Praėjusių metų spalį pasaulį apskriejo baisi žinia – Rusijos nelaisvėje mirė Ukrainos žurnalistė. Viktorija Roščyna, kuriai žūties mėnesį būtų sukakę 28-eri, dingo 2023 metų rugpjūtį, išvykusi į komandiruotę į Rusijos užimtą Rytų Ukrainą.
Ukrainos žurnalistų sąjungos teigimu, ji buvo dingusi iki praėjusių metų balandžio, kai jos tėvas gavo Maskvos gynybos ministerijos laišką, kuriame buvo sakoma, kad ji yra sulaikyta Rusijoje. Jos sulaikymo aplinkybės nebuvo viešinamos.
Praėjusių metų spalį Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas pranešė, kad iš Rusijos pusės gavo patvirtinimą apie V.Roščynos mirtį. Neoficialiais duomenimis, žurnalistė mirė dėl neskelbiamų priežasčių pervežimo iš Taganrogo į Maskvą metu.
Pasklidus žiniai apie jos žūtį, Ukrainos prokurorai pareiškė tirsiantys Rusijos pagrobtos Ukrainos žurnalistės mirtį kaip karo nusikaltimą.
Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad balandžio 24 d. V.Roščynos kūnas atgabentas į Ukrainą. Kaip išsiaiškino „Važnyje istorii“, žurnalistės kūnas buvo perduotas kaip nenustatytos tapatybės vyro kūnas, vykdant mainus dar 2025 m. vasario mėnesį.
Ukrainos generalinio prokuroro biuras skelbia, kad žuvusios Rusijos nelaisvėje žurnalistės kūne buvo rasta daug kankinimo ir žiauraus elgesio požymių.
-
Iš Rusijos pabėgęs karininkas papasakojo apie jų vykdytus ukrainiečių kankinimus
-
Ekspertai: Rusijos ginklai Ukrainoje – kankinimai ir seksualinis smurtas
-
Kankinimai ir psichologinis smurtas: kaip atrodė geriausios sąlygos, kuriomis teko kalėti A.Navalnui?
-
JT ataskaitoje – siaubingas rusų elgesys su ukrainiečių belaisviais: plačiai paplitę kankinimai ir prievartavimai
„Ant mirusios kūno buvo daug kankinimo ir žiauraus elgesio požymių, ypač įbrėžimų ir kraujosruvų įvairiose kūno vietose, lūžęs šonkaulis, kaklo sužalojimas ir galimi elektros srovės pėdsakai ant kojų“, – apie ekspertizės rezultatus žurnalistams kalbėjo Ukrainos generalinės prokuratūros atstovas Jurijus Belousovas.
Be to, šaltinis, artimas V.Roščynos mirties tyrimo aplinkybėms, pranešė, kad kūne trūko kai kurių organų: akių, smegenų ir dalies gerklų. Taip pat buvo sulaužytas poliežuvinis kaulas.
Nepaisant to, kad DNR sutampa, žurnalistės tėvas nemano, kad kūnas apskritai yra jo dukters, ir paprašė atlikti papildomą teismo medicinos ekspertizę.
V. Roščyna, dirbusi laisvai samdoma žurnaliste įvairiose nepriklausomose žiniasklaidos priemonėse, įskaitant „Ukrainska Pravda“ ir „Hromadske“, dingo be žinios 2023-iaisiais, būdama 27-erių, išvykusi į komandiruotę į Rusijos užimtą Rytų Ukrainą, kur tyrė įtarimus kankinimų kalėjimus.
2022 m. už reportažus iš Rytų Ukrainos ji buvo apdovanota Tarptautinio moterų žiniasklaidos fondo apdovanojimu „Už drąsa žurnalistikoje“.
Ukrainos žurnalistai retai vyksta į Rusijos okupuotas teritorijas dėl didelės rizikos. V.Roščyna yra pirmoji Rusijos nelaisvėje mirusi ukrainiečių žurnalistė.
Opi problema
Ukraina paragino tarptautinę bendruomenę sureaguoti į tyrimą.
„Rusijos pagrobtų ir laikomų civilių įkaitų klausimas reikalauja didesnio tarptautinės bendruomenės dėmesio ir neatidėliotino bei ryžtingo atsako“, – teigė užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychas.
Pasak NVO ir žiniasklaidos pranešimų, Rusija nelaisvėje laiko tūkstančius Ukrainos civilių tiek savo teritorijoje, tiek laikinai okupuotose teritorijose, kur daugelis jų yra kankinami ir jiems neperduodama jiems skirta korespondencija.
