-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Rusijos opozicija išėjo į gatves: tai buvo esminė režimo kritikų klaida

Į gatves išėjusi Rusijos opozicija nesuvokia, kad žmonės reikalauja kuo paprastesnių ir greitesnių atsakymų tokiu metu, kai lengvai išspręsti problemas nėra įmanoma, „The Moscow Times“ rašo politologas Glebas Pavlovskis, siūlantis Vladimiro Putino režimo kritikams geriau bandyti sugrįžti į sistemą ir ją keisti iš vidaus.
Protestas Rusijoje
Protestas Rusijoje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Pastaruoju metu Rusijoje tapo įprasta tuo pat metu ir gerbti nesisteminę opoziciją, ir ją niekinti dėl negebėjimo susivienyti, rietenų dėl menkniekių ir moralizuojančios retorikos.

Kaip ir sovietų disidentų eroje, matome visagalį valstybės aparatą ir smulkią saujelę bejėgių oponentų. Šalia – nemažai tokių žmonių, kurie prijaučia opozicinėms idėjoms, bet negali prisijungti prie režimo oponentų.

Liberalai jautė žemę po kojomis

Vadinamieji Rusijos liberalai miglotai svaičioja apie praeitį ir vis primena pamirštas Kremliaus paslaptis – jiems nelabai svarbu, kad niekas nesidomi tokiomis intrigomis.

Šie didingi, pavargę žmonės, kurie per spaudos konferencijas atrodo apsnūdę, kuria keistą įspūdį. Akivaizdu, kad kažkada jie buvo svarbūs. Tačiau kas jie buvo?

RIA Novosti/Politologas Glebas Pavlovskis
RIA Novosti/Politologas Glebas Pavlovskis

Šiandieninis Rusijos politinio teatro žiūrovas nėra pernelyg susidomėjęs detalėmis ir neturi noro kapstytis kažkieno praeityje.

Liberalios Rusijos partijos buvo tvirtai įleidusios šaknis visuomenėje, parlamente ir valdžioje.

Kalbant apie nesisteminę opoziciją, diskusija paprastai apsiriboja protestais gatvėse, vaizdo įrašais, demaskuojančiais korumpuotus pareigūnus, ir skundais apie lyderius, atsisakančius trauktis iš postų. Tačiau taip buvo ne visada.

Pasižiūrėję 15 metų atgal matome, kad Vladimiras Putinas, žinoma, ir tada buvo prezidentas, bet viskas atrodė kitaip.

Liberalios partijos buvo tvirtai įleidusios šaknis visuomenėje, parlamente ir valdžioje. Pilietinės visuomenės interesai buvo aptariami Valstybės Dūmos debatuose, kuriuos stebėjo visa šalis. Esminis posūkis įvyko 2003–2004 metais.

Po parlamento rinkimų 2003 metais liberali opozicija pirmą kartą buvo išstumta iš parlamento, nors ir turėjo tinkamas sąlygas kuo puikiausiai kovoti toliau.

Juk liberalai dominavo spaudoje, absoliučiai šeimininkavo internete, o per valstybinę televiziją dažnai buvo galima pamatyti tokias opozicijos figūras, kaip Grigorijų Javlinskį ar Borisą Nemcovą. Rusijos nevyriausybinės organizacijos (NVO) vaidino svarbų vaidmenį kuriant įstatymus.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Grigorijus Javlinskis
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Grigorijus Javlinskis

Nepaisant Kremliaus autoritarizmo, Rusijos liberalai turėjo galimybę sukurti sėkmę artėjančiuose rinkimuose garantuosiančią veiksmų programą ir atkurti frakciją Dūmoje. Tačiau tai neįvyko. Kodėl?

„Nesisteminės opozicijos“ sąvoka yra randas

Prireikė vos vieno protesto naujosios Rusijos opozicijai pražudyti. Tai buvo Ukrainos „oranžinė revoliucija“ 2004-aisiais.

Žiūrėdami į ukrainiečius, kurie susirinko Kijevo Nepriklausomybės aikštėje ir privertė Ukrainos prezidentą Leonidą Kučmą paskelbti pakartotinius rinkimus, Rusijos opozicionieriai pamanė, kad mato sau tinkantį pavyzdį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oranžinė revoliucija
AFP/„Scanpix“ nuotr./Oranžinė revoliucija

Liberaliosios Maskvos lyderiai nuvyko į Kijevą ir, apsisiautę oranžinėmis skaromis, pajuto euforiją. Juk atrodė, kad atsirado būdas, kaip kovoti su V.Putinu – masiniai protestai gatvėse!

Taip gimė utopinė „milijono gatvėse“ idėja – jėga, nuvilnysianti iki Kremliaus. Gatvės tapo opozicijos idėjų valdomis, tačiau be to, ko reikėjo opozicijos sėkmei.

G.Pavlovskis: „Tai, kas Rusijoje vadinama „nesistemine opozicija“, iš tiesų yra parlamentinės opozicijos fragmentas su 15 metų patirtimi gatvėse.“

Kijeve revoliucijos logistiką palengvino valstybė, o protestams gatvėse vadovavo opozicijos deputatai iš Ukrainos Aukščiausiosios Rados. Visgi Rusijoje šios sąlygos neegzistavo.

Mūsų galvose priežastis ir pasekmė apsikeitė vietomis. Pažvelgę į praeities liberalizavimo revoliucijas, matome minias ir vėliavas aikštėse. Tačiau minios pasipylė į gatves dėl valdymo pokyčių, kurie jau buvo įvykę, taigi nebuvo jų priežastis.

Masines perestroikos eros demonstracijas organizavo demokratiška valdžia, neprarasdama sovietinio parlamento ar Maskvos savivaldos kontrolės.

Tai, kas Rusijoje vadinama „nesistemine opozicija“, iš tiesų yra parlamentinės opozicijos fragmentas su 15 metų patirtimi gatvėse. Pati „nesisteminės opozicijos“ sąvoka yra randas, likęs nuo laikų, kai nesisteminė opozicija buvo sistemos dalis.

Tai yra būtent tai, kuo liberalai kadaise vadino nacionalistus-bolševikus, nacionalistus, judėjimą „Antifa“ ir kitus gatvės politikos nevykėlius. „Nesisteminis“ reiškė ištremtas, atskirtas nuo sistemos kaip kliūtis, sistemos gedimas ar defektas.

Gatvė atmeta derybas ir kompromisus

Iki 2005 metų liberali Rusija turėjo galingą darbo parlamente, vyriausybėje ir partijoje infrastruktūrą. Tačiau gatvėse iš to nebuvo jokios naudos. Išeidami į gatves šie liberalūs reformistai ir vidutiniškai progresyvūs modernistai prarado savo politines pozicijas.

Visa per 15 metų sukaupta patirtis tapo nebereikalinga. Liberalios NVO negalėjo nieko išlošti iš dalyvavimo disidentų eisenose ir neteko progresyvios teisėkūros vėliavnešių pozicijos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Ekspertai iš opozicinių tyrimų centrų ėmė ieškotis kitų darbų ir nusėdo Kremlių palaikančiose įstaigose. Ilgos demokratiškos kovos siekiant patekti į parlamentą normos buvo atmestos utopinio sukilimo gatvėse vardan, rašo G.Pavlovskis.

Maskvos gatvės ištuštėjo ir atrodė, kad net nereikšmingos jėgos galėtų užpildyti vakuumą.

Protestai gatvėse niekuo nepanašūs į opozicijos ir parlamento debatus. Protestuotojai atmeta nuosaikias rezoliucijas, paremtas kompromisais.

Prezidentu dirbant Dmitrijui Medvedevui, paskutinieji įtakingesni liberalai, atsidūrę sistemos viduje, bandė pristatyti „medvedevišką alternatyvą“. Tačiau ji be paramos iš Dūmos buvo neįsivaizduojama.

Gatvės mito triumfas ir jo bejėgiškumo viršūnė buvo 2011 metais vykęs protestas Bolotnajos aikštėje.

Šis spontaniškas protestų protrūkis, apgaubtas apgaulingais prietarais apie liberalią utopinę gatvės politiką, prasidėjo tuo metu, kai Rusijos ekonomika vis dar buvo gana geros būklės. Per kelias savaites protestuotojų staigiai padaugėjo – nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst.

„Scanpix“ nuotr./Protestas Maskvos Bolotnajos aikštėje
„Scanpix“ nuotr./Protestas Maskvos Bolotnajos aikštėje

Federalinių valdžios institucijų baimė susidūrus su kažkuo nesuprantamo net atvėrė opozicijai duris į valstybinę televiziją – visai savaitei.

Bet tada viskas per akimirksnį sugriuvo: 2012 metų „Milijonų maršas“, organizuotas opozicijos ir vykęs Maskvoje prieš V.Putino inauguraciją, sulaukė mažiau nei 20 tūkst. dalyvių.

Tai parodo, kad įsivėlę į gatvės politiką, Rusijos liberalai neteko visko. Protestai gatvėse niekuo nepanašūs į opozicijos ir parlamento debatus. Protestuotojai atmeta nuosaikias rezoliucijas, paremtas kompromisais.

Reikia naujo politinio modelio

Puikus pavyzdys yra kruvinas 2014 metų vasaris Kijeve, kai protestuotojai atmetė kompromisą, pasiektą tarpininkaujant Vakarams. Visa Europa pamena, kas nutiko netrukus po to.

Nesunku įsivaizduoti Rusijos opozicijos pergalę. Tačiau beveik neįmanoma jos įsivaizduoti kaip parlamentinės jėgos, nustatyta tvarka ruošiančios naujus įstatymus ir dalyvaujančios debatuose.

„Sputnik“ nuotr./Protestas prieš valdančiąją partiją „Vieningoji Rusija“ dėl pensijų reformos
„Sputnik“ nuotr./Protestas prieš valdančiąją partiją „Vieningoji Rusija“ dėl pensijų reformos

Demonstrantai nori tvirto apsisprendimo: čia vietos debatams nėra. Protestai gatvėse rodo paprastų sprendimų poreikį tokiu metu, kai jau nebėra lengvų sprendimų.

Protestuotojai nuolatos skanduoja „Čia įtakingiausi esame mes“ ir „Sukčiai ir vagys“, tačiau tai seni nacionalistų-bolševikų šūkiai, dažnai painiojami su V.Putino režimą palaikančiomis demonstracijomis.

G.Pavlovskis: „Valstybei reikia opozicinio mechanizmo, orientuoto į pokyčius įstatymais ir žinančio ne tik tai, kur pastatyti sceną prieš mitingą ir kaip užsakyti garso įrangą. Metas Rusijos herojams užaugti ir iš gatvių sugrįžti į sisteminę politiką.“

Gatvės politika, kuri yra skirta minioms, nubloškia šalin aktualiausius klausimus. Mobilizacija, su visais kartu einančiais rūpesčiais, reikalavimais ir sąlygomis, tapo Rusijos liberalų aukso veršiu.

Mobilizacijai reikalinga paprastiems žmonėms suprantama retorika: iš tiesų atrodo, kad opoziciją apsėdo fantazijos apie iškalbingumo stebuklus. Mobilizacijai apmąstymai nereikalingi – populiarumą užsiauginti norintys liberalai kaip įmanydami stengiasi išvengti rimtų diskusijų, kurios atbaidytų paprastą žmogų.

Visgi ironiška yra tai, kad ir pats V.Putino režimas yra gudrus, vienas galingiausių pasaulyje mobilizacijos mechanizmų.

Neturėtume per daug griežtai teisti žmonių už tai, kad jie pasiduoda gatvės politikos vilionėms ir pernelyg į ją įsijaučia. Protestai vis dar svarbūs, nes žymi savotišką pradžią, daugeliu atvejų – politinio gyvenimo patirtį.

Opozicijos gatvių nuotykiai buvo svaiginantys, kai Rusija ir visas likęs pasaulis buvo stabilūs. Tačiau putinizmas stabilumo jau netekęs ir yra pereinamojoje stadijoje. Valstybei reikia krypties, naujo politikos modelio, nenutolusio nuo gatvių, bet drauge gebančio kurti sėkmingus ateities planus.

Valstybei reikia opozicinio mechanizmo, orientuoto į pokyčius įstatymais ir žinančio ne tik tai, kur pastatyti sceną prieš mitingą ir kaip užsakyti garso įrangą. Metas Rusijos herojams užaugti ir iš gatvių sugrįžti į sisteminę politiką.

Vertė Vaida Kalabuckaitė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius