Rusijos milijardieriai griebėsi sukto plano: ką daro su kalnais dolerių

Rusijos centrinio banko duomenimis, liepą 43 pagrindinių eksportuojančių bendrovių grupė sumažino valiutos pardavimus biržoje iki minimumo per 4 stebėjimų metus – 2,2 mlrd. JAV dolerių.

Sumažėjo 4 kartus

Palyginti su birželiu, eksportinės valiutos, parduotos rinkoje už rublius, apimtis sumažėjo 3,5 karto, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu – beveik keturis kartus, o palyginti su prieš dvejus metus buvusiu lygiu – 6-7 kartus. Pavyzdžiui, 2024 m. pirmąjį pusmetį eksportuotojai parduodavo iki 12-14 mlrd. dolerių per mėnesį.

„Atsirado esminis atotrūkis tarp eksporto pajamų apimties ir tų apimčių, kurios šiuo metu realiai patenka į vidaus rinką“, – konstatuoja pagrindinis „Finam“ analitikas Aleksandras Potavinas.

Valiuta kažkur dingsta, nors pačios eksporto pajamos auga – 15 proc. arba 30 mlrd. JAV dolerių per pirmąjį pusmetį, Rusijos centrinio banko duomenimis. Rusijos naftos – pagrindinio eksportinės valiutos šaltinio – kaina liepą sumažėjo tik 7 proc., nuo 63,52 iki 59,02 dolerio už barelį. O valiutos pardavimai sumažėjo 71 proc.

Milijardieriai slepia valiutą, bijodami turto nacionalizavimo

„Stipraus rublio kurso laikotarpiu eksportuotojams buvo leista sulaikyti valiutą užsienyje“, – primena A.Potavinas. Dar praėjusių metų rugpjūtį Rusijos vyriausybė de facto panaikino privalomojo eksporto pajamų pardavimo normatyvą, kuris buvo įvestas 2023 m. rudenį, rublio kursui nukritus iki 100 už dolerį.

Iš pradžių reikėjo į Rusijos bankų sąskaitas pervesti 80 proc. pajamų valiuta ir parduoti 90 proc. šių lėšų. Vėliau normatyvas buvo sumažintas nuo 80 proc. iki 60 proc., paskui iki 40 proc., o prieš metus – iki nulio.

Dabar „eksportuotojai parduoda valiutą minimaliais kiekiais, nepaisant aukštų naftos kainų“, konstatuoja A.Potavinas.

Stambusis verslas siekia paslėpti pinigus taip, kad jų nematytų Rusijos reguliuotojai, bijodamas galimo turto nacionalizavimo, „The Washington Post“ (WP) pasakojo su Rusijos „elitu“ artimai susiję šaltiniai. Per pastaruosius metus Rusijos generalinė prokuratūra konfiskavo iš savininkų valstybės naudai įmonių, gamyklų ir uostų už 51 mlrd. dolerių. Ir tai dar ne riba, dienraščiui sakė vieno iš Rusijos milijardierių partneris: „Jei vyriausybei prireiks pinigų, Putinas tiesiog atims turtą“.

Be to, jaučiama, kad „politinė valdžia tampa ne tokia stabili“, kokia buvo, o tai „toks laikas, kai geriau nebūti matomam“, sakė kitas WP šaltinis.