbuke pranešė, kad Rusijos kariuomenei apšaudžius Kramatorsko geležinkelio stotį žuvo 50 žmonių. 

Anksčiau buvo pranešama apie 39 žuvusiuosius. Pasak jo, tarp žuvusiųjų yra penki vaikai. 

P. Kyrylenka perspėjo, kad aukų skaičius veikiausiai keisis. Jis nurodė, kad 98 žmonės buvo sužeisti, 16 iš jų – vaikai.

12 sužeistųjų mirė ligoninėje, 38 žmonės žuvo atakos vietoje, sakė P.Kyrylenka.

„Okupantai turi būti nubausti už savo nusikaltimus“, – pareiškė jis.

Ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai sakė, kad šalia stoties buvo sunaikinti keturi automobiliai, o prie pagrindinio pastato gulėjo didelės raketos, ant kurios buvo rusiškai užrašyta „Už vaikus“, nuolaužos. 

Vėliau jie matė, kaip lavonai kraunami į karinį sunkvežimį. 

Rusijos kariuomenė penktadienį į Kramatorsko geležinkelio stotį paleido dvi raketas „Točka U“. Tuo metu stotyje buvo keli tūkstančiai žmonių, kurie norėjo evakuotis iš miesto. 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas primygtinai siūlo, kad Baltarusija būtų įtraukta į šalių, kurios suteiks saugumo garantijas Ukrainai, sąrašą.

Tai pranešė Rusijos propagandinė žiniasklaidos priemonė „Radio Sputnik“ .

„Mes pasiūlėme, kad Baltarusijos Respublika neabejotinai turėtų būti tarp tokių šalių garantų“, – sakė S.Lavrovas.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šią savaitę taip pat pareiškė norįs, kad Baltarusija būtų įtraukta į Rusijos ir Ukrainos taikos derybas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Baltarusijos pajėgos oficialiai nedalyvauja Rusijos invazijoje į Ukrainą, tačiau Rusijos kariuomenė Ukrainą puolė ir iš Baltarusijos teritorijos, iš jos apšaudo taikinius Ukrainoje, į šią šalį vežami gydyti sužeisti rusų kariai.

Ukraina, iki šiol neminėjo tarp saugumo garančių Baltarusijos, nors turi su ja sieną, tačiau nori, kad tarp saugumą garantuojančių valstybių būtų Rusija. Tarp kitų saugumo garančių Ukrainos pareigūnai minėjo JAV, Didžiąją Britaniją, Turkiją, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Lenkiją ir kitas šalis.

Buvęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) 5-osios tarnybos vadovas Sergejus Beseda, kuriam netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą, neoficialiais duomenimis, buvo skirtas namų areštas, perkeltas į „Lefortovo“ kardomojo kalinimo centrą, praneša žinomas rusų žurnalistas Andrejus Soldatovas, kuris specializuojasi Rusijos saugumo tarnybų srityje.

„Jo bylą nagrinėja Rusijos Tyrimų komiteto Vyriausiasis karinių tyrimų departamentas“, – rašo žurnalistas.

Penktoji FST tarnyba (Operatyvinės informacijos ir tarptautinių ryšių tarnyba) apima Operatyvinės informacijos departamentą, kuris, kaip rašė Andrejus Soldatovas ir Irina Borogan, atlieka užsienio žvalgybos funkcijas ir, be kita ko, užsiima bandymais išlaikyti posovietines šalis Rusijos įtakos sferoje. Žurnalistų teigimu, būtent S.Beseda buvo atsakingas už informacijos apie politinius įvykius Ukrainoje invazijos išvakarėse teikimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Apie S.Besedai skirtą namų areštą A.Soldatovas pranešė kovo 11 d. Tarp priežasčių, kurias nurodė jo šaltiniai, buvo lėšų, skirtų ardomajam ir slaptam darbui Ukrainoje, pasisavinimas, taip pat sąmoningai melaginga informacija apie politinę padėtį Ukrainoje.

Oficialios informacijos apie S.Besedai skirtą namų areštą ar jo pervedimą už grotų nėra.

Vienas Turkijos pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina nori tęsti derybas, nors šiurpūs vaizdai iš Ukrainos Bučos miesto, kur po rusų pajėgų pasitraukimo rasta civilių kūnų, pristabdė šį procesą.

„Tiek Rusija, tiek Ukraina yra pasirengusios surengti derybas Turkijoje, tačiau dar toli gražu nesusitarė dėl bendro teksto“, – sakė pareigūnas.

Pasak jo, liko „keletas neišspręstų klausimų“, įskaitant Donbaso ir Krymo regionų statusą ir saugumo garantijas. Kito derybų raundo data nenustatyta, pridūrė minimas pareigūnas.

Turkija, kuri praėjusią savaitę priėmė Rusijos ir Ukrainos derybininkus, tarpininkauja siekiant užbaigti karą.

„Esame vienintelė valstybė, galinti kalbėtis su abiem šalimis, vienintelė valstybė, galinti kalbėtis su Rusija“, – pabrėžė pareigūnas.

Turkija palaiko glaudžius ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina. Būdama NATO narė, ji tiekė Kyjivui bepiločių lėktuvų, tačiau vengia prisijungti prie Vakarų sankcijų Maskvai.

„Sankcijų įvedimas nėra geras būdas išspręsti šį klausimą“, – sakė minėtas Turkijos pareigūnas ir pridūrė, kad Ankara tik prisijungtų prie Jungtinių Tautų sankcijų.

Kovo 31-ąją užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos diplomatijos vadovai galėtų susitikti per dvi savaites, tačiau, pasak Turkijos vyriausybės, praėjusį savaitgalį pasirodę vaizdai iš Bučos metė šešėlį ant taikos derybų.

Ketvirtadienį Rusija apkaltino Ukrainos derybininkus, kad šie po derybų Stambule pakeitė savo reikalavimus.

Maskva taip pat pareiškė, jog Kijevas esą nesuinteresuotas nutraukti kautynes.

Ukraina paragino Rusiją mažinti „priešiškumą“ ir taip parodyti, kad ji pasirengusi dialogui.

Maskvos policija sulaikė įtariamąjį dėl išpuolio prieš Nobelio taikos premijos laureatą ir laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiąjį redaktorių Dmitrijų Muratovą. Balandžio 7 d. vakare žurnalistas buvo apipiltas dažų ir tirpiklio mišiniu traukinyje. Įtariama, kad išpuolyje dalyvavo du vyrai, iš kurių vienas buvo nuvežtas į Maskvos policijos nuovadą.

„Novaja Gazeta“ nuotr./Nobelio premijos laureatas D.Muratovas užpultas traukinyje Rusijoje

Įtariamasis buvo sulaikytas, remdamiesi anoniminiais šaltiniais pranešė „Baza“, RBC ir valstybinė naujienų agentūra TASS. „Baza“ duomenimis, užpuoliko vardas yra Ilja Markovecas, jam 37 metai ir jis yra Ukrainos pilietis iš Černihivo. Anot leidinio, ieškomas antrasis įtariamasis – 41 metų Nikolajus Trifonovas.

D.Muratovo užpuolikai užpuolimą įrašė į vaizdo kamerą. Sulaikytas įtariamasis yra užfiksuotas, kaip meta dažus ant D.Muratovo, o kitas įtariamasis tai filmuoja kamera.

Vienas iš Z kanalų „Telegram“ po išpuolio publikavo vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti traukinio kupė sėdintis nukentėjęs žurnalistas. Anonimai prisiėmė atsakomybę už šį išpuolį ir pagrasino kitiems žurnalistams.

Grasinama tiems žurnalistams, kurie nepalaiko Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir skelbia apie rusų karių daromus nusikaltimus.

Ukrainos Černihivo mieste nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį žuvo apie 700 žmonių, įskaitant kariškius ir civilius, naujienų agentūrai „Unian“ sakė meras.

„Galiu pasakyti apytikslį skaičių – 700 žmonių. Į šį skaičių įeina kariškiai ir civiliai. Be to, yra 70 neatpažintų kūnų, kurių tapatybės negalime nustatyti“, – sakė Vladyslavas Atrošenka.

„Be to, blogiausia, kad dingo apie 40 žmonių, mažiausiai tiek. Suprantame, kokia gali būti priežastis, bet įrodymų nėra“, – sakė V.Atrošenko ir paaiškino, kad jei žmonės stovėjo 40-50 metrų atstumu nuo aviacinės bombos smūgio, jie sudegė visiškai, o jų kūnų nebėra.

Jis pridūrė, kad iš miesto, kur prieš karą gyveno 300 tūkst. žmonių, pabėgo du trečdaliai gyventojų.

Europos Sąjunga iki šiol įšaldė beveik 30 mlrd. eurų vertės aktyvų, priklausančių Rusijos ir Baltarusijos fiziniams bei juridiniams subjektams taikant sankcijas, įvestas Maskvai dėl karo prieš Ukrainą, penktadienį pranešė Europos Komisija.

Bendrija areštavo 29,5 mlrd. eurų vertės aktyvų, „įskaitant laivus, sraigtasparnius, nekilnojamąjį turtą ir meno kūrinius“. Be to, buvo užblokuota sandorių, kurių bendra vertė – 196 mlrd. eurų, sakoma Europos Komisijos pranešime.

Ši 27 nares turinčios ES statistika nėra visiškai išsami –  pagrįsta duomenimis, gautais tik iš maždaug pusės Bendrijos šalių. Šie duomenys buvo pateikti darbo grupės „Įšaldyti ir areštuoti“ (Freeze and Seize), kuriai pavesta koordinuoti veiksmus su Didžiojo septyneto (G-7) šalimis, įskaitant Jungtines Valstijas.

Japonija penktadienį paskelbė, kad dėl karo nusikaltimų Ukrainoje nutraukia rusiškų anglių importą ir išvaro aštuonis rusų diplomatus.

Tokių veiksmų imtasi Ukrainos sąjungininkėms didinant spaudimą Rusijai po pranešimų apie jos karių įvykdytus karo nusikaltimus Kyjivo srityje.

„Rusijos pajėgos žudo civilius ir atakuoja branduolinius objektus, smarkiai pažeisdamos tarptautinę humanitarinę teisę. Tai karo nusikaltimai ir už juos niekada nebus galima atleisti“, – reporteriams sakė Japonijos premjeras Fumio Kishida.

„Uždrausime rusiškų anglių importą“, – sakė F. Kishida. Jis pažadėjo surasti alternatyvų ir paprašė šalies piliečių „supratimo ir bendradarbiavimo“.

Premjeras išdėstė papildomas sankcijas, įkaitant naujas turto įšaldymo priemones ir tokių prekių kaip įrengimai ar degtinė importo iš Rusijos draudimą. F.Kishida taip pat sakė, kad Tokijas rems pastangas Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT) ištirti Maskvos veiksmus.

Anksčiau Japonijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė apie aštuonių rusų diplomatų iš ambasados ir prekybos biuro išvarymą.

Šis sprendimas nepaveiks Rusijos ambasadoriaus Tokijuje Michailo Galuzino.

Atsitraukę nuo Kyjivo, agresiją  tęsiantys rusai telkia pajėgas mūšiams Donbase rytų Ukrainoje.

„The New York Times“ parengė žemėlapį su galimomis puolimo kryptimis:

Rusijos galimos puolimo kryptys rytų Ukrainoje

Europos Sąjunga įvedė sankcijas dviem suaugusioms Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukterims, sakė du ES pareigūnai.

Sankcijos Marijai Voroncovai ir Katerinai Tichonovai yra naujų priemonių prieš Rusiją dėl jos invazijos Ukrainoje dalis.

ES M.Voroncovą ir K.Tichonovą įtraukė į atnaujintą asmenų, kuriems taikomas turto įšaldymas ir kelionių draudimas, sąrašą. Minėti du ES pareigūnai iš skirtingų bloko narių su naujienų agentūra AP kalbėjosi paprašę anonimiškumo, nes atnaujintas sankcijų sąrašas dar nepaskelbtas.

Prieš dvi dienas panašias sankcijas V.Putino dukterims paskelbė Jungtinės Valstijos.

Pasirodžius įrodymams apie kankinimus ir žudymą karo zonose netoli Kyjivo, ES nusprendė paskelbti penktą sankcijų dėl Rusijos karo paketą.

Be sankcijų asmenims, 27 valstybių Bendrija pritarė anglių importo embargui. Tai bus pirmos dėl karo Ukrainoje paskelbtos ES sankcijos, nukreiptos prieš pelningą Rusijos energijos sektorių; jos vertinamos 4 mlrd. eurų per metus, nurodo bloko vadovai.

ES taip pat pradėjo rengti papildomas sankcijas, įskaitant priemones prieš naftos importą.

Jungtinė Karalystė penktadienį įvedė sankcijų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo dukterims dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

JK Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad šie suvaržymai yra nutaikyti į „Kremliaus vidinio rato prabangų gyvenimo būdą“.

Sankcijos bus taikomos V.Putino dukterims Katerinai Tichonovai ir Marijai Voroncovai, taip pat Lavrovo dukteriai Jekaterinai Vinokurovai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį sakė manantis, kad Rusijos pajėgos ateinančiomis savaitėmis intensyvins atakas Ukrainos rytiniame Donbaso regione, todėl po pranešimų apie žiaurius nusikaltimus prieš civilius netoli Kyjivo bus ir daugiau „sunkių scenų“.

„Šis karas, deja, artimiausiomis dienomis nesiliaus“, – radijui RTL sakė E.Macronas. Pasak jo, tikimybė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas greitu laiku padarys kokių nors „diplomatinių nuolaidų“, yra maža.

E.Macronas, kaip ir kiti Vakarų lyderiai, pripažino, kad V.Putino pasitraukimas iš Kyjivo srities galėtų reikšti, kad dabar dėmesys bus nukreiptas į teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose užėmimą, sukuriant sausumos jungtį tarp Krymo ir Maskvos remiamų separatistinių Donecko ir Luhansko darinių Donbase.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Gegužės 9-oji Rusijai yra nacionalinė šventė, svarbus karinis renginys, ir beveik neabejotina, kad Putinui gegužės 9-oji privalo būti pergalės diena“, – sakė E.Macronas, paminėdamas Rusijos Pergalės dieną, švenčiamą minint rusų pergalę prieš nacių Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.

„Jie sutelks savo pastangas Donbase ir mes ateinančiomis dienomis bei savaitėmis matysime labai sunkių scenų“, – pažymėjo Prancūzijos vadovas.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją E.Macronas daug kartų telefonu kalbėjosi su V.Putinu, ypač dėl humanitarinės pagalbos civiliams bombarduojamuose miestuose, bet kol kas šie pokalbiai davė mažai naudos.

Jis paminėjo „visišką Rusijos atsisakymą“ leisti atverti Prancūzijos, Turkijos ir Graikijos siūlomus humanitarinius koridorius.

Tačiau E.Macronas atmetė kritikų tvirtinimus, kad jo diskusijos su V.Putinu buvo bergždžios, ir sakė, kad šis dialogas bus labai svarbus užtikrinant geopolitinį stabilumą pasibaigus karo veiksmams.

„Europoje nebus jokios taikos, jei negalėsime pasirengti dienai po [karo]", – sakė jis.

E.Macronui jo darbas dėl Ukrainos krizės yra svarbus perrinkimo kampanijos elementas. Pirmasis prezidento rinkimų ratas Prancūzijoje įvyks jau šį sekmadienį.

Apklausos rodo, kad jis pateks į antrą rinkimų ratą balandžio 24 dieną ir jame varžysis su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen. Ją E.Macronas kaltina palaikius glaudžius ryšius su V. Putinu.

„Atkreipiu dėmesį į absoliutų visų „Nacionalinio fronto“ narių Europos Parlamente nebuvimą, kai kalbama apie sankcijas Rusijai... Tai parodo jums, kad kai kurie žmonės, nepaisydami karo, vis dar nevienareikšmiškai vertina šią šalį“, – sakė E.Macronas, paminėdamas buvusį M.Le Pen partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) pavadinimą.

Ukrainos pajėgos kontroliuoja visą šiaurės rytinį Sumų regioną prie Rusijos sienos, penktadienį paskelbė jo gubernatorius.

Jis taip pat įspėjo gyventojus negrįžti, kol regionas valomas nuo minų.

„Šioje teritorijoje orkų nebėra“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Sumų srities gubernatorius Dmytro Žyvyckis, paminėdamas į Ukrainą įsiveržusius rusų karius.

Tačiau jis įspėjo: „Regionas nėra saugus. Yra daug užminuotų ir dar neišvalytų rajonų.“

Rusijos pajėgos neseniai pasitraukė iš teritorijos šiaurėje ir aplink sostinę Kyjivą, paskelbusios apie siekį užimti rytines Donecko ir Luhansko sritis, esančias į pietus nuo Sumų.

Rusija de facto kontroliuoja du prorusiškų separatistų darinius rytiniame Donbaso regione, savavališkai pasiskelbusius nepriklausomomis Donecko ir Luhansko respublikomis.  

D.Žyvyckis anksčiau pranešė, kad rusų kariai atsitraukia iš Sumų, Maskvai paskelbus, kad ji susitelks į pastangas užimti Donbasą.  

Nors gubernatorius penktadienį paskelbė, kad Ukrainos pajėgos jau kontroliuoja Sumus, jis pabrėžė, kad dėl nesprogusių artilerijos šaudmenų teritorija vis dar nesaugi gyventojams.

„Jei girdite sprogimus – o pastarąsias dienas jų buvo daug – ten dirba avarinių tarnybų darbuotojai ir technikai, kurių specializacija – sprogmenys. Jie nukenksmina Rusijos karių mūsų žemėje paliktus šaudmenis“, – sakė jis. 

„Nevažiuokite kelkraščiais ir nesinaudokite miško keliais. Nesiartinkite prie sunaikintos technikos ar orkų stovyklų! Dar ne laikas tvarkytis. Pirmiausia – išminavimas“, – pridūrė jis.

Sumų miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 250 tūkst. žmonių ir kuris yra Sumų srities administracinis centras, buvo apsiaustas rusų pajėgų kovo pradžioje. 

Ukrainos Generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės nuostolius nuo plataus masto invazijos pradžios. Skelbiama, kad Ukrainos pajėgos sunaikino apie 19 tūkstančių Rusijos karių.

Aktualūs balandžio 8 dienos duomenys buvo paskelbti oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje.

Taip pat pranešama, kad Rusijos kariuomenė neteko 1891 šarvuotos kovos mašinos, 333 artilerijos sistemų, 150 orlaivių, 135 sraigtasparnių. 

Neseniai Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino, kad jo šalis Ukrainoje patiria didelių nuostolių. 

Ukrainos vyriausybė ruošiasi patvirtinti įstatymus, leisiančius pradėti Rusijos nuosavybės Ukrainoje nacionalizavimo procesą.

Apie tai pranešė Ukrainos pirmininkas Denysas Šmyhalis.

„Ukrainoje yra nemažai įmonių, kurios priklauso Rusijai. Visus šiuos procesus jau pradėjome. Žinoma, nacionalizuosime visą Rusijos turtą, kad kompensuotume dalį Rusijos sukeltų nuostolių“, – pabrėžė D.Šmyhalis.

Paklaustas, ar prireiks teismo sprendimo nacionalizuoti Rusijos turtą, premjeras sakė: „karo metu, manau, jau veiksime pagal naująjį įstatymą ir nacionalizuosime šį turtą“.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos Charkive ir rajone smogė 48 kartus, sužeidė 15 žmonių.

Apie tai „Telegram“ rašė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

„Per pastarąją parą Rusijos okupacinės pajėgos sudavė apie 48 artilerijos, minosvaidžių ir tankų smūgių. Šiuo metu nukentėjusių skaičius siekia 15 asmenų“, – sakoma pranešime.

Rusijos leidinys „Važnyje istorii“ (Svarbios istorijos) paskelbė prenumeratoriaus atsiųstą vaizdo įrašą, kuriame matyti 55 rusų karių gedulingi portretai. Žurnalistai nustatė, kad visi jie buvo Stavropolyje dislokuoto 247-ojo gvardijos oro desanto pulko nariai: „Tarp žuvusiųjų, be kita ko, yra pulko vadas ir keli kuopų vadai. Visi 55 žuvusieji tarnavo tame pačiame pulke. Visi jie žuvo per karą Ukrainoje“, – rašo leidinys savo paskyroje „Telegram“.

Radijo stotis „Svoboda“ praneša, kad anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota nauja kapų alėja Stavropolio krašto Michailovsko mieste.

Vaizdo įrašo, kurio tiksli filmavimo data nežinoma, komentatorius teigė, kad palaidoti vyrai buvo oro desanto kariai. Michailovskas yra Stavropolio priemiestis, kuriame dislokuotas 247-asis gvardijos oro desanto pulkas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen traukiniu išvyko į Kyjivą. „Deutsche Welle“ duomenimis, ji išvyko naktį į penktadienį, balandžio 8 d., iš Lenkijos Peremislio miesto, esančio maždaug už 13 km nuo sienos su Ukraina.

Pranešama, kad U.von der Leyen atvyks į Kyjivą kartu su ES vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepu Borrelliu, Slovakijos ministru pirmininku Eduardu Hegeriu ir keliais Europos Parlamento nariais.

Kyjive ji turi susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Pažymima, kad Ursula von der Leyen yra pirmoji aukšto rango Europos politikė, apsilankiusi Ukrainos sostinėje po Bučos žudynių.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk pranešė, kad penktadienį bus atidaryta 10 evakuacijos koridorių, skelbia CNN.

Tarp koridorių yra maršrutai, kuriais civiliai gyventojai gali bėgti iš apgulto Mariupolio miesto ir Luhansko srities, kuri buvo intensyviai bombarduojama.

Koridoriai yra šie:

Rytinėje Donecko srityje bus atidarytas evakuacijos koridorius iš Mariupolio į Zaporižią tiems, kurie gali naudotis asmeniniu transportu.
Pietrytinėje Zaporižios srityje planuojama atidaryti koridorius iš Berdiansko, Tokmako, Melitopolio ir Enerhodaro.
O Luhanske evakuacijos koridoriai bus atidaryti iš Severodonecko, Lysičansko, Popasnos, Hirsko ir Rubižnės į Bachmutą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį patvirtino, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios užfiksavo daugiau kaip 100 išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas, transportą bei jų darbuotojus, ir paragino užtikrinti humanitarinę pagalbą rusų pajėgų apsiaustam Mariupolio miestui.

„Iki šiol PSO patvirtino 103 išpuolius prieš sveikatos priežiūros institucijas atvejus, per kuriuos žuvo 73 žmonės ir 51 buvo sužeistas, įskaitant medicinos darbuotojus ir pacientus“, – per spaudos konferenciją sakė organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Jis pavadino tai „niūriu etapu“.

Iš visų patvirtintų išpuolių 89 buvo nukreipti prieš sveikatos priežiūros įstaigas, o dauguma kitų – prieš transportą, įskaitant greitosios pagalbos automobilius.

„Esame pasipiktinę dėl tebesitęsiančių atakų prieš sveikatos apsaugos institucijas“, – sakė PSO vadovas ir pridūrė, kad tai yra „tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“.

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolio gimdymo namai

Lvive vykusioje spaudos konferencijoje anksčiau ketvirtadienį kalbėjęs PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge apgailestavo, kad nors medikų pagalba pasiekė daug „paveiktų rajonų“, kai kurie tebėra nepasiekiami.

„Tiesa, kai kur tebėra labai sunku. Manau, visi sutiksime, kad svarbiausias turėtų būti Mariupolis“, –  žurnalistams sakė H.Kluge.

Mariupolis, esantis strategiškai svarbioje vietoje tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir Donbaso separatistų kontroliuojamų teritorijų Ukrainos rytuose, tapo vienų įnirtingiausių kautynių židiniu nuo Maskvos karinės invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Miesto gyventojai pasakoja apie siaubingus nuniokojimus ir pragariškas sąlygas. Mieste, iki invazijos pradžios turėjusiame apie 400 tūkst.  gyventojų, dabar dar yra likę apie 120 tūkst. žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apkaltino Rusiją blokuojant humanitarinę pagalbą miestui, kad paslėptų įrodymus, liudijančius apie „tūkstančius“ ten nužudytų žmonių.

H.Kluge pažymėjo, kad PSO „į labiausiai nukentėjusius šalies rajonus pristatė daugiau nei 185 tonas medicininių prekių, kurios pasiekė pusę milijono žmonių“.

PSO regiono direktorius taip pat sakė, kad „50 procentų Ukrainos vaistinių, manoma, yra uždarytos, o 1 000 sveikatos priežiūros įstaigų yra netoli konflikto rajonų arba pasikeitusios kontrolės rajonuose“.

H.Klugė pabrėžė, kad išpuoliai prieš sveikatos priežiūros tarnybas yra „akivaizdus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“. Jis pabrėžė, jog PSO neturi įgaliojimų įvardyti šių išpuolių kaltininkus, tačiau patvirtina tokių išpuolių faktą.

Airija ketvirtadienį pranešė, kad dviem jos diplomatams Maskvoje buvo nurodyta išvykti, ir tai buvo padaryta kiek daugiau nei savaitė po Dublino sprendimo išvaryti keturis šnipinėjimu apkaltintus Rusijos diplomatinius darbuotojus.

„Airijos ambasadorius Rusijos Federacijoje šią popietę buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje ir informuotas, kad dviejų diplomatų iš mūsų ambasados Maskvoje paprašyta išvykti“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame airių užsienio reikalų ministro Simono Coveney pareiškime.

„Nėra pateisinimo šiai priemonei“, – sakė jis ir pažymėjo, kad Airijos ambasados Maskvoje darbuotojai „neturi ir nevykdo jokių pareigų ar funkcijų, nesuderinamų su jų diplomatiniu statusu“.

Pasak S. Coveney, „palyginti mažos“ airių misijos prievartinis apkarpymas „reikšmingai sumažins“ jos galimybes remti savo piliečius Rusijoje ir „palaikyti diplomatinius komunikacijos kanalus“ su Kremliumi.

Diplomatų išvarymai Maskvai tęsiant karą Ukrainoje prasidėjo Dublinui praėjusios savaitės pradžioje paprašius keturių aukšto rango pareigūnų palikti valstybę dėl veiklos, „neatitinkančios diplomatinio elgesio tarptautinių standartų“. Taip diplomatine kalba vadinamas šnipinėjimas.

Tą pačią dieną kitos Europos Sąjungos šalys Belgija, Čekija ir Nyderlandai koordinuotai išvarė dešimtis šnipinėjimu įtariamų rusų diplomatų.

Didesnės šalys, tarp jų JAV, Prancūzija ir Vokietija, pastarosiomis savaitėmis taip pat išvarė dešimtis Rusijos pareigūnų. Maskva ėmėsi atsakomųjų veiksmų.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė minties užimti Kyjivą, Ukrainos kariuomenei atrėmus jo pajėgas.

„Putinas manė, kad gali labai greitai perimti... Ukrainą, labai greitai užimti sostinę. Jis klydo“, – sakė L. Austinas Senato Ginkluotųjų tarnybų komitetui.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Manau, kad Putinas atsisakė savo pastangų užimti sostinę ir dabar sutelkė dėmesį į... [Ukrainos] pietus ir rytus“, – sakė L. Austinas.

Plačiau skaitykite čia.

Netoli Kyjivo esančiame išlaisvintame Bučos mieste identifikuoti 163 vietos gyventojai, kuriuos nužudė rusų okupantai – maždaug pusė visų gatvėse rastų kūnų, skelbia UNIAN.

Bučos meras Anatolijus Fedorukas tai sakė interviu „Amerikos balsui“.

„Iki šiol pavyko nustatyti 163 žuvusiųjų tapatybes. Tai mūsų miesto gyventojai, kuriuos ciniškai nužudė, žiauriai kankino rusai. Žinome jų pavardes, vardus, tėvavardžius, kur jie gyveno, kas jie buvo – tėvas, sūnus ar žmona, priklausė tai ar kitai šeimai“, – sakė A.Fedorukas.

„Scanpix“/AP nuotr./Karo nusikaltimai Bučoje

Pasak jo, iki šiol mieste surinkta apie 320 rusų okupantų nužudytų gyventojų kūnų.

„Lubiankos kaime rasti dar du nušauti kūnai. Ir šeši kūnai Bučankos savivaldybės Zdviževkos kaime. Kasdien įvairiose miesto vietose – soduose, parkuose, žaidimų aikštelėse – randame vis daugiau žuvusiųjų kūnų. Tai ne tik tie atvejai, apie kuriuos jau pranešė žiniasklaida“, – sakė jis.

Balandžio 7–11 d. Irpinėje tris dienas bus įvesta komendanto valanda, paskelbė miesto meras Oleksandras Markušynas, skelbia UNIAN.

Pasak O.Markušino, įvažiavimas į miestą bus visiškai uždarytas. Į Bučą bus galima patekti per Dmitrovskos bendruomenę. Irpinės gatvėse dirbs tik komunalinių paslaugų teikėjai ir savanoriai pagal suderintą sąrašą.

Irpinės meras pažymėjo, kad tai daroma siekiant palengvinti sklandų teisėsaugos institucijų darbą.

Trys evakuaciniai traukiniai, kurie buvo užblokuoti dėl Rusijos aviacijos smūgio iš oro į viaduką netoli Barvenkovo stoties, pajudėjo Donecko srityje, pranešė Donecko srities valstybinės administracijos pirmininkas Pavlo Kyrylenko.

„Traukiniai jau yra saugiu atstumu nuo oro smūgio epicentro ir važiuoja tam tikru maršrutu. Sužeistų ar sužeistų keleivių nėra. Priminsiu, kad kiekvieną dieną iš Donecko geležinkeliu išvyksta evakuaciniai traukiniai, kurie išveža Donecko ir Luhansko srities gyventojus į vakarinius Ukrainos regionus“, – sakė jis.

Regiono vadovo teigimu, jais jau pasinaudojo daugiau kaip 170 tūkst. ukrainiečių.

„Rusams sutelkus pastangas į Donecką ir Luhanską, civiliams gyventojams geriau palikti šiuos regionus. Juk okupantai civilius gyventojus laiko taikiniais, nepaisydami ne tik karo veiksmų taisyklių, bet ir elementarių žmogiškosios moralės normų“, – aiškino jis.

Šimtai evakuojamų žmonių įstrigo Donecko srityje dėl okupantų sugadinto viaduko. Donecko miesto valdžia teigė esanti pasirengusi nakčiai apgyvendinti nevietinius gyventojus.

Rusijos okupantai pradėjo naują raketų smūgį iš jūros Odesos regione, pranešė miesto tarybos spaudos tarnyba, remdamasi Pietų operatyvinės vadovybės informacija.

Dėl apšaudymo nukentėjo infrastruktūros objektai. Kitos detalės tikslinamos, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Socialiniuose tinkluose Odesos gyventojai, gyvenantys įvairiuose miesto rajonuose, pranešė girdėję kelis sprogimus.

Kaip pranešė UNIAN, anksčiau Odesos operatyvinė vadovybė pareiškė, kad okupantai intensyvina oro žvalgybą regione. „Priešas ir toliau intensyvina oro žvalgybą, dirba mūsų oro gynybos pajėgos, dirba regiono ir miesto gynybos pajėgos“, – pranešė Odesos regiono karinės administracijos atstovas spaudai Maksimas Bratčiukas.

Reaguodama į Maskvos invaziją į Ukrainą, Japonija palaipsniui mažins rusiškų anglių importą, penktadienį pareiškė Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministras.

Pasak ministerijos atstovo spaudai Hiroshi Tsuchiya, ministras Koichi Hagiuda sakė, kad Japonija siekia panaikinti priklausomybę nuo rusiškų produktų taikydama įvairias priemones, skelbia CNN.

Europos Sąjunga skirs dar 500 mln. eurų (543 mln. JAV dolerių) karinės paramos Ukrainai, ketvirtadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkas Charles'is Michelis. 

Po šio įsipareigojimo ES karinė parama Ukrainai nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo invaziją, iš viso siekia 1,5 mlrd. eurų, pranešė jis tviteryje.

Bendrovė „Microsoft“ pasinaudojo JAV teismo nurodymu ir išjungė septynis interneto domenus, kuriuos su Rusijos žvalgyba susijusi įsilaužėlių grupė naudojo bandydama įsiskverbti į Ukrainos žiniasklaidos organizacijas ir taip tikriausiai siekė paremti Rusijos karą, ketvirtadienį pranešė „Microsoft“, skelbia CNN.

Pasak „Microsoft“, įsilaužėlių grupė, kuri JAV geriausiai žinoma dėl įsilaužimo į Demokratų nacionalinį komitetą per 2016 m. rinkimus, tikriausiai bandė pasinaudoti kibernetiniais įsilaužimais, kad „suteiktų taktinę paramą fizinei invazijai ir išviliotų slaptą informaciją“.  
Iš karto nebuvo aišku, kiek sėkmingi buvo bandymai įsilaužti. Daugiau „Microsoft“ atsisakė komentuoti.

Tai jau antras kartas šią savaitę, kai galinga JAV korporacija ar vyriausybinė agentūra atskleidė, kad pasinaudojo teismo nutartimi, siekdama nukreipti įsilaužėlius, kaltinamus darbu Rusijos karinės žvalgybos valdybai GRU.

123RF.com nuotr./„Microsoft“

Trečiadienį Teisingumo departamentas atskleidė, kad pasinaudojo teismo nutartimi, siekdamas išardyti tūkstančių įsilaužusių kompiuterių tinklą, kurį kontroliavo kita su GRU susijusi įsilaužėlių grupė ir kuris galėjo būti panaudotas kibernetinei atakai. 

Užkrėstų kompiuterių tinklas, vadinamas botnetu, „kėlė grėsmę JAV įmonėms, ypač toms, kurios buvo užkrėstos, ir, atsižvelgiant į dabartinę grėsmių aplinką, reikėjo imtis veiksmų“, žurnalistams sakė Teisingumo departamento pareigūnas.

JAV skyrė Ukrainai daugiau kaip 12 000 prieštankinių sistemų, 1 400 priešlėktuvinių sistemų ir šimtus savižudžių bepiločių lėktuvų, ketvirtadienio vakarą pareiškime paskelbė Joe Bideno administracija, skelbia CNN.

Ši informacija atnaujinta po to, kai antradienį JAV patvirtino dar 100 mln. dolerių ginkluotei Ukrainai, paimtai iš JAV atsargų, todėl bendra JAV parama Ukrainai nuo Rusijos invazijos pradžios siekia maždaug 1,7 mlrd. dolerių.

Į šią sumą įeina 300 mln. dolerių, patvirtintų praėjusį penktadienį pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą, pagal kurią iš gynybos rangovų bus nupirkta naujų ginklų, kurie bus išsiųsti Ukrainai.

Į Ukrainai skirtų ginklų sąrašą įtraukti šie ginklai:

• Daugiau nei 1 400 priešlėktuvinių sistemų „Stinger“;
• Daugiau kaip 5 000 prieštankinių sistemų „Javelin“;
• Daugiau kaip 7 000 kitų prieštankinių sistemų;
• Šimtai taktinių bepiločių orlaivių sistemų „Switchblade“;
• Daugiau kaip 50 000 000 šovinių;
• 45 000 neperšaunamų liemenių ir šalmų komplektų;
• Lazeriu valdomos raketų sistemos;
• Bepilotės orlaivių sistemos „Puma“;
• Naktinio matymo prietaisai, termovizorinės sistemos ir optika;
• Komercinės palydovinių vaizdų paslaugos.

Tai nereiškia, kad visi ginklai jau atvyko į Ukrainą, tai yra atnaujinta informacija apie tai, ką JAV siuntė anksčiau ir ką pažadėjo siųsti ateityje.

Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentui V.Zelenskiui paprašius, Australija išsiuntė pirmuosius tris iš 20 šarvuotų karinių sunkvežimių, kuriuos ji dovanoja Ukrainai.

Stipriai sutvirtintos „Bushmaster“ transporto priemonės bus naudojamos kariams ir civiliams karo zonoje vežti – jos nebus naudojamos puolamosioms atakoms.

Praėjusią savaitę V.Zelenskis perdavė vaizdo kreipimąsi Australijos parlamentui – 20-ajai šaliai, į kurią jis kreipėsi, – dėkodamas šiai šaliai už iki šiol teiktą tvirtą paramą.

Australija skyrė daugiau kaip 190 mln. Australijos dolerių (130 mln. eurų) karinės ir humanitarinės pagalbos ir įvedė keletą sankcijų Rusijos asmenims ir naftos importui.

„Pone Prezidente, Australijos žmonės palaiko Ukrainą jūsų kovoje už išlikimą“, – praėjusią savaitę atsakydamas V.Zelenskiui sakė ministras pirmininkas Scottas Morrisonas.

Australijos vadovas ne kartą yra pareiškęs, kad liberalios demokratijos šalys turi susivienyti, kad apgintų laisvę ir „teisę gyventi be prievartos, bauginimų ir brutalaus jėgos kumščio“.

JAV Iždo departamentas oficialiai įtraukė į juodąjį sąrašą dvi Rusijos valstybines įmones – deimantų kasėją „Alrosą“ ir laivų statytoją „United Shipbuilding Corp“ – ir uždraudė joms naudotis JAV finansų sistema.

„Šiomis sankcijomis Iždo departamentas atriboja papildomus paramos ir pajamų šaltinius, iš kurių Rusijos Federacijos vyriausybė gali vykdyti neišprovokuotą karą prieš Ukrainą“, – sakoma JAV pareigūnų pranešime spaudai.

JAV pareiškime teigiama, kad „Alrosa“ yra didžiausia pasaulyje deimantų gavybos bendrovė, kuriai tenka 28 proc. pasaulinės deimantų gavybos, ir priduriama, kad 2021 m. „Alrosa“ gavo daugiau kaip 4,2 mlrd. dolerių pajamų.

Korporacija „United Shipbuilding Corp“ yra „atsakinga už beveik visų Rusijos karo laivų statybą“, priduriama JAV pareiškime.

Ukrainos regioninės valdžios duomenimis, keturi civiliai žuvo bandydami pabėgti valtimi iš okupuoto Chersono regiono, skelbia BBC.

Laivas plaukė iš Pervomaivkos kaimo, kai buvo užpultas maždaug už 70 m nuo kranto.

Pasak pareigūno, Kryvyj Riho miesto valdžios nario, valtyje buvo 14 žmonių.

Du vyrai ir viena moteris žuvo iš karto, o 13 metų vaikas mirė vėliau. Septyni žmonės buvo paguldyti į ligoninę, o du dingo be žinios, sakė pareigūnas. Neaišku, ar 14-asis valtyje buvęs asmuo buvo sužeistas, dingęs be žinios, ar nenukentėjo.

Chersoną, pietinį uostamiestį netoli Krymo, Rusija užėmė aštuntą invazijos dieną.

„Financial Times“ praneša, kad aliuminio gamintoja „Rusal“ tapo pirmąja Rusijos bendrove, paraginusia atlikti įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimą.

Ukraina teigia, kad Bučoje rusai nužudė daugiau kaip 300 civilių gyventojų, nors Maskva neigia, kad yra su tuo susijusi.

Skirtingai nei daugeliui kitų Rusijos bendrovių, „Rusal“ nėra sankcijų taikinys, nors jos milijardierius įkūrėjas Olegas Deripaska yra sankcijų taikinys.

Karas Ukrainoje ir atsakomieji veiksmai prieš jį taip pat pakenkė „Rusal“ tiekimo grandinėms.

Trečiadienį paskelbtame pareiškime ji rašė, kad ją sukrėtė pastarosiomis dienomis iš Bučos miesto gauti pranešimai.

„Pritariame objektyviam ir nešališkam šio nusikaltimo tyrimui ir raginame griežtai nubausti kaltininkus. Kad ir kaip sunkiai tai atrodytų vykstančio informacinio karo kontekste“, – teigė ji.

Bendrovė taip pat paragino „kuo greičiau taikiai išspręsti šį konfliktą, išsaugoti neįkainojamas žmonių gyvybes ir grįžti į normalią padėtį“.

JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė pareiškimą, kuriame „sveikina“ JT balsavimą dėl Rusijos pašalinimo iš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos.

„Tai reikšmingas tarptautinės bendruomenės žingsnis, dar kartą parodantis, kaip Putino karas pavertė Rusiją tarptautiniu pariju“, – sakė J.Bidenas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas Lenkijoje

Jis sakė, kad JAV vadovavo siekiui pašalinti Rusiją, nustačiusios, kad ji „šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėja žmogaus teises“.

Jis pridūrė: „Vaizdai, kuriuos matome iš Bučos ir kitų Ukrainos vietovių, kai Rusijos kariai atsitraukia, yra siaubingi.

Ženklai, rodantys, kad žmonės prievartaujami, kankinami, jiems vykdomos egzekucijos, o kai kuriais atvejais jų kūnai išniekinami, yra mūsų bendro žmogiškumo pasipiktinimas.“

Borodiankoje situacija yra „daug baisesnė“ už tai, kas jau buvo aptikta netoliese esančioje Bučoje, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame kreipimesi į tautą feisbuke, rašo BBC.

„Jie pradėjo tvarkyti griuvėsius Borodiankoje“, – sakė V.Zelenskis savo komentare iš Kyjivo.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Ten daug baisiau. Ten yra dar daugiau rusų okupantų aukų“.

VIDEO: V.Zelenskis: Borodiankoje vaizdas gerokai baisesnis negu Bučoje

V.Zelenskis: Borodiankoje vaizdas gerokai baisesnis negu Bučoje

Reuters

Abu miestai yra Kyjivo priemiesčiai ir juose vyko įnirtingos kovos mūšyje dėl sostinės.