Rusijos valstybinis kanalas „Rossija 1“ su propagandistams būdingu entuziazmu palaiko Kremliaus veiksmus Ukrainoje. Sekmadienį speciali „Vesti Nedeli“ („Savaitės naujienos“) laida, kurią veda vienas didžiausių Kremliaus propagandistų Dmitrijus Kiseliovas, skeptiškai įvertino Vakarų grasinimus izoliuoti Rusiją ir Ukrainos valdžios sprendimą skelbti mobilizaciją.
Televizijos kariai
„Nenoriu nieko įžeisti, bet apie Ukrainos kariuomenę daugiausia, ką galima pasakyti, kad tokios nėra“, – sekmadienio laidoje sakė D.Kiseliovas.
Nuo pernai lapkričio, kai Ukrainoje prasidėjo masiniai protestai, jo laida įvykius nušvietė ypač tendencingai – gruodį D.Kiseliovui ukrainiečių net buvo įteiktas „oskaras“ už melus ir nesąmones, kurias šis skleidė apie Maidaną.
Rodydamas vaizdus iš prorusiškų demonstracijų Ukrainoje su antrašte „Mes nepaliekame savų“, D.Kiseliovas kalbėjo, kad „neįmanoma neatsakyti į šį šūkį“ – ginti Rusijos ir rusų „interesus“.
„Tai netgi ne Sirija, tai tik mes“, – pareiškė jis.
„Rossija 1“ kanalas nuolat tvirtina, kad prezidentą Viktorą Janukovyčių nuvertė iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Turkijos atsiųsti žmonės.
Siekdamas sustiprinti abejonę naujosios Ukrainos vyriausybės legitimumu, „Rossija 1“ kanalas nuolat tvirtina, kad prezidentą Viktorą Janukovyčių nuvertė iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Turkijos atsiųsti žmonės.
Nebuvo pamiršta atkreipti dėmesį į „ryšius“ tarp islamistų kovotojų Šiaurės Kaukaze ir nacionalistų „radikalų“ Ukrainoje.
Kad pateisintų Rusijos intervenciją Kryme, „Vesti Nedeli“ sekmadienį taip pat teigė, kad „neatpažinti ginkluoti žmonės“ kirto sieną iš Ukrainos į Rusijos Belgorodo sritį.
Anksčiau Rusijos Pirmasis kanalas teigė, kad iš Ukrainos į Rusiją pabėgo 140 tūkst. žmonių, išsigandusių ginkluoto konflikto. Tačiau, pasak nepriklausomo rusų portalo Newsru.com, vaizdai, kuriais kanalas iliustravo reportažą, buvo nufilmuoti Ukrainos ir Lenkijos pasienio postuose.
Pasak ukrainiečių nevyriausybinės organizacijos „Hromadske TV“, tai dar vienas pavyzdys, kaip Rusija savo informaciniame kare su Ukraina pasitelkia televizijos karius.
Tai verčia prisiminti panašias Rusijos informacines kampanijas prieš 2008-ųjų karą su Gruzija. Rusijos žiniasklaida anuomet teigė, kad Gruzijos kariai pradėjo „genocidą“.
Antrasis Krymo karas
Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida taip pat skeptiškai vertina tai, kaip valstybinė televizija nušviečia krizę Ukrainoje.
Verslo dienraštis „Vedomosti“ pažymėjo, kad rusai lengvai pasiduoda „TV propagandai“.
Verslo dienraštis „Vedomosti“ pažymėjo, kad rusai lengvai pasiduoda TV propagandai ir imperiniams Maskvos užmojams, tačiau teigia, kad už imperinės propagandos nėra politikos, ekonomikos ar noro remti imperiją.
Tuo tarpu Ukrainos politikai vėl ėmė raginti pašalinti rusiškus kanalus iš ukrainiečiams siūlomų kabelinės televizijos paketų.
Pati Ukrainos žiniasklaida įvykius nušviečia ramiai, tačiau su grėsmės nuojauta. ICTV kovo 1 dieną pavadino neramiuoju šeštadieniu, o kanalas 1+1 kalbėjo apie antrojo Krymo karo pradžią.
