Ukraina sako atkovojanti Juodosios jūros pusiasalį

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidento patarėjas M.Podoliakas teigia, kad Ukrainos teritorijų išlaisvinimo procesą stabdo ginklų tiekimo bėdos. Apie tai kalbėjo televizijos eteryje.

Anot jo, kovos veiksmų intensyvumas fronte yra labai didelis. Priešas kasdien suduoda tūkstančius smūgių Ukrainos karinėms pozicijoms.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailo Podoliakas

„Deokupacijos procesą stabdo logistinis ginklų tiekimas. Karo intensyvumas labai didelis – kasdien mūsų pozicijas atakuoja 60 tūkst. karių. Be abejo, gaunamų ginklų, ypač tam tikrų sunkiųjų kalibrų šovinių, kiekis yra didžiulis. Be to, logistiškai sunku tai padaryti greitai. Tačiau manau, kad galime su tuo susidoroti“, – pabrėžė jis.

Antradienio suvestinėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodo, kad Rusija stengiasi ir toliau išlaikyti užimtas teritorijas, tęsia gyvenviečių apšaudymus, kai kur, ypač prie Avdijivkos ir Bachmuto, bando vystyti puolimą.

„Per dieną priešas surengė apie 15 atakų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių į mūsų karių pozicijas ir gyvenvietes“, – teigiama pranešime.

„Kryvyj Riho ir Chersono kryptimis priešas vykdo pozicinę gynybą, gerina fortifikacinę įrangą ir logistinę priešakinių dalinių paramą, nesiliauja apšaudyti mūsų karių pozicijų ir gyvenviečių dešiniajame Dniepro upės krante. Iš patrankų ir raketų artilerijos jis apšaudė Dniepropetrovsko srities Marijivkos miestą, taip pat Chersono srities Tokarivkos, Antonivkos, Dnipro miestus ir Chersono miestą“, – rašoma toliau.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Ukrainos kariai fronte

„Kai kurie padaliniai iš Čečėnijos Respublikos teritorijos ir privačios karinės bendrovės „Wagner“ buvo perkelti į laikinai okupuotą Debalcevės miestą Donecko srityje, siekiant padidinti karių grupuotę.
Be to, kai kurių okupantų būrių persigrupavimas buvo užfiksuotas Zaporižios srities Molochansko rajone. Remiantis turima informacija, kai kurios pozicijos buvo atlaisvintos, o kai kurie kontrolės punktai panaikinti“, – nurodo štabas.

„Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per šią parą sudavė 2 smūgius priešo personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms“, – teigiama pranešime.

Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad okupuotame Kryme lankėsi V.Putinui artimu laikomas Ukrainos politikas bei oligarchas Viktoras Medvedčukas, Ukrainoje kaltinamas valstybės išdavyste ir per rugsėjo gale vykusius belaisvių mainus perduotas Rusijai. 

Teigiama, kad Jaltoje jis buvo pastebėtas su žmona Oksana Marčenko.

Vaizdo įrašas su pora buvo paskelbtas „Telegram“.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis antradienį pademonstravo vieningą frontą prieš savo bendrą „priešą“ – Vašingtoną – ir pasmerkė Vakarų sankcijas.

Dviejų valstybių lyderiai Maskvoje taip pat atidengė bronzinį paminklą Fideliui Castro, kurį V.Putinas gyrė kaip „šviesų“ žmogų.

Kremliaus šeimininkas taip pat gyrė ne vieno dešimtmečio draugystę su Kuba ir sakė, kad dviem šalims reikia toliau stiprinti bendradarbiavimą.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Visuomet priešinomės įvairaus pobūdžio apribojimams, embargams, blokadoms ir taip toliau“, – pareiškė V.Putinas Kubos lyderiui Kremliuje ir pagyrė Havaną už tarptautinėje arenoje demonstruojamą paramą Maskvai.

M.Diazas-Canelis savo ruožtu pareiškė, kad jo vizitas į Maskvą turi „didelę“ reikšmę“.

„Visų pirma, jis [vizitas] surengtas tuo metu, kai abiem šalims – Rusijai ir Kubai – toliau taikomos nesąžiningos ir savavališkos sankcijos. Be to, abi šalys turi bendrą priešą – jankių imperiją, kuri manipuliuoja didele pasaulio dalimi“, – pareiškė jis Kremliuje.

Taip pat skaitykite ČIA.

Suomijos valstybinė energetikos kompanija „Fortum“ pranešė atsisakanti rusiško branduolinio kuro Lovisos atominei elektrinei, o jį pakeis amerikietišku, antradienį skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“.

Iki šiol kuras šiai jėgainei buvo tiekiamas išskirtinai iš Rusijos – „Rosatom“ antrinės įmonės TVEL.

„Fortum“ pasirašė sutartį su „Westinghouse Electric Company“ dėl naujos rūšies kuro Lovisos AE kūrimo, licencijavimo ir tiekimo.

Suomijos įmonė nenurodo, kada gali būti pradėtas branduolinio kuro tiekimas iš JAV, pabrėždama, jog tai yra ilgalaikis projektas, kuriam būtinas valdžios institucijų pritarimas.

Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje baigta statyti Lovisos AE turi du sovietų projekto VVER-440 reaktorius, kurių kiekvieno galia – 507 megavatai (MW).

Iš viso Suomijoje veikia dvi branduolinės jėgaines, patenkinančias apie 30 proc. šalies elektros poreikio.

Olkiluoto AE turi tris reaktorius: du daugiau nei keturis dešimtmečius veikiančius švediškus ASEA-III (po 890 MW) ir užbaigtą, bet pramoninei gamybai kol kas nenaudojamą 1650 MW galios pažangios EPR technologijos reaktorių, sukonstruotą Prancūzijoje.

Trečiosios branduolinės jėgainės Suomijos projektas „Hanhikivi-1“, kurį ketino įgyvendinti „Rosatom“, atšauktas šiemet gegužę kaip pernelyg rizikingas ir užvilkintas.

Antradienį, lapkričio 22 d., Rusijos kariuomenei apšaudant deokupuotą Chersoną, žuvo trys žmonės, „Suspilne“ komentare teigė miesto karinės administracijos vadovė Halyna Lugova.

„Rusijos kariuomenė smogė 11 miesto taškų. Dėl apšaudymo buvo apgadinta daug privataus sektoriaus namų, o po smūgių kilo du gaisrai. Žinomi trys žuvę žmonės, vienas sužeistas, vienas yra po griuvėsiais“, – pabrėžė H.Lugova.

Ji taip pat sakė, kad apšaudymas vyksta be pertraukų.

Pasak televizijos kanalo, antradienį Chersone buvo girdėti daugiau kaip 10 sprogimų.

Buvęs Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas Hunduzas Mamedovas teigė, kad lapkričio 19 d. prokuratūra pateikė bylos medžiagą Bendrajam ikiteisminių tyrimų registrui. Pasak H.Mamedovo, šis incidentas buvo kvalifikuotas kaip „apgavystė, kurią įvykdė Rusijos kariškiai pasidavimo metu“. Tyrimas atliekamas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalį (karo įstatymų ir papročių pažeidimas). Ukrainos prokuratūra kol kas to nekomentavo.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad Ukrainos valdžios institucijos turi visą vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas tariamas rusų karo belaisvių sušaudymas, versiją. Remiantis šiuo įrašu, pasak M.Podoliako, „dalis rusų kariškių iš tiesų ketino pasiduoti, o dalis jų atidengė ugnį į ukrainiečius“. Jo žodžius citavo telegram kanalas „Zerkalo“. M.Podoliakas šio įrašo neparodė.

Tarasas Berezovecas, pirmosios atskiros specialiosios brigados, pavadintos Ivano Bohuno vardu, karininkas apibūdino situaciją prie Bachmuto. Jis pažymėjo, kad ten veikia ir „mobikai“, ir Jevgenijaus Prigožino „Wagner“ samdiniai.

Tiesioginėje transliacijoje su rusų opozicionieriumi Marku Feiginu T.Berezovecas papasakojo, kaip veikia „Wagner“. Paaiškėjo, kad jie turi labai įžūlią taktiką. Tačiau tai vis tiek nepadeda užpuolikams užimti Bachmuto.

„Donecko kryptyje viską apsunkina tai, kad ten viskas vyksta tikro mūšio sąlygomis. Į tą pačią poziciją šturmai organizuojami nuo 7 iki 10 per dieną.

Reikia suprasti, kad mūšių intensyvumas čia tiesiog neįsivaizduojamas, nuolatinis apšaudymas raketų sistemomis, tankais, vamzdine artilerija, minosvaidžiais, granatsvaidžiais.

Tada jie pradeda šturmą. Jų tikslas yra užimti Bachmutą, kad atidarytų Donbaso vartus. Nes jei paimsit Bachmutą, jau turi operatyvinę erdvę išeiti Slovjansko, Kramatorsko, Družkivkos ir Kostiantynivkos link“, – sakė T.Berezovecas.

Anot jo, okupantai labai nori pralaužti Ukrainos kariuomenės gynybos liniją, todėl šturmuoja Bachmuto kryptį.

Rusijos Federacija pirmiausia puola „mobikais“, kurie vykdo beprasmiškus išpuolius. Pagrindinis mobilizuotųjų tikslas – atskleisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šaudymo taškus, pažymėjo T.Berezovecas.

Paskui juos jau seka „Wagner“  kariai. Anot karininko, bendravusio su Ukrainos kariuomene iš Bachmuto krypties, „Wagner“ dirba gana gerai.

„Wagner“ turi savo schemas, aviaciją, artileriją, minosvaidžius, tankus ir savo puolimo grupes. Pasak T.Berezoveco, iš pradžių samdiniai po kelias valandas dirba tankais, artilerija ir minosvaidžiais. Tuo pat metu jie bando slapta priartėti prie ginkluotųjų pajėgų pozicijų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

„Priartėja per atstumą kartais iki 50 metrų. Privažiuoja kiek įmanoma, o tada, baigiamajame etape, jau dirba granatsvaidžiais.

Kai iš granatsvaidžio ar minosvaidžio paleidžiamas paskutinis šūvis, po kelių sekundžių jie tiesiogine to žodžio prasme šoka į apkasus ir prasideda tikroji kova rankomis.

Negana to, jie dažnai ateina persirengę Ukrainos kariuomenės uniforma todėl juos sunku atpažinti. Padaryti tai labai sunku prasto matomumo ar naktinių kautynių sąlygomis“, – sakė karininkas. 

Ukraina pareikalavo oficialaus Vengrijos atsiprašymo po to, kai jos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas viešumoje pasirodė dėvėdamas šaliką su „Didžiosios Vengrijos“ atvaizdu. Tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Mykolenka.

O.Mykolenka sakė, kad „revizionizmo idėjų propagavimas Vengrijoje neprisideda prie Ukrainos ir Vengrijos santykių plėtojimo“.

Vengrijos ambasadorius Ukrainoje bus iškviestas į šalies Užsienio reikalų ministeriją.

Lapkričio 20 d. vakare V.Orbanas dalyvavo draugiškose Vengrijos ir Graikijos futbolo komandų rungtynėse. Vienas iš gerbėjų jam padovanojo šaliką, kuriame buvo pavaizduotas „Didžiosios Vengrijos“ žemėlapis su teritorijomis, kurios priklausė Vengrijos karalystei iki 1920 m.

„Didžiosios Vengrijos“ sienos apima ne tik pačią Vengriją, bet ir Austrijos, Slovakijos, Rumunijos, Kroatijos, Serbijos ir Ukrainos dalis.

V.Orbanas taip reagavo į kilusį skandalą. „Futbolas nėra politika. Nematykime to, ko nėra. Vengrijos nacionalinė rinktinė yra visų vengrų komanda, nesvarbu, kur jie gyvena!“ – savo paskyroje „Facebook“ parašė premjeras ir pridėjo kelias Vengrijos vėliavėles.

Ukrainos tyrėjai antradienį pranešė, kad neseniai išvaduoto Chersono miesto kalėjimo pareigūnas yra įtariamas išdavyste, nes manoma, kad prieš Rusijos kariuomenės atsitraukimą jis paleido nuteistuosius. 

Lapkričio 11-ąją Kremliaus kariuomenė atsitraukė iš pietinio Chersono miesto ir tai traktuojama kaip didelė nesėkmė Rusijai, kurios lyderis Vladimiras Putinas rugsėjo mėnesį paskelbė apie šio ir dar trijų Ukrainos regionų aneksiją. 

Antradienį Ukrainos Valstybinis tyrimų biuras pareiškė, kad už vietos kalėjimo apsaugą atsakingas pareigūnas, kaip įtariama, bendradarbiavo su Maskvos ginkluotosiomis pajėgomis ir leido kaliniams pabėgti prieš pat rusų pasitraukimą. 

„Valstybinis tyrimų biuras sulaikė išdaviką iš Chersono kolonijos; jis prieš miesto išvadavimą paleido kalinius“, – teigiama pranešime. 

„Tą dieną, kai Chersonas buvo išvaduotas iš okupantų, šis kolonijos darbuotojas apsimetė nepastebėjęs kalinių pabėgimo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų tam kelią“, – priduriama jame. 

Valstybinis tyrimų biuras taip pat teigia, kad įtariamajam nepavyko pabėgti ir jis buvo sulaikytas. 

Minimas buvęs kalėjimo darbuotojas įtariamas valstybės išdavyste ir jei jo kaltė bus pripažinta, jam gresia įkalinimas, galbūt iki gyvos galvos. 

Praėjusią savaitę Ukraina pranešė, kad atkovotame Chersone sulaikė civiliais drabužiais vilkėjusį Rusijos kariškį, kuris apsimetė vietos gyventoju, bet vėliau prisipažino esąs profesionalus karys. 

Ukrainos valdžios institucijos bei liudininkai teigia, kad Rusijos kariai atsitraukdami iš Chersono paliko kankinimų ir griovimo pėdsaką. 

Pirmadienį Kyjivas pranešė, kad mieste buvo rastos keturios vietos, kur Maskvos pajėgos kankino belaisvius. 

Rusai sistemingai žudė, kankino ir grobė ukrainiečius, o aukščiausio rango pareigūnai taip pat galėjo dalyvauti vykdant karo nusikaltimus, pirmadienį pareiškė JAV Valstybės departamento ambasadorė pasaulinio baudžiamojo teisingumo klausimais.

Daugėja įrodymų, kad Rusijos įsiveržimą į Ukrainą „lydėjo sisteminiai karo nusikaltimai, vykdyti visuose regionuose, kur buvo dislokuotos Rusijos pajėgos“, sakė ambasadorė ypatingiesiems pavedimams Beth Van Schaack.

„The New York Times“/LYNSEY ADDARIO nuotr./Ukraina

Žurnalistams ji teigė, kad išvaduotose teritorijose rasta įrodymų, jog buvo vykdomos „tyčinės, beatodairiškos ir neproporcingos“ atakos prieš civilius gyventojus.

Be to, pasak jos, įkalinti civiliai ir karo belaisviai būdavo išnaudojami, Ukrainos piliečiai, įskaitant vaikus, būdavo prievarta išvežami į Rusiją, vykdytos egzekucijas primenančios žmogžudystės ir seksualinis smurtas.

„Kai matome tokius sisteminius veiksmus, įskaitant plataus filtravimo tinklo sukūrimą, labai sunku įsivaizduoti, kaip šie nusikaltimai galėjo būti įvykdyti be visos vadovavimo grandinės atsakomybės“, – pridūrė JAV patikėtinė.

B.Van Schaack atstovauja Jungtinėms Valstijoms pasaulinėse organizacijose, tiriančiose karo nusikaltimus ir kitus žiaurius nusikaltimus. Ji dabartinę padėtį pavadino „nauju Niurnbergo momentu“, turėdama omenyje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vokietijos Niurnbergo mieste vykusius karo nusikaltimų teismo procesus.

Kalbėdama su žurnalistais ji sakė, kad jau devynis mėnesius trunkanti Rusijos invazija Ukrainoje nulėmė „precedento neturinčią atsakomybės iniciatyvų grandinę“, į kurią įsitraukė daugybė institucijų, tarp jų Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Hagoje.

Jos teigimu, institucijos koordinuoja savo veiksmus, kad nustatytų prioritetus ir metodus „pagal visus turimus jurisdikcinius pagrindus“.

B.Van Schaack atsisakė konkrečiai pasakyti, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus Ukrainoje.

Tačiau ji teigė, kad prokurorai „seks įrodymus ten, kur jie veda“.

Remiantis tarptautine teise, pagal aukštesnės atsakomybės doktriną baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukta visa vadovybės grandinė, sakė Vašingtono įgaliotinė.

Ji pridūrė, kad teisių pareigūnai atidžiai nagrinėja savaitgalį pasirodžiusį vaizdo įrašą, galbūt rodantį, kad Ukrainos kariai galėjo nužudyti rusų karo belaisvių.

Maskva pareiškė, kad tai buvo „žmogžudystės“, tačiau Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas tvirtino, kad pasidavę belaisviai pradėjo šaudyti į ukrainiečių pajėgas, todėl žuvo nuo atsakomųjų šūvių.

„Akivaizdu, kad gana atidžiai tai stebime. Labai svarbu pabrėžti, kad karo įstatymai vienodai taikomi visoms šalims“, – sakė B.Van Schaack.

Vis dėlto ji pridūrė, kad „žvelgiant į visą Rusijos pajėgų nusikalstamumo mastą, jis yra milžiniškas, palyginti su kaltinimais Ukrainos pajėgoms“.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ antradienį pareiškė, kad Ukraina nukreipia dalį per šalį į Moldovą einančio gamtinių dujų tranzito ir pagrasino apriboti tiekimą pagrindiniu dujotiekiu į Europą. 

Nauji kaltinimai mesti vyraujant įtampai dėl energijos tiekimo tarp Kyjivo, Europos sostinių ir Maskvos, kuri sumažino tiekimą į Europą, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl konflikto Ukrainoje. 

„Gazprom“ tiekiamas dujų kiekis <...> tranzitui į Moldovą per Ukrainą yra didesnis nei fizinis kiekis, perduodamas Ukrainos pasienyje su Moldova“, – sakoma „Gazprom“ pranešime. 

Sankt Peterburge įsikūrusi bendrovė pranešė, kad Ukraina neva sutrukdė į Moldovą tiekti 52,52 mln. kubinių metrų dujų ir pagrasino atsakydama sumažinti tiekimą.

„Jei Moldovai skirto tranzito per Ukrainą disbalansas išliks, lapkričio 28 dieną nuo 10 val. „Gazprom“ pradės mažinti dujų tiekimą per pagrindinį tranzito į Europą mazgą“, – pareiškė bendrovė. 

Grasinimai paskelbti sudėtingu metu energetinio saugumo prasme Europoje, kurios šalys artėjant žiemai skuba užpildyti dujų saugyklas. 

Tuo metu Ukraina išgyvena sunkią energetinę krizę po savaites trukusių nuolatinių Rusijos smūgių raketomis į šalies energetikos tinklus ir objektus, dėl kurių taip pat nutrūko elektros energijos tiekimas kaimyninėje Moldovoje. 

Kišiniovo proeuropietiška prezidentė Maia Sandu perspėjo, kad jos šaliai, kurioje gyvena 2,6 mln. žmonių, įsikūrusi tarp Rumunijos ir karo niokojamos Ukrainos, kyla grėsmė šią žiemą pritrūkti dujų ir elektros.

Po šeštosios Rusijos masinės raketų atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą praėjusią savaitę Ukrainoje neliko beveik nepažeistų pagrindinių šiluminių ir hidroelektrinių, pranešė „Ukrenerho“ pirmininkas Volodymyras Kudrytskijus.

„Praėjusią savaitę Ukrainos energetikos sistema buvo surengta šeštoji masinė raketų ataka – ir tai buvo didžiausia ataka iš visų. Buvo paleista apie 100 raketų, o jų taikiniai buvo būtent energetikos sistemos objektai: daugiausia „Ukrenerho“ pastotės, taip pat Ukrainos elektrinės. Šią dieną apgadinta 15 „Ukrenerho“ objektų.

Po šios atakos Ukrainoje praktiškai nebeliko nepažeistų šiluminių ir hidroelektrinių. Tai yra, kad suprastumėte šių atakų mastą ir su kuo turime dirbti: beveik visos šiluminės ir hidroelektrinės, jei kalbame apie dideles jėgaines, buvo nukentėjusios nuo raketų.

Taip pat beveik nėra nepažeistų „Ukrenerho“ mazginių pastočių. Tai yra, beveik į kiekvieną svarbią pastotę kažkas jau atskriejo. Sunaikinimo mastai yra milžiniški“, - teigė jis.

V.Kudryckijus pabrėžė, kad po kiekvienos masinės raketos atakos prireikia laiko, kad pirmiausia būtų atkurta elektra vartotojams, atkurtas elektros tinklas, o vėliau prireikia dar kelių dienų, kol gedimų grafikai pereis į planinį režimą.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU antradienį pranešė surengusi reidą garsiame istoriniame Kyjivo ortodoksų vienuolyne, dėl įtariamos Rusijos agentų veiklos.

Į pietus nuo sostinės centro esanti XI amžiaus Kyjivo Pečorų laura, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, yra Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšakos, anksčiau buvusios Maskvos jurisdikcijoje, centras.

Ryšius su Rusija Bažnyčia nutraukė netrukus po rusų kariuomenės invazijos į Ukrainą.

V.Stonytės nuotr./Kyjivo Pečorų laura

SBU pranešime sakoma, kad „kontržvalgybinių priemonių“ imtasi siekiant „atremti ardomąją Rusijos saugumo tarnybų veiklą Ukrainoje“.

Kyjivas siekė „užkirsti kelią tam, kad Laura būtų naudojamasi kaip „rusų pasaulio“ centru“, ir užtikrinti, kad šiame objekte nesislapstytų „sabotažo ir žvalgybos grupės“, nebūtų saugomi ginklai, nurodė SBU.

Antradienį ryte prie Kyjivo Pečorų lauros apsnigtais auksiniais kupolais stovėjo policijos automobilis, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.

Ginkluoti pareigūnai tikrino įeinančių tikinčiųjų tapatybę ir krepšius.

Atskirai SBU antradienį pranešė, kad imtasi „saugumo priemonių“ dviejuose vienuolynuose ir vyskupijoje Rivnės srityje Ukrainos šiaurės vakaruose.

G20 viršūnių susitikimo išvakarėse viena iš tarpininkaujančių šalių Rusijos ir Ukrainos konflikte perdavė galimo tiesioginių derybų „susitarimo“ pasiūlymus Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui, skelbia „Ukrainska Pravda“.

G20 viršūnių susitikimo išvakarėse, anot leidinio pašnekovų Amerikos specialiųjų tarnybų sluoksniuose, V.Putinas iš vienos iš tarpininkaujančių šalių gavo pasiūlymą galimam „sandoriui“.

„Pasiūlymo esmė buvo ta, kad okupuotos ir jau aneksuotos šalies pietų ir rytų teritorijos būtų grąžintos Ukrainai, įskaitant Donbasą. Tačiau Krymo klausimą buvo pasiūlyta svarstyti atskirai.

Susitarime buvo numatyta įšaldyti bet kokias kalbas apie pusiasalio statusą 7 metams. Tokiam pačiam laikotarpiui siūlyta atidėti kalbas apie Ukrainos stojimą į NATO“, – rašoma tekste. 

Kai kurios tezės iš šio susitarimo projekto pasirodė prokremliškuose Rusijos „Telegram“ kanaluose. Siūlomas variantas taip pat numatė nutraukti raketų atakas prieš svarbiausią Ukrainos infrastruktūrą. Tai turėjo įrodyti rusų ketinimų rimtumą.

Tačiau po masinės raketų atakos prieš Ukrainą, būtent per viršūnių susitikimą, minėtas pasiūlymas prarado savo aktualumą.

Lapkričio 22 dieną į Ukrainą buvo grąžinti dar 33 žuvusių karių kūnai, pranešė Ukrainos Reintegracijos ministerijos spaudos tarnyba

„Perduoti už Ukrainą gyvybes paaukojusių karių kūnai. 33 gynėjų kūnai grąžinti jų šeimoms“, – teigiama ministerijos pranešime. 

Reintegracijos ministerija pridūrė, kad operacija buvo atlikta bendradarbiaujant dingusių asmenų komisarui Olehui Kotenkai ir daugeliui Ukrainos teisėsaugos institucijų.

Iš viso nuo Komisijos darbo pradžios buvo grąžinti 696 žuvučiųjų palaikai.

Nuo Rusijos didelio masto karo prieš Ukrainą pradžios žuvo mažiausiai 6 595 civiliai Ukrainos gyventojai, dar 10 189 buvo sužeisti, skelbia JT.

Remiantis JT ataskaita, daugumos užfiksuotų civilių žūties ar sužalojimo atvejų priežastis buvo sprogstamųjų užtaisų naudojimas: apšaudymas sunkiąja artilerija ir raketų sistemomis, taip pat raketų ir oro smūgiai.

Tarp žuvusiųjų yra 2575 vyrai, 1767 moterys, 172 mergaitės ir 206 berniukai, taip pat 37 vaikai ir 1838 suaugusieji, kurių lyties nustatyti nepavyko.

Nuo lapkričio pradžios užfiksuota 400 civilių aukų: 95 žuvo ir 305 buvo sužeisti.

Daugiausia mirčių užfiksuota Donecko ir Luhansko srityse – 3939 žmonės.

JT pažymi, kad realus žuvusiųjų skaičius gali būti didesnis, nes informacija iš karo veiksmų vietų gaunama pavėluotai.

Rusijos Belgorodo srityje statoma „gynybos linija“, taip pat ruošiamasi galimai „atakai“ iš Ukrainos, apie tai pranešė Belgorodo srities gubernatorius Večeslavas Gladkovas.

Gubernatorius Večeslavas Gladkovas spaudos konferencijoje paskelbė, kad Rusija tiesia „gynybos liniją“ Belgorodo srities pasienyje su Ukraina: „Kalbu apie Belgorodo linijos formavimąsi“.

Vėliau jis paskelbė statybų nuotraukas.

V.Gladkovo „Telegram“ nuotr./Gynybinė linija Belgorode

Spaudos konferencijoje jis taip pat sakė, kad Belgorodo sritis sienoms stiprinti dirba nuo balandžio mėnesio. Paklaustas, ar galimas Ukrainos puolimas prieš regioną, jis atsakė: „Nenorėčiau dramatizuoti situacijos. Nes suprantu, kad kiekvienas mano žodis gali būti interpretuojamas skirtingai. Bet kokiu atveju visada svarstome keletą įvykių raidos variantų: optimistinį, pesimistinį ir vidutinį .

Todėl ruošiamės įvairiems variantams. Tikiuosi, mums neprireiks pesimistinių variantų, bet mes juos aktyviai svarstome“.

Chersono pakraštyje esančiame sąvartyne iš pūvančių šiukšlių kyšo Rusijos vėliavos, uniformos ir šalmai, o aplinkui šmirinėja šimtai kačių ir dešimtys benamių šunų. Chersono gyventojai pasakojo „The Guardian“, kad vasarą šis sąvartynas tapo uždrausta zona, o ten esą Rusijos kariuomenė suveždavo ir degindavo savo žuvusių karių kūnus.

Chersono gyventojai „The Guardian“ pasakojo matę, kaip į sąvartyno vietą atvažiuoja rusų sunkvežimiai, pilni juodų maišų, kurie vėliau buvo padegami, o oras prisipildydavo dūmų ir siaubingo degančio kūno kvapo.

Jie mano, kad rusai atsikratė savo karių, žuvusių per sunkias šios vasaros dienų kovas, kūnų.

„Kiekvieną kartą, kai mūsų kariuomenė apšaudydavo rusus, jie perkeldavo palaikus į sąvartyną ir juos sudegindavo“, – „The Guardian“ sakė 40-metė Chersono gyventoja Iryna.

Plačiau skaitykite čia. 

Nuo invazijos pradžios Ukrainos kariuomenė likvidavo 85 tūkst. rusų karių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per praėjusią parą buvo likviduota apie 400 karių.

Be to, Rusijos kariuomenė neteko 2895 tankų (3 per parą), 5827 šarvuotų kovos mašinų (5 per dieną), 1882 artilerijos sistemų (12 per dieną), 278 orlaivių, 261 sraigtasparnio.

Pažymima, kad didžiausius nuostolius priešas patyrė Bachmuto ir Lymano kryptimis.

Didžiosios Britanijos žvalgyba, remdamasi Rusijos žiniasklaidos informacija apie Ukrainos karinio jūrų laivyno drono ataką Novorosijsko uoste, teigė, kad bet koks Ukrainos gebėjimo grasinti Novorosijskui demonstravimas būtų iššūkis Rusijos Federacijai.

Visų pirma, 2022 m. lapkričio 18 d. daugybė Rusijos ir Ukrainos žiniasklaidos pranešė, kad Rusijos Juodosios jūros pakrantėje Novorosijsko uoste esančiame naftos terminale įvyko išpuolis. Netoli naftos terminalo yra didelė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė.

Britų žvalgyba primena, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas daugelį savo povandeninių operacijų perkėlė į Novorosijską po to, kai vasarą Ukraina smogė jos bazei Sevastopolyje okupuotame Kryme.

„Tikėtina, kad Rusijos vadovybė susirūpinusi dėl grėsmių Novorosijske įsikūrusiai flotilei. Šie laivai yra gana pažeidžiami be palydos ir užėmė svarbesnį vaidmenį aprūpinant Rusijos pajėgas Ukrainoje nuo Kerčės tilto apgadinimo spalio mėn.“, – rašoma apžvalgoje.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pažymi, kad nors visos šio incidento detalės dar nepaskelbtos, bet koks Ukrainos gebėjimo grasinti Novorosijskui demonstravimas greičiausiai taps dar vienu strateginiu iššūkiu Juodosios jūros laivynui.

„Tai taip pat dar labiau pakenktų jau taip sumažėjusiai Rusijos karinio jūrų laivyno įtakai Juodojoje jūroje“, – mano britų žvalgyba.

Rusija sąmoningai taikosi į Zaporižios atominę elektrinę, kad vėliau apšaudymus panaudotų informacinėje kampanijoje, kuria siekiama diskredituoti Ukrainą. Maskva siekia visiškai kontroliuoti elektrinę.

Pasak Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, jei Kremlius kontroliuos Zaporižios AE, jis bandys priversti pasaulio lyderius iš dalies pripažinti Ukrainos teritorijų aneksiją. Kartu ekspertai atkreipė dėmesį, kad per dvi dienas trukusį apšaudymą stotis patyrė apčiuopiamą žalą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Be to, pranešama, kad vienas Rusijos karo korespondentas pripažino, jog Zaporižios AE buvo apšaudoma iš Rusijos kariuomenės kontroliuojamos teritorijos į pietus nuo elektrinės, o ne iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamos teritorijos.

„Mažai tikėtina, kad artilerijos smūgiai patys savaime pramuštų kiekvieną branduolinį reaktorių saugantį apvalkalą, todėl didesnė grėsmė kyla panaudoto branduolinio kuro saugykloms, iš kurių gali nutekėti radioaktyviosios medžiagos ir sukelti ne branduolinę, o radiologinę katastrofą“, – pažymima Karo studijų instituto ataskaitoje.

Didžioji Britanija perdavė Ukrainai patobulintas didelio tikslumo raketas „Brimstone 2“. Šių raketų veikimo nuotolis yra dvigubai didesnis nei pirmos kartos raketų „Brimstone“, kurias Ukraina gavo anksčiau.

Britų laikraščio „The Daily Telegraph“ ir analitinio projekto „Ukraine Weapons Tracker“ duomenimis, Ukraina gavo patobulintas raketas su lazerine nukreipimo sistema. Didžiosios Britanijos karinės oro pajėgos jas paleidžia iš naikintuvų „Tornado“ ir „Typhoon“, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja sunkvežimius kaip mobilias paleidimo aikšteles.

Britų laikraščio duomenimis, vienos „Brimstone 2“ kaina yra apie 207 tūkst. dolerių. Iš lėktuvo paleistos raketos nuotolis yra 60 km, o nuo antžeminių platformų – 12 km.