„Kol kas sukurti universalią piliulę nuo senatvės bus gana sunku. Pirmiausia ji, ko gero, turėtų apimti imuninės sistemos reguliavimo klausimus. Ir ši ilgaamžiškumo kryptis dabar aktyviai finansuojama mūsų šalyje ir užsienyje, nes vidutinės gyvenimo trukmės ir, svarbiausia, sveiko gyvenimo ilgėjimas yra toks, apskritai, esminis žmonijos reikalas“, – interviu televizijai „Rossija-24“ aiškino ministras.
Pasak M.Muraškos, Rusijos specialistai jau padarė pažangą savo pastangose ilginant gyvenimo trukmę. Ministras nepateikė detalių, tik pridūrė, kad ilgam gyvenimui turi įtakos veiksnių visuma, įskaitant autoimunines ligas, diabetą ir kitas ligas.
Lapkričio pabaigoje „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas teigė, kad žmonės „maždaug iki 2032 m.“ turės galimybę atsiduoti amžinajam gyvenimui. Bankininkas tai pareiškė per diskusiją su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu konferencijoje „Kelionė į dirbtinio intelekto pasaulį“.
Tokią prognozę G.Grefas išsakė perpasakodamas amerikiečių futurologo Raymondo Kurzweilo įžvalgas apie sąlyginį „nemirtingumo eliksyrą“.
Rusijos vadovas tuomet pritarė G.Grefo iškeltai temai, sakydamas, kad vidutinė gyvenimo trukmė Rusijoje gali pailgėti iki 150 metų.
2024 m. rugsėjį leidinys „The Times“ rašė, kad V.Putinas, „apsėstas amžino gyvenimo idėjos“, nurodė šalies mokslininkams sukurti vaistus nuo senėjimo.
Pasak straipsnio, Sveikatos apsaugos ministerija pareikalavo, kad mokslo institutai pateiktų ataskaitą apie savo darbus, susijusius su metodais, kaip kovoti su ląstelių senėjimu, pažinimo sutrikimais, osteoporoze ir imuninės sistemos stiprinimu.
Gruodžio mėnesi RBK pranešė, kad keli dideli mokslo centrai pradėjo ieškoti būdų, kaip sulėtinti senėjimą ir išmatuoti žmogaus ir jo vidaus organų biologinį amžių.
