15min be reklamos
2022 10 06, 10:33

Rusijos karo akivaizdoje susitinka Europos politinės bendrijos lyderiai

Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir Turkijos vadovai ketvirtadienį kartu su Europos Sąjungos vadovais dalyvauja Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime, kurio tikslas – suvienyti žemyną Rusijos agresijos akivaizdoje.
Emanuelis Macronas ir Olafas Scholzas
Emanuelis Macronas ir Olafas Scholzas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanymu Prahoje vykstantį susitikimą Briuselis apibūdino kaip „politinio koordinavimo platformą“ 44 skirtingoms dalyvaujančioms šalims.

Tačiau tarp kai kurių dalyvių yra didelių nesutarimų ir net atvirų konfliktų, be to, kai kurie skeptiškai vertina tai, kad šis vienos dienos renginys taps tik proga nusifotografuoti.

Istorinėje Prahos pilyje taip pat susitiks Albanijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Bosnijos ir Hercegovinos, Islandijos, Juodkalnijos, Kosovo, Lichtenšteino, Moldovos, Norvegijos, Sakartvelo, Serbijos, Šiaurės Makedonijos ir Šveicarijos vadovai.

Rusijos, kuri nėra pakviesta į susitikimą, šešėlis tvyros virš šio susitikimo, diskusijose daugiausia dėmesio skiriant ekonominėms ir saugumo pasekmėms, kilusioms dėl Maskvos karo prieš provakarietišką kaimynę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, šiuo metu prižiūrintis kontrpuolimą prieš rusų pajėgas, prisijungs vaizdo ryšiu iš Kyjivo. Susitikime jį pavaduos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

„Europa susiduria su didžiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ir mes su ja susidūrėme kartu, vieningai ir ryžtingai“, – ketina pasakyti kitiems lyderiams JK ministrė pirmininkė Liz Truss.

„Turime ir toliau būti tvirti – užtikrinti, kad Ukraina laimėtų šį karą, bet taip pat spręsti strateginius iššūkius, kuriuos jis sukėlė“, – ketina pabrėžti ji.

Nepaisant tokių kalbų, manoma, kad aukščiausiojo lygio susitikime nebus pasiekta daug konkrečių rezultatų.

Prancūzija pareiškė, kad tikisi apibrėžti lyderių bendradarbiavimo galimybes, apsaugant ypatingos svarbos Europos infrastruktūrą, pavyzdžiui, vamzdynus, kibernetinį saugumą ir energijos tiekimą.

ES pareigūnai tikisi susitarti, kad po šešių mėnesių bendrija vienoje iš blokui nepriklausančių šalių surengs tolesnį susitikimą, JK ir Moldovai pasisiūlius tapti jo šeimininkėmis.

Nors kyla rimtų klausimų dėl šios iniciatyvos naudos, vadovams vedant dvišales derybas bus daug dirbama kuluaruose.

„Neabejotinai įvyks keletas sunkių, tiesioginių kaktomušų, – sakė vienas iš organizatorių.

Armėnijos ir Azerbaidžano susitikimas

Susitikime įveikta bent jau pirmoji kliūtis, įtikinus pagrindines ES nepriklausančias Europos valstybes jame pasirodyti.

Britų ministrė pirmininkė L.Truss, nuožmi „Brexito“ šalininkė, atvyks į vieną iš savo pirmųjų svarbių kelionių į užsienį po to, kai pradėjo eiti pareigas.

Londonas nuogąstavo, kad renginyje pernelyg dominuos vadinamasis „ES klubas“, ir, kaip pranešama, norėjo pakeisti pavadinimą iš „bendrijos“ į „forumą“.

Galbūt L.Truss tikisi atsikvėpti nuo savo bėdų namuose po to, kai sukėlė sumaištį JK ekonomikoje. Tačiau ji gali susidurti su kebliais ES kolegų veiksmais dėl JK pastangų iš naujo derėtis dėl Šiaurės Airijos prekybos susitarimo po „Brexito“.

Jos biuras pranešė, kad ji susitiks su Prancūzijos ir Nyderlandų vadovais dėl nelegalios migracijos klausimo.

Turkijos vadovo Recepo Tayyipo Erdogano dalyvavimas taip pat kai kuriems yra skaudi tema.

ES narės Graikija ir Kipras jau seniai nesutaria su Ankara, o nenuspėjamas Turkijos lyderis šiuo metu kelia galvos skausmą Švedijai ir Suomijai, vilkindamas jų siekius įstoti į NATO.

Dar daugiau įtampos gali sukelti Armėnijos ir Azerbaidžano, kurių kariuomenės tęsia kruvinus susirėmimus palei jų ginčijamą sieną, lyderių dalyvavimas.

Armėnijos ministras pirmininkas sakė, kad Prahoje susitiks su Azerbaidžano prezidentu kartu su E.Macronu ir ES vadovu Charles'iu Micheliu.

Galima tikėtis, kad į ES siekiančios įstoti Ukraina, Sakartvelas, Moldova ir Vakarų Balkanų šalys atviriau sieks šio renginio sėkmės.

Tačiau šios valstybės taip pat saugosi, kad šis formatas netaptų paguodos prizu, kuriame ES galėtų nuslopinti jų ambicijas dėl narystės.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min