Vanduo ir šildymas Kyjive žadamas ketvirtadienio rytą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo skubiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, kuris buvo sušauktas dėl masinio Rusijos raketų smūgio Ukrainai. Jis paragino susitikimo dalyvius palaikyti Ukrainos taikos formulę ir pasmerkti Rusijos agresiją. 

Kaip savo kalboje sakė V.Zelenskis, Ukraina siūlo, kad Saugumo Taryba priimtų rezoliuciją, smerkiančią bet kokios formos terorą energetikos srityje.

„Reikia, kad reaguotų visi, kurie remia JT chartiją. Būtina užtikrinti Ukrainos, Europos ir visų nuo šios agresijos pasekmių kenčiančių tautų saugumą“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Pasak V.Zelenskio, Rusija pasauliui siūlo tik terorą, destabilizaciją ir dezinformaciją. Jis pridūrė, kad bet kokia Rusijos formulė nieko kito nesiūlo, ir paragino paremti Ukrainos taikos formulę. 

„Ką dabar gali pasakyti teroristinės valstybės atstovas? Kad nuo jų raketų nekenčia civiliai? Viskas akivaizdu. Viskas pernelyg akivaizdu. Raginu jus imtis konkrečių veiksmų ginant žmogiškumą ir gyvybę! Saugumo Taryba turi aiškiai įvertinti teroristinės valstybės veiksmus pagal JT Chartijos 7 skirsnį“, – pridūrė V.Zelenskis.

Pagal Europos Parlamento pirmininkės Robertos Metsolos ir Florencijos mero bei didžiųjų Europos miestų tinklo „Eurocities“ vadovo Dario Nardellos inicijuotą programą „Vilties generatoriai“, didžiausi Europos miestai padovanos Ukrainai generatorių ir transformatorių.

Programos tikslas – aprūpinti energija svarbiausius Ukrainos objektus (ligonines, mokyklas, vandentiekio stotis, pagalbos centrus, prieglaudas ir t. t.).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Roberta Metsola

„Europos Parlamentas ir ES pademonstravo nepaprastą solidarumą su Ukraina humanitarinėje, karinėje ir finansinėje srityse. Dabar jiems reikia praktinės paramos, kad išgyventų žiemą. Raginu visus Europos miestus, miestelius ir regionus prisijungti prie kampanijos „Vilties generatoriai“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė R.Metsola.

Vanduo ir šildymas Kyjivo namuose turėtų atsirasti ketvirtadienio rytą. Tikimasi, kad elektros energijos tiekimas bus atnaujintas stabilizavus energetikos sistemos darbą.

Apie tai pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, pažymėdama, kad trečiadienį danguje virš sostinės buvo užfiksuota 31 Rusijos raketa, iš kurių 22 numušė gynybos pajėgos.

Dėl Rusijos raketų atakos kai kuriuose Kyjivo rajonuose buvo iš dalies nutrauktas elektros energijos tiekimas, o visa sostinė liko be šilumos ir vandens tiekimo.

Jungtinės Valstijos skirs 400 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai. Pasak JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, pagalbos pakete numatyta perduoti papildomų ginklų, šaudmenų ir priešlėktuvinės gynybos įrangos iš JAV Gynybos departamento atsargų. 

Ukraina gaus:

• papildomos amunicijos zenitinių raketų sistemoms (NASAMS);
• 150 didelio kalibro kulkosvaidžių su termovizoriniais taikikliais, skirtų kovoti su bepiločiais orlaiviais;
• papildomos amunicijos HIMARS artilerijos sistemoms;
• 200 didelio tikslumo 155 mm artilerijos sviedinių;
• priešradarinių raketų (HARM); 
• 150 šarvuotų automobilių „Humvee“; 
• daugiau kaip 100 lengvųjų taktinių transporto priemonių; 
• daugiau kaip 200 generatorių;
• atsarginių dalių 105 mm haubicoms ir kitai technikai.

„Mes ir toliau remsime Ukrainą tiek, kiek reikės, kad ji galėtų toliau gintis ir užimti kuo tvirtesnę poziciją prie derybų stalo, kai ateis laikas“, – sakė valstybės sekretorius.

Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, komentuodamas pranešimą apie naująjį pagalbos paketą, pabrėžė, kad tai „būtent ta jėga, kuri leis mums laimėti karą“. Jis padėkojo Ukrainos sąjungininkams.

„Dar 400 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai iš JAV. JAV prezidentas Joe Bidenas nurodė skirti tokią sumą. Dialoguose su mūsų tarptautiniais partneriais nuolat pabrėžiu, kad geriausias atsakas į priešo terorą yra jėga“, – rašė jis.

Rusijos pajėgoms toliau vykdant smūgius Ukrainos energetikos sistemai, Kremlius trečiadienį pareiškė tikįs savo puolimo Ukrainoje „sėkme“.

„Dėl specialiosios operacijos ateities ir sėkmės nėra jokių abejonių“, – lankydamasis Armėnijoje, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pavartojęs oficialų terminą, kuriuo Maskva apibūdina savo invaziją.

Į Jerevaną trečiadienį atvykusį prezidentą Vladimirą Putiną lydintis D.Peskovas išsamesnės informacijos nepateikė.

Su reporteriais jis kalbėjo tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rengėsi kreiptis į skubų posėdį šaukiančią Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, ir po to, kai Europos Parlamentas Rusiją pripažino „terorizmą remiančia valstybe“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Apie šį simbolinį politinį europarlamentarų žingsnį D.Peskovas nekalbėjo.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova platformoje „Telegram“ kiek anksčiau parašė: „Siūlau pripažinti Europos Parlamentą idiotiškumo rėmėju“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipsis į JT Saugumo Tarybą, kuri šaukia skubų posėdį dėl naujausių Rusijos oro smūgių Ukrainai, dėl kurių sutriko elektros tiekimas ir kaimyninėje Moldovoje, pranešė diplomatai.

Sušaukti skubų posėdį paprašė Ukraina ir jis prasidės Niujorke 21 val. Grinvičo laiku (23 val. Lietuvos laiku).

Į Saugumo Tarybą V.Zelenskis kreipsis vaizdo ryšiu, naujienų agentūrai AFP patvirtino du diplomatai.

Ukrainiečių lyderis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos ambasadoriui prie JT Serhijui Kyslyciai nurodęs paprašyti sušaukti posėdį.

„Civilių žudymas, civilinės infrastruktūros naikinimas yra teroro aktai. Ukraina ir toliau reikalauja ryžtingo tarptautinės bendruomenės atsako į šiuos nusikaltimus“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Laiške Saugumo Tarybos pirmininkui, kuriame prašoma sušaukti posėdį ir su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, S.Kyslycia parašė, kad, trečiadienį surengusi virtinę oro smūgių, Rusija „įvykdė dar vieną teroro aktą prieš Ukrainos civilius gyventojus“.

Rusija trečiadienį vėl smogė jau gerokai apgadintai Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir į įvairius taikinius paleido „apie 70 sparnuotųjų raketų“, visoje šalyje sukėlusi elektros bei vandens tiekimo sutrikimų, pranešė ukrainiečių kariuomenė.

„Iš viso buvo paleista apie 70 sparnuotųjų raketų“, – pranešė kariuomenė socialiniuose tinkluose ir pridūrė, kad šalies priešlėktuvinė gynyba numušė 51-ą iš jų. Pasak kariuomenės, šiai masinei atakai, per kurią žuvo žmonių, Rusija taip pat panaudojo dronų.

Po šių Rusijos smūgių visos trys Ukrainos atominės elektrinės, kurias kontroliuoja Kyjivas, trečiadienį automatiškai atsijungė nuo šalies energetinės sistemos.

Be to, Moldova paskelbė, kad dėl naujų Rusijos smūgių kaimyninės Ukrainos energetikos infrastruktūrai jos teritorijoje vėl smarkiai sutriko elektros tiekimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo trečiadienį Rusijos įvykdytą Ukrainos miestų apšaudymą. Kaip jis pažymėjo vaizdo kreipimesi, į Ukrainos miestus buvo paleistos 67 raketos. 

„Šiandien Europos Parlamentas pripažino Rusiją terorizmą remiančia valstybe. Galiausiai. Ačiū visiems europarlamentarams. O po to Rusija visam pasauliui įrodė, kad visa tai tiesa, paleisdama 67 raketas į mūsų infrastruktūrą, energetiką, paprastus žmones“, – sakė V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Šalies vadovas pareiškė užuojautą ukrainiečiams, kurie per trečiadienio apšaudymą neteko artimųjų.

„Rezultatas tragiškas – daug sužeistųjų, yra žuvusiųjų. Priimkite mano užuojautą visi, kurie netekote artimųjų ir mylimųjų. Kas dėl šviesos ir vandens tiekimo, dirba visi: energetikai, Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, vietos valdžios institucijos. Užduotis aiški. Mes viską atkursime ir viską įveiksime, nes esame nesunaikinama tauta. Ačiū visiems, saugokite save“, – pridūrė jis.

Trečiadienį Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 51 iš 70 priešo sparnuotųjų raketų ir penkis dronus kamikadzes. Tai paskelbė Ukrainos kariuomenės oro pajėgų vadavietės spaudos centras.

„Lapkričio 23 d. teroristinė valstybė iš strateginės aviacijos lėktuvų ir Juodosios jūros laivyno laivų vėl surengė masinį raketinį smūgį prieš svarbiausius Ukrainos infrastruktūros objektus.

Raketos buvo paleistos iš 10 raketas nešančių lėktuvų „Tu-95ms“ iš Rostovo srities Volgodonsko rajono ir Kaspijos jūros, taip pat iš dviejų nedidelių raketinių laivų iš Juodosios jūros“, – skelbiama pranešime.

Karinių oro pajėgų duomenimis, priešas iš viso paleido apie 70 sparnuotųjų raketų Kh-101/Kh-555, „Kalibr“.

Priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 51 raketą.

Be to, šalies pietuose buvo sunaikinti penki „Lancet“ tipo bepiločiai orlaiviai.

Prieš Europos Parlamento interneto svetainę trečiadienį buvo surengta kibernetinė ataka, pranešė pareigūnai.

Svetainė atakuota netrukus po to, kai europarlamentarai priėmė rezoliuciją, kuria Rusiją dėl jos karo Ukrainoje pripažino „terorizmą remiančia valstybe“.

EP atstovas Jaume Duchas Guillot socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad prieš EP svetainę surengta paskirstyto paslaugos trikdymo (DDoS) ataka. Per tokias atakas interneto svetainė išjungiama užtvindant ją užklausomis.

Ukraina su Rusija apsikeitė dar 36 į nelaisvę patekusiais žmonėmis. Į Ukrainą grįžo 35 kariai ir 1 civilis.

Nuotr. iš A.Jermako „Twitter“/Iš nelaisvės grįžę Ukrainos kairiai

„Įvyko dar vienas apsikeitimas kaliniais. Grįžo 36 mūsų žmonės – vienas civilis ir 35 kariškiai. Tarp paleistųjų yra vaikinų, gynusių Mariupolį, buvusių „Azovstal“, taip pat Nacionalinės gvardijos karių, kurie pirmosiomis invazijos dienomis buvo paimti į nelaisvę Černobylio atominėje elektrinėje“, – savo „Telegram“ kanale pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Rusijoje trečiadienį pradėtas teisti opozicijos politikas Ilja Jašinas, jam gresia laisvės atėmimas laikotarpiui iki dešimties metų už prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje pasmerkimą.

39 metų I.Jašino, Maskvos miesto tarybos nario, teismas prasidėjo Rusijai beprecedentėmis priemonėmis slopinant opozicijos balsus. Dauguma Rusijos opozicijos aktyvistų jau yra arba kalėjime, arba pabėgę iš šalies.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos opozicijos politikas Ilja Jašinas

V.Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, I.Jašinas atsisakė išvykti.

Jis yra kalinamo opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkas ir buvo artimas opozicijos politikui Borisui Nemcovui, nužudytam netoli Kremliaus 2015 metais.

Jam gresia įkalinimas iki 10 metų už „melagingos“ informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą pagal naują įstatymą, priimtą Kremliui pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.

I.Jašinas teisiamas dėl balandžio „YouTube“ transliacijos, kai kalbėjo apie „civilių žudymą“ netoli Kyjivo esančioje Bučoje. Rusų kariuomenė kaltinama karo nusikaltimais šiame Ukrainos miestelyje.

Opozicionierius tai pavadino žudynėmis.

Kitas Maskvos miesto tarybos narys, Aleksejus Gorinovas, liepos mėnesį buvo nuteistas septynerius metus kalėti už puolimo Ukrainoje pasmerkimą.

A.Navalnas šiuo metu atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, skirtą grobstymo byloje, daugelio laikomoje politine.

Pradėjusi invaziją į Ukrainą Rusija dar labiau suintensyvino pastangas kitaminčiams nutildyti.

Visos trys Ukrainos atominės elektrinės, kurias kontroliuoja Kyjivas, buvo atjungtos nuo šalies energetinės sistemos, pranešė šių elektrinių operatorė.

Pranešimas pasirodė po naujų Rusijos oro smūgių Ukrainai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Lapkričio 23 d., trečiadienį, popietę Rusijos okupantai surengė didžiulę raketų ataką prieš Ukrainos miestus.

Kaip pranešė Kirovohrado karinės administracijos vadovas Andrijus Rajkovyčius, regione užfiksuoti priešo išpuoliai prieš energetikos objektą.

„Regionas, kaip ir daugelis kitų regionų, yra be elektros. Nepanikuokite! Energetikos komandos pradeda avarinius atstatymo darbus“, – perspėjo jis.

Moldova trečiadienį paskelbė, kad jos teritorijoje vėl smarkiai sutriko elektros tiekimas dėl naujų Rusijos smūgių kaimyninės Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

„Dėl Rusijos [vykdomo] ukrainiečių energetikos sistemos bombardavimo pastarąją valandą daug kur visoje šalyje nutrūko elektros tiekimas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Moldovos vicepremjeras Andrejus Spinu.

Valstybinė elektros tinklų operatorė „Moldelectrica“ stengiasi atkurti elektros tiekimą, pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministras Nicu Popescu tviteryje anglų kalba pranešė, kad elektros tiekimas sutriko sostinėje ir net užsienio reikalų ministerijos pastate.

„Nurodžiau iškviesti Rusijos ambasadorių pasiaiškinti“, – pridūrė jis.

Tarp Ukrainos ir Rumunijos įsispraudusi Moldova didelių elektros tiekimo sutrikimų buvo patyrusi ir anksčiau šį mėnesį ir juos taip pat lėmė Rusijos raketų smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

Ukraina anksčiau tiekė 30 proc. Moldovai reikalingos elektros, o likusius 70 proc. tiekė šiluminė elektrinė Padniestrėje – su Ukraina besiribojančiame separatistiniame Moldovos regione.

Rusijos remiami separatistai šiame regione yra apriboję elektros tiekimą likusiai šalies teritorijai, tačiau įsikišo Rumunija, sutikusi pigiau parduoti elektrą Moldovai.

„Rusija paliko Moldovą tamsoje“, – po naujausių Rusijos smūgių Ukrainai trečiadienį pareiškė Moldovos proeuropietiška prezidentė Maia Sandu.

„Negalime tikėti režimu, kuris mus palieka tamsoje ir šaltyje, kuris sąmoningai žudo žmones“, – parašė ji socialiniame tinkle „Facebook“ ir pažadėjo atkurti energijos tiekimą.

M.Sandu yra įspėjusi, kad jos 2,6 mln. gyventojų turinčiai šaliai šią žiemą gali pritrūkti gamtinių dujų ir elektros energijos.

Per Rusijos smūgius Kyjive žuvo mažiausiai trys žmonės, o dar šeši buvo sužeisti, pranešė miesto pareigūnai.

„Per šią ataką buvo apgadintas dviejų aukštų gyvenamasis pastatas. Trys žmonės žuvo, dar šeši buvo sužeisti“, – per platformą „Telegram“ paskelbė sostinės karinė administracija.

Savo ruožtu Ukrainos meras Vitalijus Klyčko paskelbė, kad keturi žmonės paguldyti į ligoninę.

AP/„Scanpix“ nuotr./Trečiadienio masinė ataka prieš Ukrainą

„Keturi per sprogimus sostinėje sužeisti buvo paguldyti į Kyjivo gydymo įstaigas. Vienam nukentėjusiajam medikai suteikė pagalbą vietoje“, – rašoma „Telegram“ pranešime.

15.55 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Kyjivo srities policijos viršininkas Andrijus Nebitovas paskelbė, kad po Rusijos surengtos atakos srityje yra vienas žuvęs žmogus ir 20 sužeistų, 8 iš jų būklė sunki.

Charkive užgeso šviesos ir sustojo elektrinis transportas, kai kuriose regiono vietose yra problemų su elektra, praneša „KHARKIV Today“.

Lapkričio 23 d., apie 14.30 val., keliose miesto vietose užgeso šviesos.

Charkivo regione buvo įvestas avarinis elektros tiekimo nutraukimas.

Be to, Charkive sustojo metro ir elektrinis transportas, paleisti papildomi autobusai. Yra mobiliojo ryšio trikdžių.

AP/„Scanpix“ nuotr./Trečiadienio masinė ataka prieš Ukrainą

Vietos žurnalistai pažymi, kad Charkivo srityje raketų smūgių nebuvo. Šviesa dingo po to, kai Rusija smogė Kyjivui. 

Lvivas liko be elektros dėl masinės okupantų raketų atakos Ukrainos teritorijoje, paskelbė miesto meras Andrijus Sadovijus.

„Visas miestas be elektros. Laukiame papildomos informacijos iš energetikų. Galimi vandens tiekimo sutrikimai. Likite slėptuvėse“, – rašė jis.

Vėliau meras pranešė, kad mieste nevažiuoja tramvajai ir troleibusai: „Pasibaigus oro pavojaus signalui į kelius išleisime papildomus autobusus“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Apšaudytas Lvivas

Taip pat dėl ​​elektros trūkumo Lvive laikinai sustabdytas šildymo ir vandens tiekimas.

„Pereinama prie dyzelinių generatorių darbo“, – pridūrė Lvivo meras.

Kaip pranešė Lvivo karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis, Lvivo srityje buvo užfiksuoti du raketų smūgiai į elektros pastotę.

Dėl Rusijos apšaudymo trečiadienį, lapkričio 23 d., vandens tiekimas buvo sustabdytas visame Kyjive. Miesto gyventojai prašomi, kai tik įmanoma, apsirūpinti vandens atsargomis. 

Meras Vitalijus Klyčko patvirtino, kad nukentėjo infrastruktūra.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad Kyjivo centre ir šiaurinėje dalyje dingo elektra.

V. Klyčko socialiniuose tinkluose nurodė, kad vandens tiekimas nutrūko „visur Kyjive“. 

Pasak Kyjivo srities gubernatoriaus Oleksijaus Kulebos, šiuo metu be elektros yra likusi visa sritis.

Energetikos įmonė DTEK pranešė, kad po smūgių mieste imtasi „avarinių elektros tiekimo sustabdymų“.

DTEK skelbia, jog inžinieriai „daro visa, kas įmanoma, kad kuo greičiau stabilizuotų padėtį“. 

„Dar keli sprogimai įvairiuose sostinės rajonuose“, – platformoje „Telegram“ rašė V.Klyčko. Jis pridūrė, kad įvykių vietose dirba gelbėjimo tarnybos ir medikai. 

O.Kuleba sakė, kad rusai „smogė gyvenamiesiems pastatams ir svarbiausiems infrastruktūros objektams [Kyjivo] srityje“.

„Išlieka pakartotinio apšaudymo grėsmė. Likite slėptuvėse!“ – įspėjo jis.

Apie nutrauktą vandens tiekimą miestė pranešė ir sostinės administracijos spaudos tarnyba. Pažymima, kad „Kyivvodokanal“ specialistai stengiasi kuo greičiau atkurti vandens tiekimą.

„Specialistai daro viską, kad vanduo sugrįžtų į Kyjivo gyventojų namus. Energetikai taip pat stengiasi atkurti energijos tiekimą sostinėje“, – rašoma pranešime.

Rusų okupantai smogė Vinycios sričiai. Apie tai pranešė Vinycios karinės administracijos vadovas Serhijus Borzovas.

„Vinycios regionas yra apšaudytas – pataikyta į ypatingos svarbos infrastruktūros objektą! Likite slėptuvėse!“, – sakė jis.

Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos vadovas Mykola Lukašukas pranešė, kad regione yra raketų pavojus. Veikia oro gynybos sistema.

Tuo pat metu Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba taip pat perspėjo apie raketų atakų grėsmę regionui.

„Neignoruokite oro pavojaus signalo. Srityje kyla raketų smūgų grėsmė. Likite slėptuvėse ir saugiose vietose“, – sakė D.Kuleba.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka pranešė, kad Kyjivo srityje užfiksuotas smūgis į gyvenamąjį namą. Atitinkamos tarnybos jau teikia pagalbą nukentėjusiems ir stengiasi pašalinti pasekmes.

Poltavos srities visuomenė pranešė apie sprogimų garsus. Tačiau srities karinės administracijos vadovas Dmitrijus Luninas sakė, kad tai buvo oro gynybos rezultatas.

Ukrainos prezidentūros vadovas Andrijus Jermakas pažymėjo, kad Rusija raketas paleido iš karto po to, kai Europos Parlamentas pripažino ją valstybine terorizmo rėmėja.

„Teroristai iš karto patvirtina, kad jie yra teroristai – paleidžia raketas. Naivūs nevykėliai“, – sakė jis.

Lapkričio 23 d. popietę Kyjive nugriaudėjo sprogimai, rusai smogė sostinės infrastruktūros objektui. Apie sprogimų garsus pranešė kelių miesto rajonų gyventojai.

14.14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad nukentėjo vienas iš sostinės infrastruktūros objektų. Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba patvirtino oro gynybos pajėgų darbą srityje.

14.25 val. V.Klyčko pranešė, kad įvairiose sostinės vietose įvyko dar keli sprogimai. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos ir medikai.

Europos Parlamentas trečiadienį pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“ dėl jos karo Ukrainoje ir apkaltino Maskvos pajėgas žiauriais nusikaltimais užpultoje kaimynėje.

EP sprendimas yra simbolinis politinis žingsnis be jokių teisinių pasekmių, tačiau europarlamentarai paragino 27 Europos Sąjungos valstybes nares pasekti šiuo pavyzdžiu.

„Rusijos Federacijos vykdomi tyčiniai išpuoliai ir žiaurūs veiksmai prieš Ukrainos civilius gyventojus, civilinės infrastruktūros naikinimas ir kiti šiurkštūs žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai prilygsta teroro aktams“, – sakoma EP patvirtintoje rezoliucijoje.

EP, kurio sprendimas tikriausiai supykdys Maskvą, paskelbė, kad „pripažįsta Rusiją terorizmą remiančia ir teroristinius veikimo būdus naudojančia valstybe“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Kyjivas ragina tarptautinę bendriją paskelbti Rusiją teroristine valstybe dėl jos invazijos į Ukrainą ir ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikino EP balsavimą Strasbūre.

„Rusija privalo būti izoliuota visais lygiais ir patraukta atsakomybėn, kad užbaigtų savo ilgametę terorizmo politiką Ukrainoje bei visame pasaulyje“, – sakoma jo pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Europos Sąjunga – ne taip kaip Jungtinės Valstijos – neturi teisinių priemonių pripažinti šalis terorizmą remiančiomis valstybėmis.

Vašingtonas kol kas neįtraukė Rusijos į tokių valstybių sąrašą. Jei toks žingsnis būtų žengtas, jis reikštų papildomas sankcijas ir Maskvos pareigūnų neliečiamybės panaikinimą.

EP rezoliucijai pritarė 494 europarlamentarai, o nepritarė 58. Ja Briuselis raginamas sukurti teisinį pagrindą, kad būtų galima žengti tokį žingsnį, ir svarstyti Rusijos pripažinimą terorizmą remiančia valstybe.

Jungtinė Karalystė pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios į Ukrainą siųs užpultai šaliai sraigtasparnių, trečiadienį pranešė britų Gynybos ministerija.

Dešimt ukrainiečių aptarnaujančio personalo ir inžinierių įgulų dalyvavo šešių savaičių trukmės mokymo programoje JK, britams suteikiant „pirmuosius sraigtasparnių pajėgumus Ukrainai“, nurodė ministerija.

Be trijų britų kariuomenės naudotų sraigtasparnių „Sea King“, kurių pirmasis jau pristatytas, Londonas taip pat papildomai skirs 10 tūkst. artilerijos sviedinių.

„Mūsų parama Ukrainai yra nepajudinama. Šie papildomi artilerijos sviediniai padės Ukrainai apsaugoti žemes, pastarosiomis savaitėmis atkovotas iš Rusijos“, – sakė gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

Savaitgalį Ukrainos sostinėje apsilankęs JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas pristatė naują 50 mln. svarų sterlingų (58 mln. eurų) vertės pagalbos gynybai paketą, apimantį 125 priešlėktuvinius ginklus ir įrangą, skirtą kovoti su Irano gamybos rusų dronais.

Britai taip pat tiekia ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms žieminę ekipuotę. 

Pranešimas pasirodė B.Wallace'ui lankantis Norvegijoje, kur jis dalyvavo Šiaurės grupės gynybos ministrų susitikime JK lėktuvnešyje „HMS Queen Elizabeth“.

12 narių turinti Šiaurės grupė yra Jungtinės Karalystės iniciatyva. Ja siekiama skatinti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje Šiaurės Europoje.

Kitos narės yra Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Islandija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija ir Švedija.

Buvęs britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas buvo tvirtas Ukrainos sąjungininkas – jis tris kartus lankėsi Kyjive ir skyrė šiai šaliai karinės technikos, finansavimo bei mokymų išteklių.

Lapkričio 22 d. Ukrainos saugumo tarnyba, vykdydama saugumo priemones Maskvos patriarchato cerkvės patalpose, rado prorusiškos literatūros, milijonus grynųjų pinigų ir „abejotinų“ Rusijos piliečių.

Pirmadienį saugumo tarnyba vykdė kontržvalgybinius veiksmus Kyjivo Pečorų lauroje, taip pat Koreco Šv. Trejybės vienuolyne ir Sarnų – Polesės vyskupijos patalpose Rivnės srityje.

Ukrainos Saugumo tarnybos nuotr./Krata cerkvėje

Pranešama, kad bendradarbiaujant su Nacionalinės policijos ir Nacionalinės gvardijos pareigūnais buvo nuodugniai patikrinta daugiau kaip 350 bažnyčių pastatų ir 850 žmonių.

Daugiau nei 50 žmonių buvo nuodugniai apklausti kontržvalgybos tarnybų, taip pat ir naudojant poligrafą, pranešė SBU. Tarp jų buvo ne tik Ukrainos piliečių, bet ir užsieniečių, įskaitant Rusijos piliečius, kurie buvo apsistoję šiuose objektuose.

Ukrainos Saugumo tarnybos nuotr./Krata cerkvėje

Kai kurie iš jų dokumentų patikrinimo metu pateikė SSRS pasus ir karinius bilietus, neturėjo jokių dokumentų originalų, tik jų kopijas arba turėjo Ukrainos piliečių pasus su klastojimo ar sugadinimo požymiais. Dabar atliekamas išsamus jų patikrinimas, pranešė specialioji tarnyba.

Kyjivo Pečorų lauros teritorijoje taip pat buvo 32 metų Ukrainos pilietis, kuris gali būti susijęs su neteisėta prorusiškos naujienų agentūros „Antvan“ veikla.

Ukrainos Saugumo tarnybos nuotr./Krata cerkvėje

Jis yra to paties pavadinimo Rusijos bendrovės „ANTVAN GROUP“ savininko, Rusijos piliečio A.V.Orlovo, kuriam Ukrainoje priklausė nemažai žemės sklypų ir maitinimo įstaigų, patikėtinis. Šis turtas dabar areštuotas baudžiamojoje byloje.

Be to, vykdant saugumo priemones rasta prorusiška literatūra, naudojama seminarijose ir parapinėse mokyklose, įskaitant „rusų pasaulio“ propagandą. Be to, rasta grynųjų pinigų už daugiau kaip 2 milijonus grivinų, daugiau kaip 100 tūkstančių JAV dolerių ir kelis tūkstančius Rusijos rublių.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios atstovas spaudai šiuos koordinuotus saugumo tarnybos reidus pavadino „Ukrainos tikinčiųjų bauginimu“.

Tuo metu Kremlius pasmerkė SBU atliktas kratas kaip naujausią Kijevo „karo“ su Rusijos Bažnyčią etapą. 

2019-aisiais Rusija neteko daug Ukrainos parapijų, kai dėl istorinės schizmos, kurią paskatino Kremliaus įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija bei parama prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje, buvo įkurtas Ortodoksų Bažnyčios Kijivo patriarchatas. 

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko neatmeta, kad dalį Ukrainos sostinės gyventojų teks evakuoti pablogėjus elektros tiekimo situacijai ir stipriam šalčiui.

Dėl Rusijos raketų atakų prieš svarbiausios Ukrainos infrastruktūros objektus ir būtinybės taupyti elektrą V.Klyčko kalba apie „blogiausią žiemą nuo Antrojo pasaulinio karo“, nes nuo to laiko Kyjivas nepatyrė tokios „baisios žiemos“.

Ukrainos sostinė yra priversta kas kelias valandas išjungti šviesas tam tikrose vietose, kitaip sistema bus perkrauta.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vitalijus Klyčko

„Putinas nori priversti žmones bėgti iš sostinės puldamas civilinę infrastruktūrą.

Turime pasiruošti blogiausiam scenarijui. Taip gali nutikti, jei nutrūktų elektra ir temperatūra būtų dar žemesnė. Tada turėsime evakuoti dalį miesto – bet nenorime, kad tai atsitiktų“, – teigė V.Klyčko.

Rusijos Federacija į dangų iškėlė strateginius bombonešius Tu-95. Galimas raketų ataka prieš Ukrainą.

Kaip „Telegram“ pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, rusai gali smogti pietiniams šalies regionams.

„Odesa/Mykolaivas/Chersonas yra potenciali raketų smūgių grėsmė nuo 12 val. Bus paleistos raketos – aš jums pasakysiu. 9 Tu-95 pakilo“, – rašė V.Kimas.

Nuotr. iš Vitalijaus Kimo „Facebook“ profilio/Vitalijus Kimas

12.35 val. vietos (ir Lietuvos) laiku V.Kimas sakė, kad Rusija netoli okupuoto Mariupolio paleido mažiausiai 5 raketas.

Šiuo metu oro pavojaus signalas skamba pietiniuose, rytiniuose ir dalyje centrinių Ukrainos rajonų.

 Rusijos smūgiai Ukrainoje pražudė naujagimį gimdymo namuose pietinėje Zaporižios srityje ir dar du civilius kitose vietose, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją „teroru ir žudymu“.

Ukrainos gelbėjimo tarnybos pranešė, kad praėjusią naktį Vilniansko mieste Zaporižios regione rusų raketos pataikė į gimdymo namus. Tai naujausias Maskvos išpuolis prieš Ukrainos medicinos įstaigas.

„Dėl raketų atakos vietos ligoninės teritorijoje buvo sugriautas dviejų aukštų gimdymo namų pastatas“, – sakoma gelbėtojų pranešime socialinėje žiniasklaidoje.

Nurodoma, kad pastate tuo metu buvo „gimdyvė su naujagimiu ir gydytojas“.

„Dėl šios atakos žuvo 2022-aisiais gimęs kūdikis, o moteris ir gydytojas buvo išgelbėti iš griuvėsių“, – sakė gelbėtojai ir pridūrė, kad, preliminariais duomenimis, po griuvėsiais daugiau niekas nebuvo likęs.

Gelbėjimo tarnybų išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip gelbėtojai stengiasi išlaisvinti vyrą, iki juosmens įstrigusį, kaip atrodo, gimdymo namų griuvėsiuose.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną jos kariuomenė kelis kartus smogė ukrainiečių ligoninėms, taip pat ir Mariupolio uostamiestyje, kuris kelias savaites gyveno žiaurios apgulties sąlygomis, kol galiausiai rusai jį užėmė.

Kovą per rusų ataką Mariupolio ligoninėje žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose pasmerkė šį smūgį. Maskva tvirtino, kad jis buvo „inscenizuotas“.

Trečiadienį Ukrainoje dar du žmonės žuvo per gyvenamojo namo ir klinikos apšaudymą Charkivo srityje šalies šiaurės rytuose, pranešė srities administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

Rusija aktyviai ruošiasi ginti okupuotą Krymo pusiasalį, kuria strategines gynybos zonas Džankojaus rajono šiaurėje, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinės žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Černiakas.

„Matome, kad jie aktyviai ruošiasi gynybai. Jie kuria gynybinę juostą tiek kairiajame Dniepro krante Chersono srityje, tiek prie administracinės sienos su Krymu, pusiasalio šiaurėje. Visų pirma , jie stato dvi pozicijų zonas šiaurinėje Džankojaus rajono dalyje. Jiems tai labai svarbu, nes dėl Ukrainos pajėgų kontrpuolimo Krymo šiaurė bus pasiekiama Ukrainos kariuomenės ugnimi“, – teigė jis.

Tačiau Ukrainos karinė žvalgyba dar neužfiksavo rusų evakuacijos iš Krymo pusiasalio šiaurės.

Kalbėdamas apie rusų ir kolaborantų evakuaciją iš Chersono ir Zaporižios regionų, karinės žvalgybos atstovas pažymėjo, kad dauguma jų stengiasi patekti ne į Krymą, o į Rusijos teritoriją.

„Net jie supranta, kad vienaip ar kitaip Krymas bus prarastas ir grįš Ukrainai“, – aiškino A.Černiakas.

Jis taip pat pridūrė, kad įsibrovėliai Kryme stengiasi Juodosios jūros laivyno laivus, karinę įrangą nuolat pridengti oro gynybos sistemomis.

Vašingtonas ir jo sąjungininkės „per kelias ateinančias dienas“ planuoja galutinai nustatyti Rusijos naftos kainų viršutinę ribą, siekdami nutraukti Maskvai svarbų finansavimo šaltinį, antradienį pranešė JAV iždo departamentas. 

Kainų lubos sudarys pagrindą draudimui, įsigaliosiančiam gruodžio 5 dieną, nuo kurios bus draudžiama gabenti arba apdrausti Rusijos naftos siuntas, parduodamas didesne nei fiksuota kaina. 

123rf.com nuotr. /Naftos gavyba

Septynių turtingų valstybių grupė, ES ir Australija paskelbs šią priemonę, kuria siekiama nutraukti pagrindinį Maskvos lėšų šaltinį, naudojamą finansuoti karą Ukrainoje, taip pat padėti atvėsinti aukštas pasaulines energijos kainas. 

Šių metų pradžioje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, energijos kainos smarkiai išaugo, o tai davė netikėtą pelną, kuris padėjo sušvelninti Vakarų sankcijų Maskvai poveikį. 

Vienas aukšto rango JAV iždo pareigūnas antradienį žurnalistams sakė, kad Europos Sąjunga tariasi su savo narėmis dėl kainų lygio, o platesnė koalicija imsis veiksmų siekdama įgyvendinti viršutinę ribą, kai ES procesas bus baigtas. 

„Tikimės, kad artimiausiomis dienomis jie baigs konsultacijas dėl kainų lubų nustatymo, o mes, kaip koalicija, judėsime į priekį <...> įgyvendinsime viršutinės kainų ribos priemonę iki gruodžio 5 dienos“, – pridūrė pareigūnas. 

Jo teigimu, nėra jokios priežasties manyti, kad Maskva imsis veiksmų prieš naują politiką, nes „tai neatitiktų jos interesų“. 

„Bet kokie veiksmai, kurių jie imsis norėdami padidinti kainas, turės įtakos naujiems jų klientams, tokiems kaip Indija ir Kinija“, – sakė pareigūnas. 

Iždo pareigūnai pažymėjo, kad naftos kainų viršutinė riba leis Rusijai gauti pelno, tačiau ne perteklinių pajamų iš išsipūtusių kainų. 

Iždo departamentas antradienį paskelbė gaires laivybos ir finansų įmonėms, dalyvaujančioms sandoriuose, dėl reikalavimų laikytis viršutinės kainos ribos. 

Tikėtina, kad viršutinė riba bus peržiūrima kas ketvirtį arba kas pusmetį, norint suteikti rinkai tikrumo, sakė pareigūnas.

Žemė prie Bachmuto buvo visiškai padengta okupantų kūnais. Kai kurie rusų kariai apsimeta mirusiais, kelias valandas slėpdamiesi už lavonų.

Kaip pranešė 93-iojo brigdos karys, pravarde „Stusas“, Rusija šia kryptimi perkėlė daug karių, tačiau tai nepadidina jos efektyvumo mūšio lauke.

„Diena beveik nenutrūkstamų kovų. Nežinia, kiek žmonių jie čia suvežė, jų tik daugėja. Į nelaisvę paimti kaliniai sako, kad visame rajone yra 2000 žmonių. Jau pradedame tuo tikėti. Dabar viskas tampa kaip kronikose iš Antrojo pasaulinio karo, visa žemė nusėta kūnais“, – sakė karys.

Postimees/Scanpix Baltics nuotr./Bachmutas

Anot jo, į mūšį okupantai eina 10 žmonių grupėmis. Grįžta tik keturi. Iškart į mūšį stoja kita grupė, situacija kartojasi.

„Tokiu formatu praeina diena. Kartais jie šliaužia per mirusius draugus ir pradeda slėptis beveik po jais, kad išgyventų. Kartais atsigula šalia mirusiųjų ir guli valandų valandas“, – pridūrė karys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apkaltino Rusiją „teroru ir žudymu“, per rusų raketų smūgį gimdymo namams Zaporižios srityje žuvus kūdikiui.

„Priešas ir vėl nusprendė bandyti teroru ir žudymu pasiekti tai, ko negalėjo pasiekti devynis mėnesius ir negalės pasiekti“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas V.Zelenskis

„Vietoje to jis tik bus patrauktas atsakomybėn už visą blogį, atneštą į mūsų šalį“, – pridūrė jis.

Anksčiau trečiadienį ukrainiečių gelbėjimo tarnybos pranešė, kad per Rusijos smūgį gimdymo namams Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje, kurią Maskva skelbia aneksavusi, žuvo naujagimis.

„Lapkričio 23-iosios naktį Vilniansko mieste Zaporižios srityje dėl raketų atakos vietos ligoninės teritorijoje buvo sugriautas dviejų aukštų gimdymo namų pastatas“, – sakoma gelbėtojų pranešime socialinėje žiniasklaidoje.

Nurodoma, kad pastate buvo „gimdyvė su naujagimiu ir gydytojas“.

„Dėl šios atakos žuvo 2022-aisiais gimęs kūdikis, o moteris ir gydytojas buvo išgelbėti iš griuvėsių“, – sakė gelbėtojai ir pridūrė, kad, preliminariais duomenimis, po griuvėsiais daugiau niekas nebuvo likęs.

Per praėjusią parą Rusijos Federacija kare su Ukraina neteko 410 karių, dviejų tankų ir penkių artilerijos sistemų bei šarvuotų kovos mašinų.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pasak Ukrainos kariuomenės, didžiausius nuostolius Rusijos kariuomenė patyrė Avdijivkos, Bachmuto ir Lymano kryptimis. 

Bendri Rusijos Federacijos koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. iki lapkričio 23 d. sudarė maždaug: 85 410 karių, 2897 tankai, 5832 šarvuotos kovos mašinos, 278 lėktuvai, 261 sraigtasparniai. 

JAV vyriausybė antradienį paskelbė, kad suteiks Ukrainai 4,5 mlrd. JAV dolerių (4,4 mlrd. eurų) finansinę paramą „ekonominiam stabilumui sustiprinti ir pagrindinėms vyriausybės paslaugoms paremti“.

Parama suteikiama Kyjivui kovojant su Rusijos invazijos padariniais. Maskvos pajėgos, patirdamos vis daugiau nuostolių mūšio lauke, intensyvina oro smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

„RS“/„MPI“/„Capital Pictures“/„Scanpix“ /JAV iždo sekretorė Janet Yellen

„Šios lėšos bus pradėtos išmokėti artimiausiomis savaitėmis“, – sakoma iždo sekretorės Janet Yellen pareiškime.

Pagalba bus skirta Ukrainos vyriausybei ir padės jai kovoti su Rusijos karu, nes „pastiprins ekonominį stabilumą ir parems pagrindines vyriausybės paslaugas, įskaitant ligoninių darbuotojų, valstybės tarnautojų ir mokytojų darbo užmokestį“, priduriama jame.

Pasaulio bankas atskirame pareiškime nurodė, kad lėšos buvo sutelktos pagal projektą „Viešųjų išlaidų parama tvariam valdymui Ukrainoje“ (PEACE), kuris yra daugiamilijardinio pagalbos šiai šaliai paketo dalis.

JAV lėšos skiriamos „itin svarbiu metu, nes šalis susiduria su dideliais energijos tiekimo sutrikimais ir šaltesniais orais“, sakė Pasaulio banko prezidentas Davidas Malpassas.

„Mūsų įsipareigojimas teikti skubią pagalbą Ukrainos žmonėms yra kaip niekad tvirtas“, – pridūrė jis.

Pasaulio bankas jau sutelkė beveik 17,8 mlrd. JAV dolerių (17,4 mlrd. eurų) vertės pagalbą Ukrainos žmonėms.

Daugiau kaip 11,4 mlrd. JAV dolerių (11,1 mlrd. eurų) šio finansavimo jau išmokėta.

Su naujausia suma bendra tiesioginė JAV biudžeto parama Ukrainai pasiekė 13 mlrd. JAV dolerių (12,7 mlrd. eurų), viskas dotacijomis, sakė J.Yellen.

Ukrainos valstybinė dujų perdavimo sistemos operatorė UGTSU atmeta Rusijos koncerno „Gazprom“ kaltinimus, esą dalis tranzitu į Moldovą pumpuojamų gamtinių dujų rusiškos lieka Ukrainoje.

UGTSU pranešime spaudai pabrėžiama, jog dujų kiekiai, iš Rusijos priimami Sudžos apskaitos punkte tolesniam tiekimui Moldovos vartotojams, visa apimtimi pristatomi į apskaitos punktus Ukrainos ir Moldovos pasienyje, ir tai patvirtina visi būtini dokumentai, pasirašyti su susijusiais operatoriais, tarp kurių yra ir pats „Gazprom“.

„Tai ne pirmas kartas, kai Rusija naudoja dujas kaip politinio spaudimo priemonę. Tai grubus manipuliavimas faktais, siekiant pateisinti savo ketinimus dar labiau apriboti dujų tiekimą į Europos šalis“, – pranešime cituojama UGTSU bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis direktorė Olga Belkova.

Ukrainos įmonė daro prielaidą, kad šios „Gazprom“ pretenzijos gali būti siejamos su dujų tiekimo iš Moldovos į Ukrainą pagal virtualią reversinę schemą, kuri laikoma vienas pažangiausių Europos dujų rinkos metodų, pradžia. Rugsėjo pradžioje Moldova adaptavo virtualų reversą dujotiekių jungčių su Ukraina taškuose, o nuo rugsėjo pabaigos ši schema pradėjo veikti.

„Gazprom“ antradienį pareiškė, kad Ukraina pasilieka dalį gamtinių dujų tranzito į Moldovą ir pagrasino apriboti tiekimą per dabar pagrindinį rusiškų dujų eksporto koridorių į Europą. 

„Tiekiamas dujų kiekis (...) tranzitui į Moldovą per Ukrainą yra didesnis už kiekį, perduodamą Ukrainos pasienyje su Moldova“, – teigta Rusijos dujų monopolininko pranešime. 

„Gazprom“ nurodė, kad Ukraina neva neperpumpavo į Moldovą 52,52 mln. kubinių metrų dujų.

„Jei Moldovai skirto tranzito per Ukrainą disbalansas išliks, lapkričio 28-ąją nuo 10 valandos bus pradėtas mažinti dujų tiekims per pagrindinį tranzito į Europą mazgą“, – perpėjo visą rusiškų dujų eksportą vamzdynais kontroliuotis koncernas.

Dėl aktyvių karo veiksmų Iziumo mieste, Charkivo srityje, preliminariais skaičiavimais, 80% pastatų buvo apgadinta arba sugriauta, pranešė Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

„Šiuo klausimu pagalbos kreipsimės į Lvivo, Ivano Frankivsko, Kiyivo srities ir kitų regionų teritorines bendruomenes.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Iziumas

Tikimės paramos, deja, Iziumas bene labiausiai nukentėjo nuo įsibrovėlių, miestas sunaikintas 80 proc. Visi apie tai žino“, – teigė jis. 

O.Synjehubovas pridūrė, kad okupantai taip pat sunaikino specialią įrangą, kurią turėjo Iziumo komunalinės tarnybos. 

Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje antradienį buvo surengta drono ataka, pranešė Kremliaus įsteigta valdžia ir pridūrė, kad Maskvos pajėgos šiame pusiasalyje yra „parengtyje“.

Šis smūgis buvo surengtas Kyjivui paskelbus dar vieną teritorinę pergalę ir praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Maskva pareiškė stiprinanti savo pozicijas Krymo pusiasalyje.

„Vyksta dronų ataka“, – platformoje „Telegram“ pranešė Krymo Sevastopolio administracinio regiono gubernatorius Michailas Razvožajevas.

„Mūsų priešlėktuvinės gynybos pajėgos dabar dirba“, – teigė jis.

Anot jo, du dronai „jau buvo numušti“.

M.Razvožajevas sakė, kad jokia civilinė infrastruktūra nenukentėjo, ir paragino gyventojus „išlikti ramius“.

Maskva aneksavo Krymą 2014 metais po visoje šalyje vykusių prodemokratinių demonstracijų, po kurių buvo nuverstas Kremliui palankus Ukrainos prezidentas.

Ji pasinaudojo pusiasaliu, kuriame yra kelios svarbios Rusijos karinės bazės, kaip atspirties tašku vasario mėnesio invazijai į Ukrainą.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą Krymo pietuose ir šio mėnesio pradžioje atkovojo su aneksuotu pusiasaliu besiribojančio regiono sostinę Chersoną.

Nuo vasario mėnesio įvyko keli sprogimai Rusijos kariniuose objektuose Kryme arba netoli jų, įskaitant spalį koordinuotą dronų ataką prieš pagrindinį Rusijos karinio jūrų laivyno uostą Sevastopolyje.

Praėjusią savaitę Maskvos paskirtas teritorijos gubernatorius Sergejus Aksionovas pareiškė, kad valdžios institucijos stiprina pozicijas pusiasalyje.

„Vykdomi įtvirtinimo darbai, ... siekiant užtikrinti visų Krymo gyventojų saugumą“, – sakė jis.

Rusijos pajėgos raketomis apšaudė Zaporižios srities Volnianskio ligoninės gimdymo skyrių. Atakos metu žuvo kūdikis.

„Lapkričio 23-iosios naktį Vilniansko mieste Zaporižios srityje dėl raketų atakos vietos ligoninės teritorijoje buvo sugriautas dviejų aukštų gimdymo namų pastatas“, – sakoma gelbėtojų pranešime socialinėje žiniasklaidoje.

Priduriama, kad pastate buvo „gimdyvė su naujagimiu ir gydytojas“.

„Naktį rusų pabaisos paleido raketas į nedidelį Volnianskio ligoninės gimdymo skyrių. Sielvartas drasko mūsų širdis – žuvo ką tik pasaulį išvydęs kūdikis“, – savo „Telegram“ kanale rašė Zaporižios regiono karinės administracijos vavodas Aleksandras Staruchas.

Gelbėjimo tarnybų išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip gelbėtojai stengiasi išlaisvinti vyrą, iki juosmens įstrigusį, kaip atrodo, gimdymo namų griuvėsiuose.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai skelbia, kad, panašu, jog Kremlius rengiasi netikram išpuoliui Belgorodo srityje, Rusijoje, taip greičiausiai siekdamas susigrąžinti visuomenės paramą karui Ukrainoje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

JAV atsargos generolas Benas Hodgesas snieguotomis Vilniaus gatvėmis vaikščioja su lagaminu, padabintu medžiagine Ukrainos vėliavėle. Tuometinis Amerikos sausumos pajėgų Ukrainoje vadas ją gavo 2015 metais iš dėkingos garbaus amžiaus ukrainietės Lvive, kai greta buvęs Lietuvos generolas Almantas Leika papasakojo apie Vakarų teikiamą paramą Ukrainai. B.Hodgesas sako esąs tikras, kad kitų metų rugpjūtį mėlynai geltonos vėliavos jau plevėsuos Kryme.

B.Hodgesas Vilniuje dalyvavo regiono šalių generolams surengtoje konferencijoje, kur buvo diskutuojama apie karą Ukrainoje ir NATO pertvarką, reaguojant į Rusijos grėsmę.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Benas Hodgesas

Konferencijos metu jis davė išsamų interviu portalui 15min, kur pateikė savo vertinimą dėl tolesnės karo eigos ir įvertino Baltijos šalių saugumo situaciją.

– Jūsų vertinimu, kaip toliau vyks karas?

– Ukraina įgijo negrįžtamą pagreitį. Kelio atgal nėra. Rusijos logistikos sistema yra silpna ir išsekusi. Rusijos mobilizacija į kovą atnešė tik patrankų mėsos. Dar per anksti planuoti pergalės paradą, bet esu įsitikinęs, kad Krymas bus išvaduotas iki kitos vasaros. Ukrainos pajėgos bus pasirengusios pradėti šį lemiamą kampanijos etapą sausį arba vasario pradžioje.

Tai tapo įmanoma, kai buvo atkovotas Chersonas. HIMARS veikimo nuotolis yra apie 90 km, todėl ukrainiečiai jau dabar gali smogti taikiniams šioje pietų Ukrainos dalyje (rodo į teritoriją šiauriau nuo Krymo). Ukrainos kontrpuolimas, prasidėjęs rugsėjo pradžioje, turi du sparnus. Dešinysis sparnas buvo Chersono kryptimi. Antrasis prasidėjo Charkive ir judėjo žemyn. Jie susilieja. Taigi visi keliai veda į Krymą.

Visą interviu skaitykite čia.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai naujausioje karo Ukrainoje apžvalgoje teigia, kad Rusijos kariuomenė gerokai sumažino savo didelio tikslumo raketų arsenalą, tačiau greičiausiai atakomis vis dar kels grėsmę Ukrainos infrastruktūrai. Tikėtina, kad Rusijos kariuomenė stengiasi papildyti savo didelio tikslumo ginklų sistemų arsenalą.

Rusijos kariuomenės judėjimas rodo, kad Rusijos pajėgos tikriausiai stiprina pozicijas rytinėje Zaporižios ir vakarinėje Donecko srityse ir toliau tęsė puolamąsias operacijas aplink Bachmutą ir Avdijivką

Tuo metu Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas palei Svatovės-Kreminnos liniją.

Kremlius susirūpinimą dėl mobilizacijos ir toliau nukreipia į Rusijos gynybos ministeriją.

Analitikai pastebi, kad ir toliau ukrainiečių vaikai priverstinai įvaikinami rusų šeimose.